respublika.lt

2018 rugsėjo 25, antradienis

Čia slėpėsi krikščioniškos maldos žodisnuotraukos

2014 balandžio mėn. 21 d. 12:20:23
Danielius BALČIŪNAS

Slėptuvės... slėptuvės! Jomis nusėta visa Lietuvos žemė - sodybos, miškai, kalvų pakriaušės! Kartą mane, gidą, atvedusį turistų grupę prie dar neseną tautos istoriją liudijančio objekto, vidurmiškyje tebesančios sutvarkytos partizanų žeminės, vienas iš užsienio pas mus atvykęs studijuoti jaunuolis paklausė: „Lietuviai, kaip žinoma, nuo seno gyvena Baltų žemėje, priklausiusioje jų protėviams. Tai kodėl jie vis priversti slapstytis kaip kokie čia atsibastę niekdariai?“ Pagalvojau: išties, laisvame pasaulyje gimusiems, augusiems mūsų istoriją nelengva suvokti. Teko nuodugniau aiškinti apie tautos gyvenimą vis svetimų okupuojamoje šalyje.


Kai reikėjo slėpti viską!


Beje, tos įvairiausios išlikusios tėvų, senelių įvairiems tikslams sumaniai įrengtos slėptuvės ne tik atvykusiems iš tolo, bet ir mūsų šiandieniniam jaunimui - jau istorija. Todėl nudžiugino prie anos partizanų žeminės jaunimo sudainuotas graudus, kadaise visoje Lietuvoje aidėjusios, jų tėvų sudėtos dainos posmas:

Jau saulelė nusileido, teka mėnesėlis,
Tik lietuviui neateina lauktas poilsėlis:
Ir namuose, ir miškuose pasislėpti bando,
Bet žiaurusis atėjūnas jį visur suranda!


Be abejo, džiugu, kad mūsų jaunimas mena tą netolimą, jų tėvų, senelių, brolių išgyventą metą, kai iš tikrųjų tekdavo slėpti viską: savoje (vėliau jau atimtoje) žemėje užaugintą grūdą, kad jį neišvežtų „Raudonoji gurguolė“, palikdama šeimas be duonos kąsnio. Apie tai byloja poeto J.Šiožinio posmai:

Nusivagi pėdų bent kapą - sėklai,
Nusivagi, neši į nuošalią palėpę,
Džiaugiesi sumaniai paslėpęs...
Įpratę buvom. Badus kentėjom,
Kur besugriebę grūdo saują - sėjom.


Sėjom ir viltį puoselėjom...

Reikėjo lietuviui slėpti ne tik tai, ką jis valgo, bet ir ką galvoja apie savo šalies, paskelbtos „tarp lygių lygia ir laisva“, praeitį, tautos iškilias asmenybes. Pagarbiai išsakytas ar parašytas raudono atspalvio neturintis žodis ne vienam kainavo laisvę Sibiro speiguose. Slėpėme, kuo tikime: savo bažnytines santuokas, vaikų krikštą, tikybos tiesų mokymą, žingsnius į dar išlikusius Dievo namus, nes visa tai, dar įžūliau nei per caro Aleksandro II išmėgintą net 40 metų trukusią lietuviškos spaudos draudimo gadynę (1864-1904), buvo užsimota sutrypti...

Tiesą pasakius, kai atkūrus šalies Nepriklausomybę atsivėrė visų slėptuvių angos, daugeliui mūsų teko nustebti. Atrodė, jau nebuvo likę tų nedemaskuotų - slėpusių „nusikaltėlius ir jų nusikalstamas veiklas“: visos iššnipinėtos, sunaikintos!

Bet, pasirodo, ne!

Apie vieną jų tautai, bažnyčiai teikusią didžiulę paslaugą - unikalią spaustuvę, kurios slaptumo per 10-metį veiklos sovietmečiu nepajėgė atskleisti jokie šnipai, norisi papasakoti Lietuvos žmonėms.

Unikali spaustuvė

Kai grupė ekskursantų - šiauliečių senjorų - atkeliavome prie šio objekto, kukliai žymėto „ab“, tačiau šiandien jau įtraukto į šimtą labiausiai lankomų vietų sąrašą, išgirdę jo kūrėjų pasakojimą, apžiūrėję slėptuvę ir joje tebesančius įrenginius, nesiliovėme stebėjęsi: juk ši unikali spaustuvė sukurta... tik dviejų neįtikėtino ryžto bei ištvermingumo žmonių rankomis, be jokios mechaninės technikos! Ir ji sovietinių šniukštinėtojų neaptikta, nors įrengta ne kokioje miško glūdumoje, o Neries ir bevardžio upelio sandūroje prie Kauno!

Net trejus metus darbavosi čia esančioje savo sodyboje Salių kaime sutuoktiniai Vytautas ir Birutė Andziuliai, kasdami tame šlaite patalpą slaptai spaustuvei. Tą jų be galo varginantį triūsą slėpė prie šlaito prigludęs šiltnamis. Štai, šeimininkas pasuka slaptą rankeną, ir šonan ima slinktis šiltnamio vandens baseinėlis, ant kurio... auga daržovės! Atsiveria siaura, vertikali, vos žmogaus kūną talpinanti anga į 1,6 m aukščio tunelį. Tai per ją, kasantis vis platyn į šlaitą, tvirtinant, betonuojant ertmę, teko iškelti paviršiun šimtus kibirų žemės! O iškėlus dar ją ir paslėpti nuo pašalinių akių, karučiu vežant tolyn nuo sodybos, lyginant!

Dabar čia gausiai besilankantiems žmonėms tai tiesiog neįtikėtina!

- Tai nejaugi per tiek laiko niekas jūsų neužtiko besidarbuojančių? - klausinėjome ir mes.

- Neužtiko. Buvome labai atsargūs. Tekdavo savo paslaptį saugoti ir nuo savo mažų vaikų. Dirbdavome tik naktimis: aš - šachtoje, žmona - viršuje. Įsivedėme pavojaus signalą, kurio mygtumas - namo virtuvėje. Pasirodžius kokiems žmonėms, man būdavo signalizuojama, kad pertraukčiau darbą; taip pat sutartiniu signalu pavojus būdavo atšaukiamas. Taigi reikėjo ne tik fizinių jėgų. Mūsų galvas slėgė nemigo naktys. Bet ištvėrėme. Įrengėme, daugel metų spausdinome tai, kas tautai, ypač bažnyčiai, reikalinga, bet uždrausta, - aiškina šiandien Vytautas čia gausiai besilankantiems, geidžiantiems savo akimis tą unikumą išvysti smalsuoliams.

O tie atvykėliai toli gražu nesitenkina vien regėdami besislankiojančio bako atveriamą angą. Geidauja išvysti pačią spaustuvę. Šeimininkui leidus, jie lenda į tą gana siaurą angą. Susilaiko gal tik... apkūnesni, bijodami įstrigti.

Patekusieji patalpon, išvydę spausdinimo mašiną, šriftų kasas, vėlgi stebisi: kaip visa tai tilpo per tą siaurą angą? Sužino: viskas čia įnešta dalimis. Tik taip, aptikus slėptuvę, įrangą būtų buvę galima ir išnešti arba... susprogdinti. Tačiau ji be gedimų, nors ir drėgnoje patalpoje, dar veikė ir spaustuvei tapus legalia. Tigline spausdinimo mašina gabus spaustuvininkas per valandą galėjo išspausdinti tūkstantį puslapių!

Spaustuvės atlikti darbai

Iš viso „ab“ spaustuvėje per 1980-1990 metus buvo išspausdinta, subrošiūruota ir įrišta 138 000 įvairios apimties 23 pavadinimų leidinių. Kai kurie jų spausdinti pakartotinai. Tą rodo vestas ir išsaugotas užsakymų ir apskaitos žurnalas. O kad kartais kuris leidinys platinamas iš viso be buvusio ženklo nedingtų, leidėjai kiekvieno jų po penkis egzempliorius dėjo į cinkuotą pieno bidoną ir kasė į žemę!

Kadangi persekiojamai bažnyčiai labai buvo reikalinga religinė literatūra, tai spaustuvė pirmiausia ir ėmėsi tenkinti šį poreikį. Spausdino katekizmą, maldaknyges ir kt. Pats pirmasis spaustuvės „ab“ leidinys buvo vyskupo Kazimiero Paltaroko „Tikybos pirmamokslis“.

Iš čia platintojų dėka pasklido po Lietuvą išspausdinta Adolfo Damušio knyga apie sovietinį genocidą, poetų Juozo Gražulio, Roberto Grigo (Rasūno), Kęstučio Genio, kuriems oficialios leidyklos durys buvo užvertos. Tarp stambesnių leidinių - paskutiniojo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio prisiminimų knyga „Lietuva ir Tarybų Sąjunga lemtingais Lietuvai 1939-1940 metais“, sulaukusi šalies visuomenės didelio susidomėjimo.

Beje, tie leidiniai turėjo net savo užšifruotus kodus, pagal susitarimą rašomus 17-ame puslapyje. Pvz., iš tokio įrašo 21ab850,42 kodą žinantis išskaitė užsakymo numerį, spaustuvės pavadinimą, leidimo metus, net tiražą, laidą.

Bitininkų bičiulystė


Suprantama, kad ne mažiau problemiškas buvo ir išspausdintų leidinių išvežimas. Bet kokių ekipažų pasirodymas Andziulių kieme neabejotinai būtų sukėlęs kieno nors susidomėjimą. Bet sumanūs sodybos šeimininkai ir čia rado „nekaltą“ būdą (aišku, pavojų sau net padvigubindami): leidinių kelias pas skaitytojus prasidėdavo jų automobilio bagažinėje ir keliaudavo į jų bičiulio bitininko sodybą Šakių rajono Margauskų kaimą. Čia gyvenęs (1918-1999) Juozas Bacevičius buvo vienas iš jų trejeto, žinantis apie slaptąją spaustuvę. Jis buvo ir tų leidinių įrišėjas bei pirmasis jų platintojas. Beje, tų dviejų drąsių bitininkų pirmosios pavardžių raidės ir reiškė spaustuvės pavadinimą - „ab“.

Nesunku suprasti, kokios pavojingos būdavo Andziulių kelionės pas bičiulį. Nors leidiniai, sukloti bagažinės dugne, būdavo kruopščiai užmaskuojami bičių korių rėmeliais, dūmine, kitais bitininkų reikmenimis, įtarus jie greitai būtų buvę surasti, o tiesiog neįtikėtiną žygdarbį tiek metų vykdę sutuoktiniai su keturiais vaikais - „pavėžėti“ Sibiran, kalėjiman!

Jų žygdarbis suprastas, įvertintas

Nuo 1997 metų Pogrindžio spaustuvė „ab“ yra Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausių laikų karybos istorijos padalinys. O režisierius Algis Kuzmickas sukūrė trumpametražinį filmą apie tos spaustuvės įkūrėją V.Andziulį.

Kadangi šis objektas įtrauktas į turistinį maršrutą, šiandien žmonės gali keliauti prie tos stačios Neries dešiniosios pakrantės, Salių kaiman, pamatyti tą unikalią spaustuvę ir tą neįtikėtino ryžto, tiek metų savo fizines ir dvasines jėgas skyrusį tokiam svarbiam tikslui V.Andziulį (1930), jo žmoną Birutę, išgirsti jų akivaizdžius patvirtinimus - ką gali žmogaus rankos, kai joms diktuoja švenčiausias jausmas - MEILĖ TĖVYNEI!

Parengta pagal dienraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PATEKO: Didžiojoje Britanijoje vykstančio Tarptautinės teniso federacijos (ITF) „Futures“ serijos turnyro vienetų atrankoje lietuvis Simonas Žukauskas 2:6, 1:6 pralaimėjo atrankos favoritui 20-mečiui amerikiečiui Roy'ui Smithui (1378-oji pasaulio raketė), tačiau pateko į pagrindines varžybas kaip „laimingas pralaimėjusysis“ (lucky loser).
  • VADOVAUS: Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų kuriamam Verslo kompetencijų ir paslaugų centrui nuo pirmadienio vadovauja ilgametę patirtį turinti Ramunė Vaičiūnienė.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar savo akimis matėte popiežių Pranciškų?

balsuoti rezultatai

Ar jums su darbdaviu pavyksta susitarti dėl atostogų datos ir terminų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +6   +9 C

   +3   +4 C

 

   0  +2 C

  +11  +12 C

   +8  +9 C

 

   +7  +9 C

  1-6 m/s

 4-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

reklama
Ukis 2018