Užutrakio dvaro sodybos rūmuose antradienį atidaroma paroda "Portretas ir Epocha. Liudomiro, Vincento ir Aleksandro Slendzinskių tapyba", pristatanti garsios lenkų tapytojų, vilniečių menininkų Slendzinskių dinastijos atstovų kūrybą.
Užutrakio dvaro sodybos rūmų antrojo aukšto ekspozicinėms erdvėms sukurta paroda atskleidžia temas "Prie Neries ir prie Vyslos - Vilniaus (1923 - 1945) ir Krokuvos (1945-1980) laikotarpių L. Slendzinskio darbai", "Kelionės ir sugrįžimai", "Šeimos portretai", "Vilnius grafikoje - darbai iš Slendzinskių galerijos Balstogėje" ir kitas.
Po parodos atidarymo Užutrakio dvaro sodybos rūmuose vyks tarptautinė mokslinė konferencija "Portretas ir epocha", skirta Slendzinskių dinastijos dailininkų kūrybos bei tarpukario Vilniaus menininkų visuomeninio gyvenimo ir veiklos aptarimui.
A. Slendzinskis (1803-1878) studijavo Vilniaus universitete. Vėliau gyveno ir dirbo įvairiuose dvaruose. Draugavo su Juozapu Ignotu Kraševskiu ir Stanislovu Moniuška. Nuo 1842 m. dirbo Benedikto Tiškevičiaus Raudondvaryje - buvo rūmų dailininkas, piešimo mokytojas, tvarkė paveikslų galeriją.
Jo sūnus Vincentas (1837-1909) studijavo Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje. Dalyvavo 1863 m. sukilime, buvo ištremtas į Sibirą, vėliau gyveno įvairiose Rusijos imperijos vietose. Į Vilnių leidimą grįžti gavo tik po dvidešimtmečio. Dailininkas nutapė vieną garsiausių lietuviškojo realizmo pavyzdžių - paveikslą "Senutė, verianti siūlą į adatą". Kiti žinomi dailininko kūriniai: "Našlaitė", "Lietuvių vaikai, maitinantys žaltį", "Mergaitės balina drobę". Paskutiniaisiais gyvenimo metais nutapė romantiškų, istorinių, mitologinių ir religinės tematikos kompozicijų.
L. Slendzinskis (1889-1980) studijavo Peterburgo dailės akademijoje. 1920 m. vadovavo Vilniaus dailininkų sąjungai. 1929-1940 m. dėstė Vilniaus universitete, 1940-1943 m. - Vilniaus dailės akademijoje. Po karo persikėlė į Krokuvą. Labiausiai žinomas kaip portretistas, vienas ryškiausių Vilniaus neoklasicizmo mokyklos atstovų.
Parodą organizuoja Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija kartu su Slendzinskio galerija Balstogėje, Nacionaliniu muziejumi Varšuvoje, Lietuvos dailės muziejumi, Nacionaliniu muziejumi Krokuvoje, Palenkės muziejumi Balstogėje, Apskrities muziejumi Suvalkuose bei privačiais kolekcininkais.
Užutrakio dvaro sodybos rūmuose antradienį atidaroma paroda "Portretas ir Epocha. Liudomiro, Vincento ir Aleksandro Slendzinskių tapyba", pristatanti garsios lenkų tapytojų, vilniečių menininkų Slendzinskių dinastijos atstovų kūrybą.
Užutrakio dvaro sodybos rūmų antrojo aukšto ekspozicinėms erdvėms sukurta paroda atskleidžia temas "Prie Neries ir prie Vyslos - Vilniaus (1923 - 1945) ir Krokuvos (1945-1980) laikotarpių L. Slendzinskio darbai", "Kelionės ir sugrįžimai", "Šeimos portretai", "Vilnius grafikoje - darbai iš Slendzinskių galerijos Balstogėje" ir kitas.
Po parodos atidarymo Užutrakio dvaro sodybos rūmuose vyks tarptautinė mokslinė konferencija "Portretas ir epocha", skirta Slendzinskių dinastijos dailininkų kūrybos bei tarpukario Vilniaus menininkų visuomeninio gyvenimo ir veiklos aptarimui.
A. Slendzinskis (1803-1878) studijavo Vilniaus universitete. Vėliau gyveno ir dirbo įvairiuose dvaruose. Draugavo su Juozapu Ignotu Kraševskiu ir Stanislovu Moniuška. Nuo 1842 m. dirbo Benedikto Tiškevičiaus Raudondvaryje - buvo rūmų dailininkas, piešimo mokytojas, tvarkė paveikslų galeriją.
Jo sūnus Vincentas (1837-1909) studijavo Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje. Dalyvavo 1863 m. sukilime, buvo ištremtas į Sibirą, vėliau gyveno įvairiose Rusijos imperijos vietose. Į Vilnių leidimą grįžti gavo tik po dvidešimtmečio. Dailininkas nutapė vieną garsiausių lietuviškojo realizmo pavyzdžių - paveikslą "Senutė, verianti siūlą į adatą". Kiti žinomi dailininko kūriniai: "Našlaitė", "Lietuvių vaikai, maitinantys žaltį", "Mergaitės balina drobę". Paskutiniaisiais gyvenimo metais nutapė romantiškų, istorinių, mitologinių ir religinės tematikos kompozicijų.
L. Slendzinskis (1889-1980) studijavo Peterburgo dailės akademijoje. 1920 m. vadovavo Vilniaus dailininkų sąjungai. 1929-1940 m. dėstė Vilniaus universitete, 1940-1943 m. - Vilniaus dailės akademijoje. Po karo persikėlė į Krokuvą. Labiausiai žinomas kaip portretistas, vienas ryškiausių Vilniaus neoklasicizmo mokyklos atstovų.
Parodą organizuoja Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija kartu su Slendzinskio galerija Balstogėje, Nacionaliniu muziejumi Varšuvoje, Lietuvos dailės muziejumi, Nacionaliniu muziejumi Krokuvoje, Palenkės muziejumi Balstogėje, Apskrities muziejumi Suvalkuose bei privačiais kolekcininkais.
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.