respublika.lt

2017 balandžio 24, pirmadienis

Vienas garsiausių savivaldybininkųnuotraukos

2014 liepos mėn. 14 d. 08:22:16
Elena Markuckytė, Donatas Pilkauskas

Vienas garsiausių panevėžiečių Respublikos laikais buvo Vladas Kličmanas. Paprastų miestiečių vaikas tapo didelio miesto burmistro padėjėju, faktiškai ėjo burmistro pavaduotojo pareigas. Jo sumanumo ir organizacinių gabumų dėka mieste pradėjo veikti puiki elektrinė. Panevėžys net buvo vadinamas geriausiai apšviestu miestu Lietuvoje. Neturėdamas aktorinio pasiruošimo tapo garsiausiu miesto komiku. Jo suvaidinti vaidmenys ilgam išliko miestiečių atmintyje.

 

Vladas Kličmanas gimė 1886 m. Panevėžio mieste. Vaikystę praleido Sodų gatvėje. Jo tėvas buvo stalius ir mirė gana anksti. Likusi našle motina Uršulė augino 4 vaikus. Vladas buvo vyriausias. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Dėl finansinių sunkumų mokyklos nebaigė. 1902 m., būdamas šešiolikos, V.Kličmanas pradėjo darbinę veiklą. Pirmosios pareigos - buhalterio padėjėjas miesto savivaldybėje. Nuo 1905 m. dirbo buhalteriu. Kaip savo atsiminimuose rašė garsus savivaldybininkas J.Kazakevičius, jis uždirbdavo 8 rublius.

Vėliau trejus metus dirbo miesto savivaldybėje Technikos skyriaus vedėju. 1910 metais Panevėžyje koncesijos pagrindu rengtas telefono tinklas mieste ir apskrityje. Tuo reikalu rūpinosi V.Kličmanas, čia pasireiškė puikūs organizaciniai jo gebėjimai. 1911-1915 metais jis dirbo Panevėžio miesto telefono tinklo vedėju. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, V.Kličmanas kartu su kitais tarnautojais evakavosi į Rusijos gilumą. Pirmojo pasaulinio karo metais demobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę, kariavo Pirmojo pasaulinio karo frontuose.

Karui pasibaigus, grįžo į Panevėžį. 1918 m. liepą apie V.Kličmano sugrįžimą rašė tuometinė spauda. Kartu grįžo buvęs miesto vadovas Aleksandras Vitartas, advokatas Teodoras Liudkevičius. Tuo metu mieste dar šeimininkavo kaizerinės Vokietijos kariuomenė. 1918 m. lapkričio 27 d. Ramygalos gatvėje susirinko 25 buvę senosios Panevėžio tarybos nariai. Jie burmistru išsirinko ankstesnį burmistrą A.Vitartą. Reikalų vedėju buvo išrinktas V.Kličmanas. Jau kitą dieną jie vedė derybas su vokiečių valdžios atstovais dėl miesto valdymo perėmimo. Vokiečiai nieko konkretaus nežadėjo. Tokiomis sąlygomis V.Kličmanas sugebėjo trumpam įsidarbinti, gavęs vokiečių valdžios leidimą, tačiau netrukus, 1919 m. sausį, miestą užėmė raudonoji armija.

1919 m. gegužę Lietuvos kariuomenės savanoriai raudonąją armiją iš Panevėžio išstūmė. Prasidėjo naujas - nepriklausomos valstybės kūrimo, etapas. V.Kličmanas 1919 m. rugsėjo 8 d. išrenkamas į pirmąją Panevėžio tarybą. Miesto burmistru išrinktas krikščionis demokratas, pedagogas Bronius Adomulis. Tuo metu pareigos vadinosi miesto prezidento, vėliau pervadintos į burmistro. V.Kličmanas buvo išrinktas į miesto valdybą. Miesto prezidento alga nustatyta 1200 auksinų, o valdybos narių - po 1000 auksinų per mėnesį.

Tuo metu Panevėžio miestui ypač svarbus buvo elektrifikacijos klausimas - miesto padėtis šiuo atžvilgiu buvo prasta. Panevėžio miesto elektrinės įrengimu rūpinosi V.Kličmanas. Jo iniciatyva surastos patalpos, iš užsienio pargabenti įrenginiai ir mašinos. 1923 metais, atidarius Panevėžio miesto elektrinę, paskirtas jos direktoriumi. Ši elektrinė tapo viena geriausių Lietuvoje, į miesto biudžetą vėlesniais metais sumokėdavo daugiausiai iš visų Panevėžyje veikusių įmonių. Tai leido daugiau lėšų skirti socialinei apsaugai, švietimui, kultūrai, sveikatos apsaugai. Dėl Panevėžio elektrinės miestas tapo vienu geriausiai apšviestų Lietuvoje. Privatiems vartotojams elektros kaina buvo gana didelė: 1938 m. duomenimis, už vieną kilovatvalandę reikėjo mokėti 1 litą 15 centų (tais pačiais metais sumažinta iki 95 centų). Tik miesto savivaldybės darbuotojai ir elektrinės darbuotojai už kilovatvalandę mokėdavo po 30 centų.

Būdamas jau gana solidaus amžiaus, V.Kličmanas vedė ūkininkų dukterį Juzę Jasinskaitę, gyvenusią Ramygalos gatvėje. Iš pradžių šeima gyveno Sodų gatvėje, V.Kličmano tėvų namuose. 1928 m. kovo 28 d. Juzė Kličmanienė gavo leidimą statyti vieno aukšto medinį gyvenamąjį namą savo tėvų žemės sklype Ramygalos gatvėje. Kličmanų šeimoje augo 2 sūnūs ir duktė. Abu sutuoktiniai turėjo daug pomėgių, ypač mėgo knygas - jas skaitydavo keliomis kalbomis. Palaikė ryšius su J.Masiulio knygynu ir čia mielai įsigydavo naujų knygų.

Elektrinės direktoriumi dirbo iki mirties 1951 m. Nors dirbdamas miesto savivaldybėje ir elektrinės direktoriumi gaudavo gana solidžias pajamas (4-ajame dešimtmetyje jo alga siekė apie 1500 litų), didelių turtų nesusikrovė. Sūnus Vytautas studijavo Sorbonos universitete, o sūnus Vaclovas - Karo mokykloje. Dukra Aldona mokėsi gimnazijoje. 1940 m. birželio antroje pusėje, liepos pradžioje, laikinai ėjo Panevėžio burmistro pareigas. 1940 m. liepos 11 d. iš burmistro padėjėjo pareigų atleistas okupacinės sovietų valdžios. Buvo Tautininkų sąjungos narys, bet partinėje veikloje aktyviai nedalyvavo.

V.Kličmanas daug reiškėsi miesto kultūros gyvenime, buvo aktyvus įvairių kultūros draugijų narys. Dar XX a. pradžioje po blaivybės draugijų priedanga Panevėžyje veikė meno būreliai. V.Kličmanas buvo pirmojo tokio meno būrelio pirmininkas. 1904 metais jis vaidino pirmame Panevėžyje viešai pastatytame spektaklyje „Amerika pirtyje“. Jame taip pat vaidino gydytojas Antanas Didžiulis, paštininkas Jonas Bielinis, muzikas Mykolas Karka ir kiti žinomi panevėžiečiai.

V.Kličmanas buvo ir vienas iš garsios „Aido“ draugijos steigėjų Panevėžyje. Ši draugija įsteigta 1906 metais. 1913 m. ji minėjo V.Kličmano suvaidintą 50-ąjį vaidmenį viename iš spektaklių. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, „Aido“ draugijos veikla atnaujinta 1920 m. sausio 3 d. Vienas iš atkūrimo iniciatorių buvo V.Kličmanas. Draugija veikė iki 1932 metų. Respublikos laikais ji mažiau reiškėsi, jos veiklą tęsė 1925 metais įkurta „Dainos“ draugija. V.Kličmanas buvo nepamainomas komedinių vaidmenų atlikėjas. Jis dažnai vaidindavo Šaulių sąjungos teatre. Čia buvo viena geriausių salių Panevėžio mieste. Įdomu tai, kad V.Kličmanas niekada nesimokydavo teksto atmintinai, atlikdamas komedinius vaidmenis daug improvizuodavo, dėl to buvo labai mėgstamas žiūrovų.

1931 metais V.Kličmanas buvo išrinktas Panevėžio savanorių ugniagesių draugijos vicepirmininku. Ši draugija savo istoriją rašė dar nuo 1908 metų. V.Kličmanas priklausė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Panevėžio skyriaus valdybai. Šios draugijos skyrius Panevėžyje veikė nuo 1937 metų: 1939 m. daug padėjo iš Vokietijai atitekusios Klaipėdos persikėlusiems gyventojams, taip pat organizuodavo įvairius mokymus. V.Kličmanas mirė 1951 m. Palaidotas Panevėžyje - mieste, kuriam paskyrė savo gyvenimą.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GOLBOLAS: savaitgalį vykusiame atvirojo Lietuvos golbolo čempionato pirmajame etape nugalėjo Vilniaus „Šaltinio“ pirmoji komanda.
  • VANDENSVYDIS: Alytuje vykusiose Lietuvos vandensvydžio čempionato pirmojo turo varžybose nugalėjo Vilniaus „VMSC-Baltic Amadeus“ komanda.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar kvitų loterija privers verslininkus išlįsti iš šešėlio?

balsuoti rezultatai

Ar esate ėmę greitąjį kreditą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -3    +3 C

   +3    +5 C

 

   +1   +5 C

   +7    +9 C

  +6   +13 C

 

   +7  +10 C

    4-9 m/s

     6-11 m/s

 

      2-7 m/s

USD - 1.0698 PLN - 4.2727
RUB - 60.2565 CHF - 1.0680
GBP - 0.8372 NOK - 9.2478
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12