2 nuotr.Plungiškiams itin svarbu išsaugoti ir skleisti tautodailės tradicijas ne tik tarp vyresniųjų, bet ir tarp vaikų bei jaunosios kartos. Geriausias to pavyzdys - šiemet jau tryliktą kartą vykęs konkursas-paroda „Stanislovas Riauba - Žemaitijos Andersenas“ S.Riaubos premijai laimėti.
Medžio meistras S.Riauba
Ko gero, retas žmogus, pasakodamas apie žemaičių tautodailės istoriją, apsieitų nepaminėjęs S.Riaubos, mat jis - vienas iškiliausių XX amžiaus antrosios pusės Plungės, visos Žemaitijos ar net Lietuvos liaudies menininkų, labiausiai išgarsėjęs kaip dievdirbys.
Žinomo menininko gyvenimo kelias prasidėjo 1904-aisiais Godelių kaime. Būdamas mažas S.Riauba gavo ne vieną gyvenimo rykštę, kentė nuolatines patyčias, mat buvo nesantuokinis vaikas. Šiandien galime spėti, kad būtent noras pabėgti nuo negailestingos visuomenės ir pastūmėjo jį kūrybos, leidusios pabūti su savimi, link.
Pirmąkart skaptuką menininkas į rankas paėmė dar piemenaudamas. Kaip vėliau yra kitiems pasakojęs, šio darbo jo niekas nemokė. Pažintį su medžiu išprovokavo noras padaryti kažką panašaus į matytą šventojo statulėlę. Ko gero, tai, kad S.Riauba buvo savamokslis, ir daro jo darbus išskirtinius, dvelkiančius šiluma, mat juose atsispindi senosios lietuvių liaudies skulptūros tradicijos.
Be tradicinių šventųjų statulėlių, nemažą jo skulptūrėlių dalį sudaro mitologinės būtybės: velniai, raganos, sparnuoti slibinai, karalaitės. Darydavo jis ir įvairius namų apyvokos reikmenis. S.Riaubos kūrybą tyrinėjusios Renatos Ščerbavičiūtės teigimu, motyvą skulptoriui padiktuodavusi pati gamta, artimųjų ar atsitiktinai sutiktų žmonių veido išraiška ar kuo nors išsiskiriantys bruožai - kumpa nosis, atvipusios lūpos, didelės, tarsi išsprogusios, akys.
Vis dėlto visus labiausiai žavi S.Riaubos šventųjų skulptūrėlės, į kurias įdėta daug meilės, pagarbos tikėjimui ir šventiesiems.
Žemaitis dėl savo darbų išskirtinumo dažnai buvo kviečiamas dalyvauti įvairiose parodose. Pirmąkart jo kūrybos vaisiai praturtino liaudies meno darbų parodą Plateliuose dar 1959-aisiais. Per visą kūrybos laikotarpį S.Riaubai teko dalyvauti daugiau kaip dvidešimtyje parodų.
Dievas kruopštųjį dievdirbį pasišaukė 1982-aisiais. Po mirties jo turtą saugo keli Vilniaus muziejai, Žemaičių muziejus „Alka“, esantis Telšiuose, ir Plungės žemaičių dailės muziejus. Nemažai darbų atsidūrė privačiose kolekcijose Lietuvoje ir už jos ribų.
Vaikų ir jaunimo dėmesys tautodailei
Nors po žinomo skulptoriaus mirties praėjo daugiau kaip trisdešimt metų, jo įnašas į Plungės ir visos Žemaitijos liaudies kultūros lobyną - nepamirštamas. S.Riaubos atminimui pagerbti ir buvo sumanyta paroda-konkursas „Stanislovas Riauba - Žemaitijos Andersenas“. 13-ąją gyvavimo sukaktį šiemet minintis renginys yra Zafiros Leilionienės - Plungės kultūros centro tautodailės kuratorės - sumanymas.
Anot pačios iniciatorės, jaunųjų menininkų sąjūdis Žemaitijoje - ne tik pagarbos didžiam mūsų krašto menininkui išraiška, bet ir būdas jaunosios kartos kūrybinę veiklą nukreipti tautodailės tradicijų link.
2001-aisiais startavęs projektas sulaukė didžiulio jaunųjų menininkų susidomėjimo. Per 13 metų jame dalyvavo daugiau kaip pusantro tūkstančio kūrėjų iš įvairių Žemaitijos miestų ir miestelių. Iki šių metų jau net 53 jauniesiems menininkams įteiktos S.Riaubos premijos.
Kasmet kiekvienas projekto dalyvis, kurio amžius - 10-19 metų, konkursui privalo pateikti po keturis darbus. Tai gali būti vaizduojamosios arba taikomosios dailės dirbiniai, įvairia technika (guašu, aliejiniais dažais, akvarele, pieštuku) nutapyti ar piešti paveikslai, grafikos darbai, medžio, tekstilės, molio dirbiniai, rankdarbiai, pinti, paprotinių menų darbai ir kita.
Šiemet konkursas sulaukė 82 menininkų iš Skuodo, Ylakių (Skuodo r.), Telšių, Luokės (Telšių r.), Kretingos, Salantų (Kretingos r.), Kelmės, Mažeikių, Židikų ir Balėnų (Mažeikių r.), Platelių, Žemaičių Kalvarijos, Alsėdžių ir, žinoma, Plungės, Kultūros centro parodų salę jie papuošė net 328 eksponatais. Jais pasigrožėti ir įvertinti slaptu balsavimu buvo galima nuo gegužės 1 iki birželio 7 dienos.
Gabiausieji menininkai
Jau paskelbti ir tryliktojo konkurso nugalėtojai. Pirmiausia apdovanoti ir pagerbti S.Riaubos premijos, kurios vertė - 400 litų, laimėtojai: už geriausius skulptūros darbus ši premija įteikta Viktoro Raibužio medžio drožybos studijos auklėtiniui Valdui Bartkui (mokytojas V.Raibužis), geriausia tapytoja išrinktai Rasuolei Jautakytei (mokytoja Irena Arlauskienė) ir geriausiam amatininkui Rokui Stankui (16 metų, mokytojas Valerijus Paulionis). Abu pastarieji menininkai - Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos moksleiviai. S.Riaubos premija didžiavosi ir Salantų meno mokyklos auklėtinė Neda Varpukauskaitė (mokytoja Ingrida Taujanskienė), kuri kelią į pergalę prasiskynė grafikos darbais.
