respublika.lt

2018 rugsėjo 25, antradienis

A.Švažas - Žemaitijos ambasadorius Dzūkijos žemeinuotraukos

2015 liepos mėn. 18 d. 09:00:04

Algimantas Švažas - tokia spalvinga asmenybė, kad žodžiais sunku nusakyti jo savitumą, išskirtinumą, sugebėjimus, charakterio bruožus. Jis - tikras žemaitis, dailininkas profesionalas, gražus, tvirtas barzdočius lietuvis pagonis, apsiavęs medinėmis klumpėmis, užsidėjęs šiaudinę skrybėlę. Labai taikliai pasakė menotyrininkė Aldona Dapkutė: „Kas matė dailininką, bendravo, niekada neužmirš su niekuo nesupainiojamos impozantiškos išvaizdos, žemaitiško charakterio spalvingumo. Jis spinduliavo vidine laisve, kuri vedė per gyvenimą...“

 

Papilė - Vilnius - tarp girių pasiklydęs mažas Pauosupės kaimelis Varėnos rajone - tai A.Švažo gyvenimo geografija. Nors Papilėje praleista tik dvylika vaikystės metų, visų pirma A.Švažas visą gyvenimą liko Žemaitijos sūnumi.

Vilnius - jo jaunystė, kur baigta gimnazija, studijų metai, čia sukurta šeima. Prieš studijas Algimantas 1952-1959 m. - „Lietuvos“ ansamblio šokėjas, šokęs „Lenciūgėlį“, „Gaidį“, o „Lezginką“ atlikęs kaip tikras gruzinas. 1960 m. įstojo į Dailės institutą ir gilinosi į grafikos žanro paslaptis. Dar studijuodamas pradėjo dirbti dailininku „Literatūroje ir mene“, vėliau jis - Lietuvos menininkų rūmų Dailės skyriaus vadovas, kur atsiskleidė jo organizaciniai sugebėjimai, veržli, ieškojimų kupina prigimtis. Surengta daugiau kaip 300 lietuvių ir užsienio dailininkų parodų, o kiek susitikimų su dailininkais, aptarimų, paminėjimų, pasikalbėjimų! Prasidėjus Sąjūdžiui, buvo vienas iš organizatorių rengiant Pasaulio žemaičių dailės parodas. Po trečiosios parodos tapo ir jos laureatu.

A.Švažas išryškėjo kaip įvairiapusiškas menininkas, apipavidalindavęs respublikines dainų šventes, iliustravęs kelias dešimtis knygų, buvęs bene septynių kino filmų dailininkas.

Nors ilgą laiką gyveno sostinėje, atviram, tiesiam menininkui, matyt, tapo atgrasus biurokratizmas, apsimetinėjimas, pataikavimas ir kitos gyvenimo būdo vingrybės. Jis gimė pagoniu, kuriam gamta su kalnais kalneliais, mišku, ąžuolais, ugnimi, upių gelme visada buvo jo tikrieji dvasios namai. Taip jis atrado Dzūkiją - iš pradžių Zervynas, o vėliau - Pauosupę, kuri tapo paskutine jo gyvenimo stotele.

Pauosupėje 1985 m. kartu su žmona ir dviem sūnumis pradėjo statytis namą poeto Anzelmo Matučio Drevės kaimynystėje. Tiesa, su poetu jam čia susitikti neteko, nes A.Matutis jau sirgo ir netrukus iškeliavo į Amžinybę.

Nuo namo vedė takelis žemyn, kur ošė didelis Perkūno apskaldytas ąžuolas, po kuriuo sėdėdamas klausėsi Uosupio čiurlenimo, grožėjosi puikiąja Ūla. Čia kūrendavosi aukuras, čia jis turėjo sostą, kuriame sėdėdamas bendraudavo su savo dievais. Čia spontaniškai gimdavo eilėraščio posmai, nuskambėdavo jo mėgstamiausia daina „Oi, kareivi, kareivėli, kur nakvosi šią naktelę?“, ir dainos aidas nuplaukdavo toli už Pauosupės... Tokio galingo jo balso galėdavo pavydėti net ir operos solistai.

Jo sodyboje visada buvo laukiami bičiuliai, kuriems su užsidegimu pasakodavo apie savo sumanymus, naujus darbus arba tiesiog apie įdomius įvykius, nutikimus. O kieme ant stiebo plevėsuodavo Žemaitijos vėliava. Ne veltui bičiuliai jį vadindavo Žemaitijos ambasadoriumi Dzūkijos kraštui.

Išradingumo, sumanumo Algimantui niekada netrūko. Pastatęs namą, sutvarkė svirną, kuriame įsteigė dirbtuvę (tikroji dirbtuvė liko Vilniuje), ir čia vieną vasarą įkūrė Pauosupės dailės akademiją kaime atostogaujantiems vaikams. Vaikai mokėsi piešti gamtoje, gavo pirmąsias žinias apie grafiką. Baigiantis vasarai, buvo suorganizuota vaikų darbelių paroda, kurią aplankė jų tėvai ir seneliai.

Originalumu Algimantas buvo nepralenkiamas. Pavasarį prie Anzelmo Matučio Drevės vyksta „Poezijos pavasarėliai“. Vieną pavasarį, gegužės mėnesį, visus nustebino vaizdas Švažų kieme. Kaip visada, kabo Žemaitijos vėliava, o šalia ant obelaitės raudonuoja obuoliai. Gegužė, šakutės plikos, be lapų, o obuolių pilna. Pasirodo, Algis sumanė visus nustebinti - atsikėlė vos prašvitus ir prikabinėjo ant obels šakelių apie keturis kilogramus obuolių. Savo sumanymą slėpė net nuo žmonos Gražinos. Visi, atvykę į šventę, buvo sužavėti Algimanto išradingumu.

A.Švažas buvo tikras Lietuvos patriotas, garsinęs gimtinę šokdamas „Lietuvos“ ansamblyje, lankydamasis svečiose šalyse. Lietuviška trispalvė ir Žemaitijos vėliava jam buvo šventi dalykai. Ne kartą jis lankėsi Paryžiuje, kur bendravo su V.Kasiuliu, A.Mončiu ir kitais inteligentais, menininkais. Įsiminė vienas Algio pasakojimas. Aplankė Paryžiaus Dievo Motinos katedrą („Notre Dame de Paris“), ten uždegė žvakutę už Lietuvą, ir kaip nustebo, kai vienuolė lietuviškai ištarė: „Ačiū, pone.“

Vis dėlto ryškiausiai atsiskleidė A.Švažas kaip menininkas, grafikos lakštų kūrėjas. Pradėjęs nuo estampų, graviūrų, jis savo šėlstantį temperamentą išplėtojo į didelės apimties ciklus. Jį visada domino senovės baltų tikėjimas, protėvių garbinti dievai ir deivės, todėl jis sekė Marijos Gimbutienės raštus apie senąją lietuvių mitologiją, studijavo Algirdo Juliaus Greimo, Norberto Vėliaus tyrinėjimus.

Kai M.Gimbutienė lankėsi Lietuvoje, jie susitiko Algimanto dirbtuvėje Vilniuje, kur dailininkas parodė savo įamžintus grafikos darbuose deivių paveikslus. Tyrinėtoja pradėjo vardinti dar kone dešimtį nepavaizduotų deivių. Kol M.Gimbutienė porą savaičių keliavo po Lietuvą, Algimantas intensyviai dirbo ir, jai vėl užsukus į dirbtuvę, parodė naujai sukurtus darbus. Tada ji tarstelėjo: „Nebūtų žemaitis, visų iš karto neparodė...“ Šis faktas iliustruoja, su kokiu užsidegimu dailininkas, pagautas įkvėpimo, dirbdavo.

Taip gimė „Deivių sutartinė“ (20 lakštų), papildžiusi jo didelius ciklus, kaip antai: „Mediniai stebuklai“, „Dzūkų dainos apie Vilnių“, graviūros J.Marcinkevičiaus trilogijai „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“, „Žemaičių užgavėnės“ ir daugelis kitų.

A.Švažo kūriniai - tarsi paminklas Lietuvos praeičiai, jos istorijai, mitologijai su tik jam būdinga simbolika, grafikos technika.

Sunku suskaičiuoti, kiek savo parodų surengė menininkas. Jo darbai puikavosi daugelyje salių Lietuvoje ir už jos ribų. Įsimintinos jo paskutinės parodos: 2002 m. Merkinėje, jubiliejinės, skirtos jo 70-mečiui 2003 m.: kovo 4 d.- Lietuvos nacionaliniame muziejuje, rugpjūčio 30 d. - Varėnoje, rugsėjo 14 d. - Lietuvos dailės muziejuje.

Didžiavosi Algimantas ir įsirengęs Pauosupėje savo galeriją, tačiau ja, deja, neilgai galėjo džiaugtis. Čia lankytojų knyga mediniais lapais, čia antrame aukšte įdomiausi jo darbai iš gamtinės medžiagos, atskleidžiantys jo nenutrūkstamą ryšį su gamta, praturtinantys jo kaip gilaus menininko filosofiją.

Užgeso A.Švažas 2003 m. rugsėjo 27 d. taip staiga, vos spėjęs rugsėjo 14 d. atšvęsti 70 metų jubiliejų. Sunku buvo patikėti, kad į Menininkų kalnelį Antakalnio kapinėse lydime tą nenustygstantį, visada veržlų, optimistiškai nusiteikusį žemaitį, didelį menininką ir įdomų žmogų, šiltą bičiulį. Ir išlydėtas jis buvo ne tik su katalikų kunigu, bet ir su Romuvos giesmėmis, kanklėmis, aukuro pelenais - taip, kaip jis būtų norėjęs.

A.Švažas paliko didelį turtą - savo kūrybą. Jo darbus turi Lietuvos dailės muziejus, Sorbonos, Stokholmo universitetai, jo grafika žinoma JAV, Italijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje...

Gražiausias paminklas kūrėjui - albumas „Algimantas Švažas“, kurio iniciatorė - geroji Algimanto deivė, jo žmona Gražina, taip pat menininkė, keramikė, sugebėjusi visada sutramdyti besiveržiantį vulkaną, švelnumo, gerumo, tolerancijos, santūrumo, tikrojo moteriškumo įsikūnijimas. Kokį milžinišką darbą ji atliko, surinkusi jo bendramokslių, dailininkų, menotyrininkų, kaimynų, bičiulių atsiminimus. Leidinį parengė ir apipavidalino Rimantas Dichavičius.

O Pauosupėje vis ošia plačiašakis ąžuolas, Uosupis skuba į Ūlą, skardena gražuolė Ūla...


Birutė ir Vincentas Švagždžiai

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • DVIRAČIAI: Austrijoje vyksiančio dviračių plento pasaulio čempionato jaunių vaikinų 27,7 km atskiro starto lenktynėse antradienį Lietuvos atstovas Erikas Šidlauskas užėmė 50-ąją vietą, o Aristidas Kelmelis - 57-ąją.
  • SUSITIKO: antradienį Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės rūmuose susitiko su Ispanijos ambasadoriumi Emilio Fernandezu-Castanoy y Diazu-Caneja.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar dar vis turite neiškeistų litų?

balsuoti rezultatai

Ar jums su darbdaviu pavyksta susitarti dėl atostogų datos ir terminų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +8 C

   +2   +10 C

 

   +8  +12 C

  +9  +13 C

   +11  +15 C

 

   +15  +17 C

  7-12 m/s

 3-8 m/s

 

    2-7 m/s

 

USD - 1.1773 PLN - 4.3009
RUB - 77.5752 CHF - 1.1290
GBP - 0.8946 NOK - 9.5693
reklama
Ukis 2018