respublika.lt

A.Dunkan: visa griaunanti

2015 liepos mėn. 19 d. 08:40:32
Milda KUNSKAITĖ

Apskritai ji buvo, kaip sakoma, lemtinga moteris - ta prasme, kad lemtis ją nepaliaudama persekiojo.

 

1877 m. gegužės 27-ąją Amerikoje, San Fransiske, gimė būsimoji šokėja Aisedora Dunkan (Isadora Duncan). Trylikos metų mergaitė metė mokyklą ir rimtai užsiėmė šokiais. 18 metų ji jau pasirodydavo Čikagos naktiniuose klubuose, atlikdavo šokių numerius, kurie tuo metu buvo retenybė. Laikui bėgant A.Dunkan sukūrė savo šokio sistemą ir plastiką, susijusią su senovės graikų šokiais. 1921 m. Aisedora atidarė šokių mokyklą Maskvoje, joje susipažino su poetu Sergejumi Jeseninu. Pagyvenusi su juo santuokoje nuo 1922 iki 1924 m., Aisedora grįžo į Prancūziją, tačiau čia jai prilipo „bolševikės“ etiketė. Eleonora Duzė (Eleonora Duse), taip pat aktorė ir kartu būrėja, A.Dunkan išpranašavo: jei ši neatsisakys scenos, jos laukia visokios nelaimės, o svarbiausia, jai reikėtų saugotis mašinų...

„Aš geniali!“

Keistenybių jai netrūko. Tai dėl jos kilo skandalas Luvre, kurio liudytoju atsitiktinai tapo Ogiustas Rodenas (Auguste Rodin). Jaunoji mis Dunkan stabtelėdavo prie kiekvienos graikų nimfų statulos ir uoliai mėgdžiojo jų pozas - tai pakels rankas, tai atsistos ant pirštų galų... Aplink susirinko nemaža minia. Apsaugininkai norėjo iškviesti policiją, bet įsikišo didysis skulptorius. Mergina pasirodė esanti šneki ir paaiškino O.Rodenui, kad atrado ateities šokį. Deja, aplinkui visi akli, todėl ne visi kol kas pastebi jos genialumą. Bet greitai pastebės. Iš kur ji? Iš San Fransisko, iš labai neturtingos šeimos, mokėsi šokio ten ir dar metus Niujorko baleto mokykloje. Paskui ją priėmė į savo trupę garsus Amerikos režisierius Augustinas Delis (Augustin Daly). Bet jiems buvo nepakeliui, nes A.Dunkan visa širdimi niekino baletą. Vėliau O.Rodenas išgirdo iš baleto žmonių, ką jie mano apie A.Dunkan: nemokša, o pretenduoja šokti solo, negrakšti, kone stora, nemoka stovėti ant puantų, todėl ir šoka basa, judesiai skurdūs - nemoka atlikti nei šuoliukų, nei piruetų. O tai, ką moka, yra paprasčiausia pantomima.

Kartą Kozima Vagner (Cosima Wagner), kompozitoriaus našlė, atsitiktinai pamatė Aisedorą Berlyno teatro scenoje. Atlikdama kompoziciją „Meilė“, Aisedora šoko išsiskyrimo su įsivaizduojamu mylimuoju sceną. Jokio įmantrumo, efektingų šuolių, paprasti natūralūs judesiai... Bet kažkuo jie buvo ypatingi. Matyt, tai buvo pati meilė, nes po koncerto ceremoninga, uždaro būdo frau Vagner puolė į užkulisius bučiuoti A.Dunkan ir reikšti beprotišką susižavėjimą.

Iki 1904 m. po Aisedoros kojomis suklupo visos Europos sostinės. „Aisedoros efekto“, kaip tuomet buvo sakoma, paslaptis buvo labai paprasta: A.Dunkan mokėjo kalbėti kūnu. Mokėjo, ir viskas. Ir niekas jos to nemokė, nebent sustingusios graikų nimfos. O ji kopijavo jas todėl, kad antikinį meną laikė nuostabiausiu pasaulyje ir kvietė grįžti prie jo. Ar ji turėjo specialią techniką? Tikriausiai turėjo. Visą gyvenimą Aisedora atkakliai bandė jos išmokyti kitas. Kitos techniką perprasdavo greitai, tam nereikėjo metų metus stovėti prie baleto stovo, bet antrosios A.Dunkan iki šiol taip ir neatsirado.

Laimė gerai, o šokiai geriau


Deja, kad ir kaip Aisedora norėjo suderinti savo meną su meile, kaskart jos pastangos nueidavo veltui. Ne, „šeimą“ ir „santuoką“ ji niekino beveik taip pat kaip baletą. O dėl meilės... Meilėje, jos nuomone, žmonės turi būti tokie pat laisvi, kaip šokyje. Jokių pažadų, jokių įsipareigojimų. Tuomet emancipacija dar nebuvo taip įsigalėjusi, todėl ir čia Aisedora buvo „balta varna“. Ir vis dėlto, radusi persirengimo kambaryje laišką, kuriame anoniminis geradarys jai pranešė, kad... Ne, ji tiesiog negalėjo tuo patikėti. Jos mylimasis garsus teatro dailininkas Gordonas Kreigas (Gordon Craig), be jos, Aisedoros Dunkan, turi kitą moterį. Ir ji jau pagimdė Kreigui du vaikus! O blogiausia tai, kad A.Dunkan pati laukėsi nuo G.Kreigo. Bet juk negalima atsisakyti principų! Ir Aisedora, sukandusi dantis, G.Kreigui atleido. Šis jai iškėlė ultimatumą: arba jis, arba šokiai. Ji manė, kad reikalinga jam kaip laisva paukštė, o pasirodė, kad kaip višta perekšlė. Dėl šokių ji atėmė tėvą iš savo dukters, o po kelerių metų atėmė tėvą ir iš savo sūnaus Patriko. Antrojo Aisedoros vaiko tėvu tapo Peris Zingeris (Paris Singer), siuvamųjų mašinų gamintojų dinastijos atžala. Visi, suprantama, gūžčiojo pečiais: atsisakyti milijonieriaus, žadėjusio aukso kalnus, padovanojusio namą geriausiame Paryžiaus rajone, žadėjusio pastatyti teatrą! Bet A.Dunkan įsivaizdavo esanti pakankamai stipri, kad atsilaikytų prieš kvailos moteriškos laimės pagundas.

Nuo likimo nepabėgsi

Kartą per koncertą, improvizuojant pagal F.Šopeno „Gedulingo maršo“ muziką, A.Dunkan pasivaideno du didžiuliai paukščiai, juodi ir pikta lemiantys. Nepraėjo nė savaitė nuo regėjimo ir atsitiko tragedija. Abu A.Dunkan vaikai su aukle važiavo mašina į Versalį. Vos pravažiavęs tiltą, vairuotojas sustojo ir išlipo iš mašinos neišjungęs variklio. Staiga automobilis pats ėmė riedėti atbulas ir, sulaužęs turėklus, įkrito į Seną ir per kelias sekundes nugrimzdo. Vaikų išgelbėti nepavyko.

Paryžius, kur tuo metu gyveno šokėja, buvo sukrėstas. Menų akademijos studentai reikšdami užuojautą baltomis gėlėmis nuklojo visą didžiulį sodą prie Aisedoros namų. Emancipuota maištininkė A.Dunkan apgynė savo nepriklausomybę, bet liko visiškai viena. Silpnosios, tos pačios „niekingos vištos“, turėjo su kuo pasidalyti skausmu, o ji - ne. Jos žuvusių vaikų tėvai jau vedę, ir ji jiems nelabai rūpi. Aisedora užsisklendė savyje, draugai nežinojo, kaip prie jos prieiti.

Ir vis dėlto atsirado žmogus, kuris ėmė kovoti su jos skausmu. Tai buvo jos senas pažįstamas O.Rodenas. Senstantis, išmintingas. Sodai prie jų namų buvo šalia, ir kiekvieną vakarą temstant dvi gyvos legendos ten vaikštinėdavo ir kalbėdavosi. Apie ką? Kažin ar apie vaikus. Greičiausiai apie grožį, formas, apie tai, kad ne visiems lemta laimė gyventi dėl vaikų, kai kurių paskirtis šiame pasaulyje yra kita. Pavyzdžiui, šokis. O.Rodenas išgydė Aisedorą. Tiek, kad ji grįžo į sceną, suorganizavo savo mokyklą ir tupinėjo apie mokines kaip perekšlė. Galbūt ji čia net labiau jautėsi tikra mama negu su savo vaikais. Spauda šokėją vadino ne kitaip kaip „dieviškąja Aisedora“. Pagaliau visi susitaikė ir su tuo, kad ši basakojė, netikra balerina pasikėsino ir į simfoninę muziką.

Paskutinioji meilė

1921-ieji. A.Dunkan - Rusijoje, nes ji yra nepataisoma idealistė. „Atvykau steigti šokio mokyklos būtent čia, Rusijoje, vienintelėje vietoje Žemėje, kurioje komercija nėra vertinama labiau už dvasinį tobulėjimą!“ - pareiškė Aisedora apstulbusiam A.Lunačiarskiui. Jai buvo skirtas namas Prečistenskojės gatvėje, į jį netrukus pradėjo plūsti Maskvos bohema. Per vieną vakarėlį prie Aisedoros keliais prišliaužė mėlynakis gražuolis tardamas: „Mano, mano. Myliu.“ Gražuolis buvo gerokai įkaušęs, nuo jo trenkė degtine, bet Aisedorai, regis, niekas seniai nekalbėjo tokių žodžių. A.Dunkan ir S.Jeseninas! Na, ir pora! Daugelis tiesiog netikėjo, kad tai tikras romanas. S.Jesenino bičiuliai nedelsdami draugą demaskavo: „Jeseninas įsimylėjo ne Dunkan, o jos pasaulinę šlovę.“ O ir pats S.Jeseninas visiems atvirai tauškė: „Įsivaizduojate, ji turėjo tūkstantį garsių vyrų, o aš būsiu paskutinis!“ O ką Asisedora? Nežinojo, nesuprato, negirdėjo? Kažin. Jos biografai rašo, kad ji atseit neatsilaikė prieš dar vieną genijų, o genijai buvo jos silpnybė. Juk A.Dunkan nė žodžio nesuprato rusiškai, su S.Jeseninu ir kalbėjo apie meilę, ir barėsi tik per vertėją! Greičiausiai jai labai norėjosi meilės. Labai. Dabar jau bet kokia kaina. Dabar ji jau buvo pasirengusi. Dabar jau ir nepriklausomybę buvo pasirengusi aukoti, ir principus.

1922 m. gegužės 22-ąją 44 metų Aisedora Dunkan, kadaise arši oficialios santuokos priešininkė, ištekėjo už 27-erių Sergejaus Jesenino. Ji išsivežė jį į Europą. Aisedora rengė pasirodymus sostinėse ir vėl sulaukė didžiulio pasisekimo. O S.Jeseniną smaugė įniršis: iš esmės kas jis toks už Rusijos sienų? Aisedoros Dunkan vyras. Jis šėliojo, o Aisedora užmerkdavo akis į visus jo išsišokimus ir gerinosi, kaip galėjo, - pirko jam krūvas elegantiškų drabužių, parfumeriją. Tokio reto atlaidumo paslaptį pati A.Dunkan paaiškins vėliau: pasak jos, S.Jeseninas kaip du vandens lašai panašus į jos sūnų Patriką: tokie patys aukso spalvos plaukai, žydros akys.

Grįžę iš Europos sutuoktiniai vis dėlto išsiskyrė. A.Dunkan pergyveno ir tai. Taip pat tai, kad grįžus iš Rusijos jai tvirtai prilipo „bolševikės“ etiketė, vadinasi, nepatikimos. Ji ilgai negavo vizos į Prancūziją, kur buvo jos namai. Pergyveno ji ir žinią apie S.Jesenino mirtį. Tik su vienu dalyku ji negalėjo susitaikyti. Aisedora staiga pamatė, kad daugiau nebepajėgia žiūrovų priversti verkti, kai šoka „Išsiskyrimą“, arba virpėti iš baimės, kai ji atlieka „Baimę“. Kažkas dingo. Ir kai Aisedora pradėjo nebematyti gyvenimo prasmės, būtent tada, 1927 m. rugsėjo 14-ąją, ji ir įsėdo į tą nelemtąjį atvirą automobilį. Ji nesiruošė nusižudyti. Ji to nepadarė net tada, kai žuvo jos vaikai, kai viena po kitos dingo visos jos didžiosios gyvenimo meilės. Ji neketino žudytis, bet lemtis ją pasivijo. Taigi Aisedora sėdo į atvirą automobilį, o jos ilga skraistė su mylima auksine paukšte įsipainiojo į ratą ir ją uždusino. O prieš keletą valandų Aisedora kavinėje kalbėjosi su drauge, ir Aisedora ištarė: „Net jei būčiau šventai įtikėjusi tomis senomis būrėjos pranašystėmis, aš vis tiek nebūčiau atsisakiusi šokio.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRATĘSĖ: Lietuvos futbolo čempionė Marijampolės „Sūduva“ dar sezonui pratęsė kontraktą su komandos kapitonu Algiu Jankausku.
  • NAFTA: Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) trečiadienį palankiai įvertino dabartinį pasaulinių naftos atsargų padidėjimą kaip apsidraudimą nuo galimų tiekimo problemų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar jūsų neerzina lietuviškų raidžių ignoravimas SMS žinutėse ir el. laiškuose?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +5   +8 C

   +3  +7 C

 

   +2  +7 C

  +8   +10 C

   +6  +9 C

 

   +5  +9 C

 6-11 m/s

 1-2 m/s

 

   1-2 m/s

 

USD - 1.1261 PLN - 4.2992
RUB - 76.1990 CHF - 1.1368
GBP - 0.8695 NOK - 9.5563
reklama
Ukis 2018
reklama
caritas indija