respublika.lt

V.Mainelytė: Racionalūs žmonės į teatrą neina

(0)
Publikuota: 2018 kovo 19 11:37:44, Agnė VAITASIŪTĖ-KEIZIKIENĖ
×
nuotr. 2 nuotr.
Vaiva Mainelytė. Redakcijos archyvo nuotr.

Televizijos, kino ir teatro aktorė Vaiva Mainelytė šiandien yra laiminga. Ji vaidina teatre, veda televizijos laidą, o svarbiausia - džiaugiasi laiku, praleistu su savo anūkais. Žinoma moteris prisipažįsta, kad turi viską, apie ką svajojo. Tiesa, kad svajonės išsipildytų, reikėjo paaukoti ne vienerius gyvenimo metus.

 

- Gyvenimas jus ir vėtė, ir mėtė, bet jūs nestokojate optimizmo. Kaip jums tai pavyksta?

- Aš stengiuosi vengti negatyvių žinių. Nors nebegaliu fiziškai atlikti sudėtingų vaidmenų, scenoje reikšti didelių aistrų, teatre dar turiu darbų. Vaidinu, su malonumu einu į teatrą, susitinku su jaunais kolegomis. Mūsų kartos gretos jau išretėjo, dauguma jau Antakalnio kalnelyje ilsisi. Kol dar gyvų yra, dar susitinkame.

- O kaip vertinate jaunąją aktorių kartą?


- Labai gerai. Kolegos, su kuriais dirbu teatre, yra puikūs vaikai, geri aktoriai. Jie nuostabiai dirba, tik yra labai užkrauti. Norint ką nors susigraibyti mėnesio gale, tenka suktis ir teatre, ir filmuotis televizijoje, ir garsinti kokius nors filmus. Toks laikas. Į meną ir į menininkus nė viena valdžia nekreipia daug dėmesio.

- Kaip manote, ar tas valdžios požiūris gerėja?


- Suprantu, kad kitiems gal ir dar blogiau, bet šiuo klausimu palikime daugtaškį... Gal sulauksiu tokio meto, kai su džiugesiu jums pasakysiu: žinote, fantastika, pagerėjo, atlyginimai, nei seniems, nei jauniems aktoriams nebereikia lakstyti, iš pensijos puikiai išgyvename. Kol kas šito nėra. Pažadų per rinkimus būna daug. Mes juk tada tampame tokie reikalingi rinkiminėse kampanijose. Esame patiklūs, kitaip nedirbtume šito darbo. Mus lengvai galima apgauti. Rodo tau kėdę, o tu įsivaizduoji automobilį. Bet išgyvensime.

Duok Dieve, kad tik kokių nors didelių bėdų nebūtų - nei gamtoje, nei politikoje, kad išlaikytume tą stabilumą. Nes būtent jo aš ir pasigendu. Buvo laikotarpis, kai tikrai žinodavai, kad gausi pensiją, iš kurios pragyvensi, gausi respublikinę premiją, kaip dabar nacionalinę. Pamenu, mane tada Antanas Šurna pasveikino su grabu. Aš labai įsižeidžiau, sakau, kodėl tu mane taip sveikini, o jis sako - taigi valstybė tave palaidos. O dabar žmogus nieko neturi - pensijos priskaičiuoja vos vos. Jei reikėtų gyventi vien iš jos, būtų sunku. Dabar likimas man dėkingas, kad dar turiu iš kur prisidurti.

- Paminėjote, kad menininkai yra patiklūs. Matyt, ir jautrūs...


- Žinoma. O kaip gi kitaip. Į teatrą neina nei labai racionalūs žmonės, nei skaičiuoti mokantys. Tokie greitai suprastų, kad finansiškai čia dirbti neapsimoka. Kita vertus, kaip gali būti menininkas nejautrus. Kaip jis gali ką nors žiūrovui perduoti? Žinoma, dabar gal kiti spektakliai, dabar nereikia nei labai gilių psichologinių, nei dvasinių viražų, o anksčiau reikėdavo. Po kai kurių spektaklių sunkiai galėdavai išeiti namo, nes jausdavaisi dvasiškai išsikrovęs. Turėdavome netgi tokią tradiciją po pasirodymo pasėdėti grimo kambaryje, pakalbėti, atsipalaiduoti. Dabar to nebebūna.

- Kaip manote, kokia yra meno paskirtis?


- Teikti žmogui viltį. Visi tie spektakliai, kuriuose vaidindavau, teikdavo viltį, o be vilties žmogui labai sunku gyventi.

- Kas dabar jūsų gyvenime yra ta viltis?


- Aš esu labai laiminga. Gydytojai ir Dievulis man pratęsė gyvenimą. Po operacijos jau 10 metų gyvenu, turiu susilaukusi mažų anūkų. Esu optimistė. Jei tokia nebūčiau, gal ir nebūčiau išgyvenusi skaudžiausių savo gyvenimo peripetijų.

- Ko palinkėtumėte jaunajai menininkų kartai?


- Ji nugyvens savo gyvenimą. Tai, kas man šiandien atrodo ne taip, jiems yra taip. Kiekviena karta turi savo džiaugsmą, skausmą, išgyvenimus. Noriu palinkėti, kad tikėtų tuo, ko labai nori. Taip, matyt, yra surėdyta, kad visa žmogaus energija, potencija ir gabumai susitelkia ties tuo, ko labai nori. Ir daugiau ar mažiau pasieksi. Kiekviena karta turi išgyventi savo. Aš labai laiminga. Mano kartai neteko patirti to siaubo - karo, tik išgyventi giminių tremtį, pokario metus. Aš pasiekiau tai, ko norėjau. Iki dabar turiu žiūrovo meilę ir pripažinimą. Žinoma, reikėjo paaukoti ne vienerius metus, bet tai, ko norėjau, aš turiu.

Parengta pagal priedą „TV publika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s