respublika.lt

Vilniaus centre - senovinės krosnysnuotraukos (2)

2018 birželio mėn. 08 d. 07:23:01
Lina VYŠNIAUSKIENĖ

Vilniuje, prie „Neringos“ viešbučio, archeologai šią savaitę rado, manoma, XIV a. datuojamos krosnies fragmentus. Pasak archeologų, tai ne vienintelė panaši krosnis, rasta šiame rajone. Spėjama, kad čia tuo metu buvo pramoninis rajonas.

 

Prie viešbučio vyksta parengiamieji darbai: čia bus statoma požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Darbai vyksta prižiūrint archeologams. Jie ir aptiko krosnies fragmentus. Šiuo metu darbai toje vietoje sustabdyti.

„Rengiame dokumentus Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybai. Kuo daugiau detalių pateiksime, tuo geriau. Tada jau komisija spręs, ką daryti. Galima užkonservuoti, galima netgi įkomponuoti eksponavimui. Preliminariai galima sakyti, kad ši krosnis XVI a., sprendžiu pagal analogiją“, - sakė statybos aikštelėje dirbantis UAB „Kultūros vertybių paieška“ darbuotojas, archeologas Stanislavas Rutkovskis.

Šiame kvartale jau aptiktos keturios panašios krosnys. Pasak archeologų, jos buvo naudojamos plytoms, čerpėms, galbūt kokliams degti. Tiksliau, trys radiniai - tai tiesiog krosnių fragmentai. O štai viena - sveikutėlė - buvo aptikta 2004 m., rekonstruojant Gedimino prospektą, tiesiai priešais tą patį „Neringos“ viešbutį, pačiame gatvės viduryje.

Buvo svarstyta galimybė ją eksponuoti. „Susirinko tada ir savivaldybės, ir Kultūros paveldo departamento, ir archeologų atstovai. Buvo kilusi idėja iškasti tunelį, mat, krosnis yra giliai po žeme. Žmonės galėtų ateiti pasižiūrėti. Mes, archeologai, labai palaikėme tokią idėją. Bet paskui savivaldybė pradėjo skaičiuoti, kad tai kainuos vieną ar kelis milijonus - jau nebepamenu. Ir neatsirado tų pinigų“, - sakė archeologas Linas Kvizikevičius.

Tada krosnis buvo užkonservuota. Kaip paaiškino archeologas, tai reiškia, rastą mūro ar krosnies fragmentą paprasčiausiai užpilti žemėmis. Pasak jo, neverta kaip nors dengti ir tik po to užpilti žemėmis rastą kultūros paveldo objektą. Daiktas turi kvėpuoti. Uždengtas jis tiesiog sudūlėtų.

L.Kvizikevičiaus nuomone, ne visus radinius verta eksponuoti. Antai požeminiuose garažuose po V.Kudirkos aikšte yra vienos krosnies fragmentai. „Kabo paluby, nelabai yra ten į ką žiūrėti. Jei norite pamatyti gražias krosnis, eikite į Vilniuje, Šv.Mykolo gatvėje, esantį Gintaro muziejų. Ten rūsyje eksponuojamos dvi puikiai išlikusios krosnys“, - patarė L.Kvizikevičius. Tos krosnys - jau „elitas“. Nuo savo „plebėjiškų“ sesių, rastų Gedimino prospekte ir šalia jo, jos skiriasi tuo, kad jose buvo išdegami namų apyvokos daiktai - ąsočiai, puodeliai ir pan. Dar vieną neblogai išsilaikiusią krosnį galima rasti Tuskulėnų dvare.

Dar 2011 m. buvo kilęs sumanymas Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose įkurti krosnių parką. Tuo metu Vilniuje, Klaipėdos gatvėje, vykdant daugiabučio statybas, buvo aptiktos XVI a. puodžiaus, XVII a. džiovyklos tipo krosnys ir duobė, pilna keramikos broko. Jas nutarta pergabenti. Pirmiausia krosnis reikėjo atsargiai iškelti. Tvirtesnė - 15 tonų sverianti XVI a. krosnis buvo iškelta kranu, plytos sunumeruotos. XVII a. krosnis pasirodė esanti trapesnė, todėl specialistai ją judinti bijojo. Šią krosnį išardė, visas plytas ir akmenis sunumeravo, kai kuriuos susuko į polietileną. Krosnys buvo pergabentos, tačiau krosnių parko idėja subliūško.

„Taip ir stovi pas mus supakuotos. Gal lėšų pritrūko, o gal dokumentų nesugebėjo sutvarkyti. Menininkai yra menininkai. Aš vis klausiu direktoriaus, kada jas kas nors pasiims, bet ir jis nieko konkretaus nežino“, - sakė Botanikos sodo Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas dr. Darius Ryliškis.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • MIRĖ: sulaukęs 76 metų amžiaus mirė suomių rašytojas Artas Paasilinna, geriausiai žinomas dėl 1975 metais išleistos savo knygos „Zuikio metai“; vienas skaitomiausių suomių rašytojų per visą savo karjerą parašė daugiau kaip 35 knygas, kurios buvo išverstos į daugybę kalbų.
  • PAKEIS: Lietuvos futbolo federacija (LFF) generaliniu sekretoriumi išrinktas E. Stankevičius; jis pakeis atsistatydinusį Nerijų Dunauską, kuris generalinio sekretoriaus pareigas ėjo nuo 2017 metų gegužės mėnesio.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMINISTRATORIUS

Ar jūsų šeimą buvo palietusi nedarbo problema?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate organų donorystei?

balsuoti rezultatai
reklama
darbas spaudoj
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +3   +5 C

   0   +1 C

 

   0  +2 C

  +17 +19 C

   +13  +15 C

 

   +15  +18 C

 3–4 m/s

 1-2 m/s

 

    1-2 m/s

 

USD - 1.1581 PLN - 4.2942
RUB - 75.9240 CHF - 1.1428
GBP - 0.8804 NOK - 9.4598
reklama
Ukis 2018