respublika.lt

Argentinos legenda - Evita Peronnuotraukos

2019 birželio mėn. 02 d. 09:20:22
Parengė Milda Kunskaitė

Prieš 100 metų gimė Marija Eva Duartė de Peron (María Eva Duarte de Peron), žmonių vadinama Evita - antroji Chuano Perono (Juan Peron), 29-ojo ir 41-ojo Argentinos prezidento žmona, pirmoji šalies ponia, praminta „vargšų Madona“.

 

1919 gegužės 7 d. Los Toldos kaimelyje, netoli Buenos Airių, pasaulį išvydo Marija Eva Duartė Peron, arba tiesiog Evita, kaip ją meiliai vadindavo argentiniečiai - penktasis nesantuokinis ūkininko Chuano Duartės ir jo tarnaitės Chuanos Ibarguren vaikas. Apie ją pasaulis daugiausia sužinojo 1996 m., kai ekranuose pasirodė Holivudo filmas apie ją su Madona pagrindiniame vaidmenyje. Tačiau Lotynų Amerikoje ši moteris tapo nacionaline heroje gerokai anksčiau. Nugyvenusi vos 33 metus, Evita spėjo užkariauti ne tik Argentinos prezidento širdį, bet ir pelnyti milijonų jos gyventojų meilę. Nors į savo sėkmę ji ėjo, kaip sakoma, kreivais keliais.

15-metė Eva Marija Duartė pabėgo į Buenos Aires su į jos kaimą atklydusiu dainininku. Taip prasidėjo jos sostinės užkariavimo istorija. Ji svajojo apie kino aktorės karjerą, nors nepasižymėjo nei ryškiu talentu, nei idealia išvaizda. Apie jos pirmuosius metus, praleistus sostinėje, sklandė visokiausių gandų, tarp jų ir apie tai, kad jai teko pardavinėti savo kūną. Pagal kitas argentinietes būdama gana aukšta (170 cm), šviesiaplaukė didelėmis rudomis akimis vyrams patikdavo. Kurį laiką Eva dirbo modeliu ir padavėja, fotografavosi erotiniams atvirukams, filmavosi epizodiniuose vaidmenyse kine ir buvo turtingų meilužių išlaikytinė. Vienas iš jų Evą įtaisė dirbti radijuje, ir čia ji sulaukė pirmojo populiarumo.

1943 metai tapo lūžio metais ir merginai, ir visai Argentinai: šalyje įvyko karinis perversmas. Netrukus įvyko susitikimas, apie kurį Eva seniai svajojo. 1944 m. sausio 17-ąją per labdaros vakarą, skirtą nuo žemės drebėjimo nukentėjusio San Chuano miesto gyventojams, Eva susipažino su vienu iš karinės vyriausybės lyderių, pulkininku Chuanu Peronu. Pulkininkas Chuanas Peronas po perversmo tapo socialinės apsaugos ir darbo ministru ir išpopuliarėjo tarp darbininkų, vėliau buvo paskirtas viceprezidentu. Per labdaros renginį ji priėjo prie Ch.Perono ir ištarė viso labo vieną sakinį: „Ačiū, pulkininke, už tai, kad esate“. Tą pačią naktį Eva tapo jo meiluže ir daugiau su juo niekada nesiskyrė.

Ch.Perono dėka Eva pradėjo gauti pagrindinius vaidmenis kine, jos 5 minučių laidelė radijuje tapo 15 minučių, o honorarai išaugo kelis kartus. Eva visur sekė paskui pulkininką, su juo dalyvaudavo mitinguose ir profsąjungų susirinkimuose. Ji sugebėjo tapti nepakeičiama ne tik jo privačiame gyvenime, bet ir visuomeninėje veikloje.

1945 m. vėl įvyko karinis perversmas. Ch.Peronas buvo areštuotas, Eva atleista iš darbo. Būtent tuo metu ji gavo iš pulkininko laišką: „Tik dabar supratau, kaip tave myliu. Kai tik būsiu laisvėje, mes susituoksime“. Jis žodį tesėjo - tais pačiais metais jie susituokė. Išėjęs į laisvę, Ch.Peronas iškėlė savo kandidatūrą Argentinos prezidento rinkimuose. Evita aktyviai dalyvavo jo rinkimų kampanijoje. Žmonės ją labai mylėjo - paprasta mergina, indų plovėjos ir galvijų augintojo duktė sugebėjo pakilti iki pirmosios ponios lygio. Be to, ji sumaniai kūrė idealios žmonos, šeimos ir tautinių vertybių puoselėtojos įvaizdį. Ch.Peronas laimėjo prezidento rinkimus, bet Evita laimėjo dar daugiau - argentiniečių meilę ir susižavėjimą.

Pirmoji ponia važinėjo po šalį, priiminėdama šimtus lankytojų. Jos pagrindine veikla tapo rūpintis skurdžiais, jos iniciatyva buvo priimta keletas įstatymų, palengvinančių darbininkų darbo sąlygas, po jos asmeniško kreipimosi į parlamentą moterims buvo suteikta teisė balsuoti. E.Peron labdaros fondas padėjo šimtams varguolių, už fondo lėšas Evita steigė vaikų darželius, ligonines, prieglaudas ir bibliotekas. Ji padovanojo 2500 namų ir butų, išdalijo 3500 stipendijų, kasmet išsiuntinėdavo per milijoną siuntinių su dovanomis. Argentiniečiai ją dievino. Žmonės Evitą vadino „vargšų princese“, „vilties nešėja“, „šventąja Evita“, „dvasine tautos vadove“.

Tuo pačiu metu nuo pirmosios ponios kliūdavo Argentinos aristokratams, iš karto nusiteikusiems prieš ją. Ji nacionalizavo laikraščius ir radijo stotis, oponuojančius Ch.Peronui, fabrikus ir gamyklas, kurie nenorėjo bendradarbiauti su jos fondu, atleisdavo visus, kurie jai prieštaraudavo. Netrukus Evita pastebėjo, kad greitai nuvargsta, liesėja ir silpnėja. Gydytojai jai nustatė vėžį. Kai 1951 m. lapkritį E.Peron atgulė ant operacinės stalo, šimtai tūkstančių argentiniečių visoje šalyje meldėsi, kad Dievas jos pasigailėtų. Bet 1952 m. liepos 26-ąją 33 metų tautos numylėtinė Evita mirė.

„Neverk manęs, Argentina, aš išeinu, bet palieku tau brangiausia, ką turiu - Peroną“, - sakė ji atsisveikindama. Jos kūnas buvo balzamuotas ir demonstruojamas viešai. 1955 m., kai diktatorius Ch.Peronas buvo nuverstas, jos kūnas buvo išgabentas į Milaną ir palaidotas svetima pavarde. Vėliau Ch.Peronas grįžo į Argentiną ir vėl tapo prezidentu. Jau jam mirus, 1974 m. Evitos kūnas buvo parvežtas atgal į Argentiną ir palaidotas Duarčių giminės kape garsiose Rekoletos kapinėse, kurį iki šiol lanko daugybė piligrimų.

Evitos gyvenimo faktai

Evos tėvas Chuanas Duartė vienu metu turėjo dvi šeimas - teisėtą ir „šalutinę“. Jam žuvus automobilio avarijoje, teisėta žmona išvijo tarnaitę ir jos penkis vaikus.

12-metė Eva nusidegino, apsipylusi verdančiu alyvuogių aliejumi. Gydytojai prognozavo, kad veidą ir rankas darkantys randai liks visam gyvenimui, tačiau jau po mėnesio ant mergaitės kūno neliko nė žymės.

1935 m. 15-metė Eva, baigusi tik pradinę mokyklą, pradėjo aktorės karjerą, suvaidinusi 3 minučių trukmės tarnaitės vaidmenį spektaklyje „Peresų namų šeimininkė“.

Kadangi aktorės karjera nesisekė, jaunoji Eva užsidirbdavo pinigų pozuodama „vyrų žurnalams“. Tapusi Argentinos prezidento žmona, Eva įsakė sunaikinti visas kompromituojančias nuotraukas.

Populiarumą Argentinoje Eva Duartė pelnė ne vaidmenimis teatre ir kine, o radijo spektakliais ir radijo reklama. Labiausiai išgarsėjo radijo serialas „Istorijos herojės“, pasakojantis apie didžias moteris, kuriame Eva buvo pagrindinė aktorė.

Iki 1945 m. spalio Eva oficialiuose renginiuose pasirodydavo kaip pulkininko Ch.Perono „draugė“, o tai šokiravo konservatyvią Argentinos visuomenę.

Prieš prezidento rinkimus 1946 m. Eva Peron sakydavo rinkimines kalbas susirinkusioms moterims, remdama kandidatą - savo vyrą, nors tuo metu argentinietės neturėjo teisės balsuoti. Tačiau tokia „netiesioginė“ agitacija padėjo.

Neužimdama oficialių pareigų Argentinos vyriausybėje, Eva Peron, vadovavusi savo vardo fondui, kiek įmanydama gerino skurdžiausių gyventojų sluoksnių gyvenimą. Be mokyklų, ligoninių ir stadionų statybos, Eva tapo 7800 argentiniečių vaikų krikštamote.

Per vieną gimtadienį Eva Peron gavo asmeninę dovaną iš Josifo Stalino - šermuonėlių peleriną. Panašių dovanų nei prieš Evą, nei vėliau iš jo niekas nėra gavęs.

Evai mirus, argentiniečiai valstiečiai, rašydavę laiškus savo užtarėjai, gaudavo „Evitos atsakymą“ - vokus su užrašu „Bučiuoju tave iš dangaus“. Vokai buvo siuntinėjami Ch.Perono įsakymu.

Tapusi argentiniečių dievaite, Eva Peron neužėmė jokių valstybinių postų, atsisakė balotiruotis į šalies viceprezidentės pareigas. O pirmąja Argentinos prezidente ir apskritai pirmąja Pietų Amerikos valstybės prezidente tapo trečioji Chuano Perono žmona Marija Estela Martines de Peron (geriau žinoma kaip Izabelė Martines de Peron (Isabel Martinez de Peron), vyrui valdant buvusi šalies viceprezidentė, o po jo mirties pradėjusi vadovauti šaliai.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip manote, ar Lietuvos pedagogai iš tiesų yra patenkinti savo darbu?

balsuoti rezultatai

Ar esate patenkinti gyvenimu Lietuvoje?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+18 +20 C

 +20 +22 C

 

 +13 +15 C

+31 +33 C

 +19 +21 C

 

 +20 +21 C

 0-4 m/s

 2-7 m/s

 

 2-7 m/s

 

USD - 1.1388 PLN - 4.2563
RUB - 71.4389 CHF - 1.1108
GBP - 0.8949 NOK - 9.6855
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis