Agata Kristi - vienas D.Britanijos simbolių

Siūlome prisiminti ryškiausius jos gyvenimo ir kūrybos epizodus.

•     Kaip dažnai būna talentingiems žmonėms, Agatą kamavo disgrafija - negebėjimas užrašyti teksto. Visus savo kūrinius ji diktavo.
•     Pirmąjį romaną Agata Kristi parašė susilažinusi su seserimi, kuri buvo literatė. Jos susilažino, kad Agata sugebės sukurti ką nors vertingesnio negu sesuo.
•     Iš pradžių Agata Meri Klarisa Melovan (Agatha Mary Clarissa Mallowan), mergautine pavarde Miler, ketino savo kūrinius leisti Martino Vesto arba Martino Grėjaus slapyvardžiais, manydama, kad moteriškas vardas gali kai kuriuos skaitytojus nuteikti priešiškai. Vėliau ji nusprendė palikti tikrąjį vardą ir pirmojo vyro pavardę - Kristi.
•     Pirmojo pasaulinio karo metais Agata Kristi dirbo medicinos seserimi karo ligoninėje, paskui pateko dirbti į vaistinę, todėl gerai susipažino su nuodingomis medžiagomis. Galbūt todėl jos detektyvuose nusikaltėliai dažnai griebiasi nuodų.
•     1926 metai tapo vieni sudėtingiausių A.Kristi gyvenime, tais metais ji buvo paslaptingai dingusi. Mirė jos motina, brolis visiškai pasidavė pražūtingam narkotikų pomėgiui, leidėjams nepatiko jos romanas „Rodžerio Ekroido nužudymas“, kuriame apie įvykius pirmuoju asmeniu pasakoja žudikas, ir galop jos vyras Arčibaldas įsimylėjo kitą moterį ir pareikalavo skyrybų. Po to Agata dingo, buvo ilgai ieškoma, buvo kreiptasi pagalbos net į kitą britų detektyvo meistrą - Arturą Konaną Doilį (Arthur Conan Doyle). Po kurio laiko Agata buvo rasta nedideliame kurortiniame miestuke, kuriame ji visiems prisistatė kaip Tereza Nil. Jai labai sutriko atmintis: ji miglotai prisiminė vyrą, pamiršo dukters vardą, o tikrą seserį atpažino tik po kelių dienų. Kai kas manė, kad rašytoja specialiai surengė savo „dingimą“, kad atkeršytų vyrui.
•     Brajenas Oldisas (Bryan Aldiss), Agatos Kristi pažįstamas, kartą papasakojo apie jos kūrybos metodus: „Ji parašydavo knygą iki paskutinio skyriaus, paskui pasirinkdavo mažiausiai tikėtiną įtariamąjį ir, grįždama prie pradžios, ištaisydavo kai kuriuos epizodus, kad jį „pakištų“.
•     Pasak A.Kristi, nuo vaikystės iki gilios senatvės ji sapnuodavo vieną ir tą patį sapną: vyrą su nukirstomis rankomis ir baisiu veidu. Ji vadino jį Žmogus-žmogžudys, nors sapne jis nė karto nieko nenužudė.
•     Antrojo pasaulinio karo metais Agata Kristi parašė du apsakymus - „Uždanga“ („Curtain“) ir „Mieganti žmogžudystė“ („Sleeping Murder“), kurie turėjo tapti paskutinėmis knygomis apie Erkiulį Puaro ir mis Marpl, du populiariausius jos personažus. Agatos Kristi prašymu abi knygos buvo paslėptos banko seife ir turėjo būti išleistos, kai Agata Kristi nebegalės rašyti.
•     Apsakymai išleisti 1974 m., kai rašytojai sukako 84-eri...
•     Filmas „Žmogžudystė Rytų eksprese“ buvo vienintelė rašytojos kūrinių ekranizacija, kuria Agata Kristi buvo visiškai patenkinta. Be viso kito, ji sakė, kad Alberto Finio (Albert Finney) suvaidintas Erkiulis Puaro buvo artimiausias jos sukurtam literatūriniam personažui. Agata Kristi daug keliavo, o romanas, tapęs šio filmo pagrindu, buvo parašytas Stambule, kur rašytoja atvyko ilsėtis su sutuoktiniu.
•     Agata Kristi buvo ištekėjusi dukart, su pirmuoju vyru susilaukė dukters Rozalindos. Antrą kartą ji ištekėjo gana vėlai, be to, vyras buvo už ją jaunesnis 15 metų. Jis buvo archeologas, ir Agata dažnai juokaudavo, kad archeologo žmona turi būti daug vyresnė už vyrą, kad jį domintų.
•     Jos knygos yra išleistos daugiau kaip dviejų milijardų egzempliorių tiražu ir išverstos į 103 pasaulio kalbas. Agata Kristi tapo vienu iš Didžiosios Britanijos simbolių, jos šedevrai yra leidžiami didžiausiais tiražais po Biblijos ir V.Šekspyro kūrinių.
•     Taip pat Agatai Kristi priklauso kūrinių inscenizavimo rekordas, o jos pjesė „Pelėkautai“ pirmą kartą buvo pastatyta 1952 m. ir iki šiol be pertraukos yra rodoma Londono scenose.
•     Agata Kristi yra daugybės plačiai cituojamų sentencijų autorė, o bene garsiausia iš jų yra ši: „Laisvė yra verta, kad dėl jos kovotum“.