Citatos, kurių garsenybės niekada nesakėnuotraukos (6)

2019 liepos mėn. 21 d. 14:02:36 Perskaitė 2233

Daugelį prasmingų ir sąmojingų frazių, priskiriamų vienam ar kitam garsiam politikui, rašytojui ar filosofui, iš tiesų pasakė ne jie, arba jos, nes, eidamos iš lūpų į lūpas, buvo neatpažįstamai pakeistos. O žmonės tiki jų autentiškumu...

 

Vado patarimas, kaip sunaikinti Ameriką

Sovietų lyderis Josifas Stalinas netikėtai įsikišo į... 2016 m. rinkimų kampaniją Jungtinėse Valstijose. Šio įvykio kaltininku tapo Respublikonų partijos kandidatas į prezidentus Benas Karsonas (Ben Carson). Per televizijos debatus B.Karsonas pasakė: „Josifas Stalinas pareiškė: jei nori sugriauti Ameriką, turi sunaikinti tris dalykus - mūsų dvasinį gyvenimą, mūsų patriotizmą ir mūsų moralę.“ Žiūrovai ir internautai greitai aptiko, kad J.Stalinas taip niekada nesakė. Po to B.Karsono adresu pasipylė šimtai ironiškų komentarų.

Įdomiausia, kad B.Karsono pacituoti žodžiai yra gana gerai žinomi: jie yra pateikiami arba kaip vadinamojo Daleso plano dalis, arba priskiriami Zbignevui Bžezinskiui, o kai kas tvirtina, kad jų autorius - Otas fon Bismarkas. Iš tiesų, nei J.Stalinas, nei O.Bismarkas, nei Z.Bžezinskis bei kiti garsūs įvairių epochų veikėjai su šia fraze neturi nieko bendra. Kuriozas, nutikęs B.Karsonui, nėra toks jau retas. Interneto eroje prasimanyti garsių žmonių pasisakymai ir aforizmai tiražuojami masiškai.

Štai keletas šio pasaulio galingųjų minčių, kurių jie iš tiesų niekada neišsakė.

„Nėra žmogaus - nėra problemos

Josifas Stalinas

Nežinia, ką pasakytų sovietų vadas, išgirdęs šią mintį - gal pritariamai palinguotų galva, o gal pasuktų pirštą prie smilkinio. Šiaip ar taip, nėra patikimų liudijimų, patvirtinančių, kad J.Stalinas kada nors sakė ką nors panašaus. Iš tiesų frazę išpopuliarino ir J.Stalinui priskyrė rašytojas Anatolijus Rybakovas romane „Arbato vaikai“. Pasakojama, kad autorius išsijuosęs šaipėsi iš publicistų ir politikų, kurie savo pasisakymuose cituodavo ši posakį kaip išties J.Stalino žodžius.

„Stalinas gavo Rusiją su žagre, o paliko su atomine bomba“

Vinstonas Čerčilis


Dar viena žinoma citata, tik jau nebe J.Stalino, o apie jį. Išties, Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill) sovietų lyderį gerbė ir jo privengė. Bet apie žagrę ir atominę bombą V.Čerčilis nieko nesakė. Pirmą kartą kaip V.Čerčilio žodžius citatą 1988 m. straipsnyje „Negaliu nusižengti principams“ pateikė Nina Andrejeva. Ją įkvėpti galėjo straipsnis apie J.Staliną iš Britų enciklopedijos. Straipsnio autorius, sovietologas Isakas Doičeris (Isaac Deutscher) rašė: „Istorinių J.Stalino laimėjimų esmė yra ta, kad jis gavo Rusiją su žagre, o paliko su branduoliniais reaktoriais. Jis Rusiją pakėlė iki antrosios, pagal išsivystymą, pasaulio šalies lygį.“

„Kas jaunystėje nebuvo radikalas, tas neturi širdies, kas brandžiame amžiuje netapo konservatoriumi - tas neturi proto“

Vinstonas Čerčilis

Apie šią V.Čerčilio frazę girdėjo daugelis, bet bėda ta, kad britų premjeras jos niekada neištarė. Britų istorikai, išnaršę archyvus, taip ir nerado patikimų įrodymų, kad tai yra V.Čerčilio žodžiai. Polas Edisonas (Paul Edison) iš Edinburgo universiteto teigia: „V.Čerčilis aiškiai negalėjo to pasakyti, nes jis nuo 15 metų buvo konservatorius, o 35-erių - liberalas. Be to, ar jis būtų taip nepagarbiai kalbėjęs Klemi, kuri visą gyvenimą buvo laikoma liberale, atžvilgiu?“ (Klementina Čerčil - Vinstono žmona). Labiausiai tikėtina, kad šio išsireiškimo autorius yra Prancūzijos ministras pirmininkas (1847-1848) Fransua Gizo (Francois Guizot), kartą sakęs: „Kas ne respublikonas dvidešimties, tas neturi širdies; kas respublikonas po trisdešimties, tas neturi galvos.“

„Kai išgirstu žodį „kultūra“, ranka pati tiesiasi prie pistoleto“

Jozefas Gebelsas


Pagrindinis Trečiojo Reicho propagandistas išties nepakentė tų kultūros reiškinių, kurie nederėjo prie nacių ideologijos. Galbūt jis ir būtų pasirašęs po šiuo posakiu, kaip ir Hermanas Geringas (Herman Goering), kuriam taip pat kai kada yra priskiriama šių žodžių autorystė. Bet nei H.Geringas, nei J.Gebelsas (Joseph Goebbels) nieko panašaus nesakė. Iš tiesų citata yra paimta iš nacių dramaturgo Hanso Josto pjesės apie vokietį Pirmojo pasaulinio karo veteraną, kuris sąjungininkams užėmus Reino sritį toliau sprogdina prancūzų traukinius. Jis su savo draugu aptarinėja, ar verta gaišti laiką mokslams, jeigu šalis yra okupuota. Draugas atsako, kad geriau kovoti, o ne mokytis, ir kad išgirdęs žodį „kultūra“ jis čiumpa savo brauningą.

„Kareivių negailėti, bobos dar prigimdys!“

Georgijus Žukovas


Tarp maršalo G.Žukovo karvedžio talento kritikų ši citata yra labai populiari. Populiari ji ir tarp tų, kurie tvirtina, kad Raudonoji armija „lavonais užmėtė“ vermachtą. Tačiau G.Žukovas taip niekada nesakė. Nesakė ir A.Suvorovas, M.Kutuzovas ir imperatorius Petras I, kuriems ji taip pat kai kada priskiriama. Kaip ir kur gimė ši frazė, tiksliai nežinoma. Šį tą panašaus galima rasti imperatorienės Aleksandros Fiodorovnos laiške Nikolajui II, rašytame 1916 m. rugpjūčio 17 d.: „Generolai žino, kad Rusijoje turime dar daug kareivių, ir todėl negaili gyvybių, bet juk tai puikiai apmokyti kariai, ir viskas - veltui.“

„Jeigu aš užmigsiu ir atsibusiu po šimto metų, paklaustas, kas dabar vyksta Rusijoje, atsakysiu negalvodamas: geriama ir vagiama“

Michailas Saltykovas-Ščedrinas


Ši frazė yra gerai žinoma ir dažnai cituojama žiniasklaidoje. Bet M.Saltykovas-Ščedrinas, nežiūrint satyriko talento, tokių žodžių nerašė ir nesakė. Greičiausiai to nedarė ir antrasis pretendentas į autorystę, rusų istorikas Nikolajus Karamzinas. Ši citata randama rašytojo satyriko Michailo Zoščenkos „Žydrojoje knygoje“ su nuoroda į Piotro Viazemskio užrašus, o pastarasis savo ruožtu mini pokalbius su N.Karamzinu. Nėra įmanoma patikimai patvirtinti, kad vyko pokalbis, kurio metu nuskambėjo ši frazė, todėl ją visai galima laikyti paties M.Zoščenkos kūryba.

„Prancūzų ir prūsų karą laimėjo vokietis mokytojas“

Otas fon Bismarkas


Otas fon Bismarkas (Otto von Bismarck) per gyvenimą pasakė daug ko, kas vėliau virto aforizmais. Bet be realių O.Bismarko žodžių yra daugybė tokių, kurie jam priskiriami per klaidą. Posakio autorius yra O.Bismarko amžininkas, geografas Oskaras Pešelis (Oscar Peschel). Žodžiai, išspausdinti laikraščio straipsnyje 1866 m. vasarą, buvo ne apie Prancūzijos ir Prūsijos, o Austrijos ir Prūsijos karą: „Kai prūsai sumušė austrus, tai buvo prūsų mokytojo pergalė prieš mokytoją austrą“.

„Bet kuri virėja gali valdyti valstybę“

Vladimiras Leninas


Nuo XX a. 9-ojo deš. pabaigos šią frazę aktyviai cituoja sovietinės santvarkos ir socializmo kritikai. Nepradedant ginčytis, kas turi daugiau gabumų valstybei valdyti - XX a. pradžios virėja ar kai kurie XXI a. pradžios parlamentų deputatai, reikia pasakyti, kad V.Leninas taip neteigė. Šiuo atveju buvo iškreipta reali V.Lenino mintis. 1917 m. spalį straipsnyje „Ar bolševikai išlaikys valstybės valdžią?“ V.Leninas rašė: „Mes ne utopistai. Mes žinome, kad kiekvienas juodadarbis ir kiekviena virėja negali tuoj pat pradėti valdyti valstybę... Bet mes <...> reikalaujame nedelsiant atsisakyti įsigalėjusios nuomonės, jog esą valdyti valstybę, dirbti kasdienį valdymo darbą gali tik turtingi arba iš turtingų šeimų kilę valdininkai. Mes reikalaujame, kad valdyti valstybę mokytųsi susipratę darbininkai ir kareiviai, ir kad šis darbas būtų pradėtas nedelsiant, tai yra, kad nedelsiant būtų pradėta to mokyti visus darbo žmones, visą varguomenę.“ Kaip matome, originalių V.Lenino žodžių reikšmė yra kitokia.

„Kiekvienas kvailys gali įveikti krizę. O mums kur kas sunkiau sekasi kasdieninis gyvenimas“

Antonas Čechovas


Šis posakis labai paplito tarp rusų internautų šalyje prasidėjus ekonominei krizei, bet jis yra populiarus ir kitose šalyse, nes A.Čechovas yra vienas iš tų rusų rašytojų ir dramaturgų, kurie dažnai cituojami visame pasaulyje. Problema yra ta, kad niekam iki šiol taip ir nepavyko jo kūriniuose, laiškuose ir prisiminimuose apie A.Čechovą aptikti bent užuominos apie šią frazę.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net