respublika.lt

Astrida Lindgren - geraširdė maištininkė

(0)
Publikuota: 2013 kovo 03 18:05:47, Milda Kunskaitė
×
nuotr. 1 nuotr.
Astrida Lindgren - geraširdė maištininkė

Garsiausia pasaulyje XX amžiaus vaikų rašytoja Astrida Lindgren (Astrid Lindgren) širdies gilumoje buvo maištininkė, kaip ir jos garsioji herojė Pepė Ilgakojinė. Bet tas maištingumas buvo geras ir taikus - ne griaunanti agresija, o kvietimas pažvelgti į pasaulį kitomis akimis. O A.Lindgren pasakos - tik priemonė apie tai papasakoti pasauliui.

Po rašytojos mirties 2002 m. sausio 28 d. jos tėvynainiai suko galvas, kaip dar įamžinti garsiausios švedės atminimą. Buvo siūloma kelti jos kandidatūrą Nobelio literatūros premijai gauti. Bet pasirodė, kad vaikų rašytojai priskiriami „nerimtųjų“ kategorijai (premijos organizacinio komiteto nuomone) ir tokių apdovanojimų nenusipelno. A.Lindgren, pasižymėjusią puikiu humoro jausmu ir saviironija, tokia kolizija tikriausiai būtų pralinksminusi. Apie save ji sakydavo, kad rašytojo karjera - įnoringų orų produktas. Esą kartą žiemą ji paslydo ant šaligatvio, susilaužė koją ir dėl būtinybės ilgai drybsoti lovoje pradėjo kurti pasakas. Bet galima įtarti, kad plikledis ir koja čia visiškai niekuo dėti. Vaikystėje Astridai nepaprastai pasisekė. Ne, jos tėvai nebuvo turtingi, ir net pasiturinčiais juos pavadinti būtų sunku. Tėvas iš kaimo kunigo nuomojosi sklypelį žemės ir drauge su žmona jame triūsė iki devinto prakaito. Bet vis dėlto ši šeima buvo ypatinga. Astridos tėvai susipažino, kai jiems buvo po 9 metus, ir tiesiog iš pirmo žvilgsnio įsimylėjo. Metams bėgant ši pasakiška meilė tik tvirtėjo. Astrida prisimindavo, kaip švelniai tėvas visad elgdavosi su motina ir kaip už ją dėkodavo likimui. Tuo laiku taip reikšti jausmus žmonai ir vaikams buvo visiškai nepriimtina. Bet Astrida, sulaukusi 16-os, vis dėlto nutarė, kad atėjo laikas užkariauti pasaulį. Mokykloje apsiskaičiusi mergaitė visada būdavo giriama už puikius rašinius ir jai būdavo pranašaujama rašytojos karjera. Vienu žodžiu, kai vakarykštė abiturientė pasirodė vietos laikraščio redakcijoje ir pasisiūlė čia įsidarbinti, pasiūlymas buvo priimtas. Kad atrodytų dar labiau nepriklausoma, ryžtinga mergina nusikirpo kasas ir nuo tada visą likusį gyvenimą kirpdavosi plaukus berniukiškai. Jei jau nepriklausoma, tai iki galo, tikriausiai galvojo jaunoji Astrida, sutikusi savo pirmąją meilę. Netrukus ji pastojo, bet santykių su mylimuoju oficialiai neįteisino. Nenorėdama daryti gėdos tėvams, ji išvažiavo į Stokholmą, o gimdyti teko Danijoje, kur tai buvo galima padaryti anonimiškai. Be to, čia atsirado žmonės, pasirengę įsūnyti jos berniuką. Tiesa, ji išsiderėjo teisę susitikinėti su juo ir taupydavo pinigus išvykoms į Daniją. Po kelerių metų jos vaiko įmotė mirė, bet tuo laiku ir pati Astrida jau atsistojo ant kojų, tiksliau, sėkmingai ištekėjo už savo viršininko. Vyras pasirodė esąs geras žmogus ir sutiko įsūnyti žmonos nesantuokinį vaiką. Iki 37 metų ji buvo paprasta namų šeimininkė, kurios gyvenimo prasmė - patiekti vyrui vakarienę ir slaugyti vaikus, šiems vėl persišaldžius. O 1944 m. 

jos apysaka „Brita Mari išlieja širdį“ užėmė antrąją vietą geriausios knygos mergaitėms konkurse. Tačiau tikrąja A.Lindgren ji tapo gimus Pepei Ilgakojinei, kuri yra tikra vaikų numylėtinė. Susižavėję kritikai rašė, kad Pepė įkūnija vaikišką svajonę sulaužyti visus draudimus ir pajusti savo galią. Tiesa, Pepei ir jos „mamai“ oponentų taip pat netrūko. Vienas profesorius parašė: „Grasūs nenatūralios mergiūkštės nuotykiai sukelia tik pasibjaurėjimą ir traumuoja sielą“. Matyt, jis turėjo omeny savo sielą.

Kiti rašytojos herojai taip pat buvo kitokie, tikrai ne pasakiški. Pavyzdžiui, pasakų rinkinyje „Nykštukas Nilsas Karlsonas“ pasakojama apie nelaimingą, vienišą ir sergantį berniuką, kuris negali normaliai žaisti su bendraamžiais. Ir tuomet jis įgyja draugų: naminuką, gyvą lėlę, o svarbiausia - dėdulę burtininką, - šis prieblandoje išsiveda vaikus į šalį tarp Šviesos ir Tamsos. Taip pat ji pavaizdavo berniuką, kuris gyvena pas piktus įtėvius ir svajoja susitikti tikrąjį tėvą. Knygelės „Rasmusas klajūnas“ herojus - našlaitis, gyvenantis prieglaudoje be meilės ir glamonių. Jis yra verčiamas kiauras dienas triūsti bulvių lauke ir visąlaik sakyti „ačiū“. Net Mažylis iš visų mylimo „Karlsono, kuris gyvena ant stogo“, nors ir turi tėvus bei seserį ir gyvena puikiajame bute, iš esmės yra labai vienišas vaikas, kuriam labiau už viską reikia artimo draugo.

Visa tai ne itin atitiko 6-7-ojo deš. Švedijos įvaizdį, kai augo visuomenės gerovė ir šalyje tvyrojo optimizmas. A.Lindgren herojai visiškai nederėjo prie šio džiaugsmingo paveikslo. Jeigu ji būtų rašiusi rimtas knygas suaugusiesiems, pasaulis galbūt niekada nebūtų sužinojęs apie tokią rašytoją. Bet ji rašė dėkingiausiai auditorijai - vaikams. O vaikai puikiai suprato ir jautė, kad net didėjančios materialinės gerovės pasaulyje bus nelaimingų, nemylimų ir apleistų vaikų. Jos pasaka „Broliai Liūtaširdžiai“ - viena iš populiariausių knygų Švedijos vaikų ligoninėse. Pasakojama, kad gydytojai patys ją rekomenduoja sunkiai sergantiems vaikams. O juk joje kalbama apie labai sunkų net suaugusiam žmogui pasirinkimą: ar galima žudyti dėl aukštų idealų ir net laisvės. Broliai nusprendžia, kad ne, negalima. O paskui visi drauge lekia nuo kalno pasitikti antrosios mirties.

Nustojusi kurti pasakas A.Lindgren įsitraukė į politiką. Ji kritikavo Švedijos mokesčių sistemą ir buvo prieš naminių gyvūnų išnaudojimą. Rašytojos įtaka ir autoritetas buvo tokie dideli, kad dėl jos kritikos atsistatydindavo vyriausybės ir būdavo atitinkamai keičiami įstatymai. Bet vis dėlto paminklas jai, dar esant gyvai, - vienintelis toks atvejis Švedijoje, - buvo pastatytas ne dėl to. Tiesiog šios mielos moters liūdnomis akimis dėka kiekvienas vaikas žino, kad jis šiame pasaulyje niekada nebus vienišas.

 

 Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s