respublika.lt

Virš Valdovų rūmų vartų auksu ir sidabru sušvito Vytisnuotraukos (3)

2019 liepos mėn. 04 d. 20:48:16
Ramunė Vaičiulytė

Pasitinkant Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, į Vilniaus Katedros aikštę ir Pilies gatvę žvelgiančio Valdovų rūmų pietinio fasado vartų portalas papuoštas paauksuotu ir pasidabruotu kartušo herbiniu skydu su Vyčio ženklu. Tai atkurtas Valdovų rūmų architektūrinis elementas, apie kurį liudija išlikę rašytiniai šaltiniai ir žinomų dailininkų, tokių kaip Pranciškus Smuglevičius, Martynas Knakfusas (Marcin Knackfus), kūriniai. Šios vartų dekoro detalės atkūrimo projekto autoriai – vienas žymiausių Lietuvos heraldikos kūrėjų, dailininkas Arvydas Každailis ir skulptorius Rokas Naujalis. Jį finansavo ilgametės Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Reginos Narušienės vadovaujamas Valdovų rūmų paramos komitetas JAV.

 

„Mums buvo pateiktos kelios idėjos ir projektai, kuriems reikėjo paramos. Įvertinę galimybes, nutarėme finansuoti būtent šios architektūrinės detalės su Vyčio ženklu projektą. Ir dabar, kai matome rezultatą – tokį gražų ir gyvą mūsų Vytį, apima didelis džiaugsmas. Jis išties žadina mūsų jausmus, o tikriausiai pažadins jausmus ir visų tų žmonių, kurie eis pro vartus, papuoštus šio kartušo herbiniu skydu su Vyčio ženklu“, – sako R. Narušienė.

Prireikė beveik dešimtmečio, kol kartušas su lietuvišku Vyčiu buvo atkurtas ir vėl papuošė pagrindinį reprezentacinį Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų fasado portalą. Atkūrimo projektą padėjo įgyvendinti daug specialistų. Atkuriant herbinį kartušą, konsultavo ilgametis Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas prof. dr. Edmundas Rimša, taip pat dailės istorijos specialistės akad. dr. (hp) Rūta Janonienė, prof. dr. (hp) Aleksandra Aleksandravičiūtė ir dr. Marija Matušakaitė (1924–2016). Ikonografinės medžiagos ir analogų padėjo ieškoti Lenkijos mokslų akademijos Meno instituto Varšuvoje darbuotojas Piotras Jacekas Jamskis (Piotr Jacek Jamski) ir kt.

Atkurtų Valdovų rūmų pietinio portalo atkūrimo projektą su kartušo matmenų sprendimais parengė Projektavimo ir restauravimo instituto architektė Rūta Grigienė, o visus darbus pagal šį projektą koordinavo Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotojas Eduardas Kauklys. Atkūrimo projekto įgyvendinimas buvo patikėtas Simono Jonaičio vadovaujamai restauravimo įmonei „Rūpintojėlis“. Ji pasirūpino, kad technologiškai sudėtingus ir subtilius Vyčio auksavimo bei sidabravimo darbus atliktų geriausiai šį darbą išmanantis žinomas restauratorius Arvydas Paulionis, kuris yra auksavęs Šv. Kazimiero koplyčios skulptūras bei daugelį kitų vertingų meno kūrinių.

Idėja atkurti reprezentacinį ankstyvojo italų baroko formų portalą su herbiniu kartušu buvo gyva nuo pat Valdovų rūmų atkūrimo pradžios. Tačiau tol, kol buvo rengiamas tikslus atkūrimo projektas, nuo 2009 m. portalą puošė laikinas supaprastintų formų herbinis kartušas iš stiuko.

„Istoriškai kartuše greičiausiai buvo sukomponuotas jungtinis Abiejų Tautų Respublikos – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – herbas, galbūt dar papildytas paskutinės rūmų rekonstrukcijos užsakovų, Vazų dinastijos valdovų heraldiniu ženklu. Tačiau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisija, vadovaujama Prezidento Algirdo Brazausko, po ilgų diskusijų su specialistais nusprendė, kad atkuriamo portalo herbiniame kartuše turėtų būti pavaizduotas šiuolaikinis Lietuvos valstybės herbas – Vytis. Mat modernios Lietuvos valstybės, o ne istorinės Abiejų Tautų Respublikos heraldikos panaudojimas pagrindiniame atkurtų Valdovų rūmų portale simbolizuoja šios istorinės rezidencijos atkūrimo intencijas ir epochą. Panašiais principais remiantis yra restauruotas židinys Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje, papuoštas tarpukario Lenkijos Ereliu“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Jo teigimu, Valdovų rūmų portale rezidencijos atkūrimo faktą greta šiuolaikinės Lietuvos valstybės herbo pažymi ir frizo juostoje iškaltas įrašas lotynų kalba Millennio Lithuaniae MIX–MMIX (liet. „Lietuvos tūkstantmečiui 1009–2009“), liudijantis, kad Valdovų rūmai buvo atkurti kaip paminklas Lietuvos tūkstantmečiui įamžinti. Portalo sandriko marmuro lentoje, esančioje po herbiniu kartušu, įrašyti žodžiai Respublica est societas hominum uno Deo, iure, rege ad commune et privatum bonum iunctorum (liet. „Valstybė yra žmonių sąjunga, kurios narius vienija Dievas, vienas įstatymas, vienas valdovas ir kurioje visi žiuri bendro, o kartu ir savo labo“). Tai žymaus Lietuvos humanisto ir teisininko, Lietuvos Statutų rengėjo bei redaktoriaus, Lietuvos ir Lenkijos valdovų sekretoriaus Augustino Rotundo (apie 1520–1582) mintis iš jo veikalo „Lenko pasikalbėjimas su lietuviu“.

Istoriniai šaltiniai liudija, kad autentišką Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų portalą iš analogiško švediško smiltainio XVII a. pradžioje, rezidencijos rekonstrukcijos ankstyvojo italų baroko stiliumi laikotarpiu, sukūrė Vazų dinastijos valdovų pasikviesti itin garsūs italų architektai ir skulptoriai broliai Kostantė (Costante) ir Jokūbas (Jacopo) Tenkalos (Tencalla) – žymiausio to meto Romos baroko architekto Karlo Maderno (Carlo Maderno) giminaičiai, mokiniai ir bendradarbiai. Šių menininkų lygį ir reikšmę liudija tai, kad jie dirbo prie Vatikano Šv. Petro bazilikos navų statybų, interjero dekoro ir pagrindinio fasado, atgręžto į Šv. Petro aikštę, sukūrimo.

Atvykę į Lietuvą ir Lenkiją, broliai Tenkalos statė ir greta Valdovų rūmų esančią Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčią, sukūrė Šv. Teresės bažnyčios fasadą, greičiausiai prisidėjo prie Jonušo Radvilos rūmų statybų, Lietuvos didikams Sapiegoms, Pacams sukūrė išraiškingų paminklų Vilniaus katedroje bei Šv. Mykolo bažnyčioje, pastatė Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Vazai (1587/1588–1632) skirtą paminklą-koloną priešais Varšuvos karališkąją pilį ir kitus itin vertingus kūrinius. Brolių Tenkalų kūriniai, taip pat ir Valdovų rūmų pietinio fasado portalas, reprezentuoja aukščiausio meninio lygio ankstyvojo Romos baroko darbus. Atkurtas Valdovų rūmų portalas su žibančiu Vyčio herbu primena tą Lietuvos klestėjimo ir intensyvių europinių kultūrinių mainų epochą iki Maskvos okupacijos XVII a. viduryje.

Atkurtas portalas su dekoruotu herbiniu kartušu – ne vienintelis Valdovų rūmų pietinio fasado meninis akcentas. Prieš daugiau nei penkerius metus šio fasado mažasis bokštelis pasipuošė įspūdingu saulės laikrodžiu, kurio sukūrimą parėmė žymi lietuvių išeivijos JAV kultūrininkė, dosni Valdovų rūmų muziejaus rėmėja Milda Skučas-Napjus su sūnumi Eriku Aru, o darbus koordinavo Valdovų rūmų paramos fondo vienas steigėjų ir ilgametis jo vadovas, Valdovų rūmų muziejaus rėmėjas ir eksponatų dovanotojas Edmundas Kulikauskas. Vėliau tų pačių mecenatų dėka bokštelio stogas pasidabino ir paauksuota smaile, o pernai ant didžiojo pietinio fasado bokšto stogo smailės nutūpė šv. arkangelą Mykolą vaizduojanti paauksuota vėtrungė. Ateityje didžiojo bokšto viršūnėje turėtų atsirasti ir mechaninis laikrodis, kurio projektui įgyvendinti Valdovų rūmų muziejus ieško supratingų ir dosnių rėmėjų.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • IŠGELBĖJO: kruizinis laivas „Marella Discovery“ prie Graikijos Peloponeso pusiasalio išgelbėjo 111 migrantų, mėginusių pasiekti Italiją.
  • PRAŽUDĖ: Pakistano šiaurės vakaruose susisprogdinusi mirtininkė pražudė šešis žmones.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar Seimo nariui būtinas aukštasis išsilavinimas?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate Lietuvos kelius?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+17 +18 C

 +16 +17 C

 

 +14 +15 C

+24 +25 C

 +23 +25 C

 

 +22 +24 C

0-5 m/s

 0-4 m/s

 

 0-5 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis