respublika.lt

Tremtinių dainos Sibire suskambo kitaip

2018 rugpjūčio mėn. 21 d. 08:15:11
Živilė KAVALIAUSKAITĖ, „Šiaulių krašto“ žurnalistė

„Dar niekada nebuvo taip gera grįžti“, – po kelionės į Krasnojarsko sritį sakė ansamblio „Ratilio“ narė Damilė Martinaitytė. Sibire Damilė simboliškai sujungė šeimos praeitį ir dabartį: dovanojo tėčio, tremtyje gimusio šiauliečio kalvio, liaudies muzikos instrumentų meistro Alberto Martinaičio akmeninius pakabučius ir skudučius, skaitė paskaitą apie prosenelį, negrįžusį iš tremties. Sibire visai kitaip suskambėjo tremtinių dainos – atgimė, atgijo ir atvėrė jausmų gilumą.

 

Prosenelio istorija

Į Krasnojarsko sritį liepos pabaigoje keliavo Lietuvos delegacija ir Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“.

Pirmosios kelionės akimirkos – pažintis su Krasnojarsko miestu ir susitikimas Tautų draugystės namuose, kur atidaryta lietuvių tautodailės paroda, pristatyti papročiai. Ansamblis „Ratilio“ parengė skirtingų Lietuvos etnografinių regionų muzikinį pristatymą, pakvietė visus kartu pašokti.

Pirmoji išvyka – į Orešnoje kaimą, kuriame stovi paminklas represijų aukoms. Pagerbdami jų atminimą, lietuviai padėjo gėlių. Po Sibiro padange nuskambėjo tremtinių dainos.

„Daug kas neišlaikėme, pradėjome verkti. Buvo labai jautru“, – sako D. Martinaitytė.

Orešnoje kaimas atitrūkęs nuo miestų, tolimas gamtos kampelis su mažučiais namukais. Kultūros centras – medinė trobelė. Aplink matyti taiga. Čia vyko konferencija, skirta trėmimo laikotarpiui paminėti. D. Martinaitytė skaitė pranešimą apie savo prosenelį – tėčio Alberto Martinaičio senelį Kazį Eitmantį. Tremtinį, smuikininką, labai gabų meistrą. Ir savo paskaitą Damilė pavadino mįsle apie smuiką „Parėjęs namo gailiai verkė“.

Iš tėčio pasakojimų D. Martinaitytė žino: kai atėjo tremties momentas, pasigirdo šautuvo daužymas į duris, K. Eitmantis pasiėmė smuiką, sėdėjo ant lovos ir laukė.

1948 metais išvežti Kazimieras ir Juzefa Eitmančiai, po metų tremčiai buvo pasmerkti būsimieji A. Martinaičio tėvai ir sesuo.

A. Martinaitis Ukaro kaime, Irkutsko srityje, gimė 1953 metais. Damilei tėtis pasakojo, kaip senelis, pasisodinęs ant kelių vaikus, sakydavo: „Vaikai, paklausykite, pagrosiu, kaip smuikas juokiasi“. Ir visi juokdavosi. „O dabar pagrosiu, kaip smuikas verkia“. Ir visi pravirkdavo.

K. Eitmantis į namus negrįžo. 1956 metais su kuklia manta ir smuiku įlipo į traukinį. Dingo pakeliui.

Maironių kaimo kapinėse (Kelmės r.) akmenyje įamžintas senelis laiko smuiką. Skulptūrą A. Martinaitis iškalė iš tėviškės, Žvirblių kaimo, kiemo akmens. Greta stovi ir skulptūra močiutei.

Antkapinėje lentelėje užrašyta: „Kazimiero Eitmančio (1884–1956), Juzės Eitmantienės (1888–1948) šviesiam atminimui. 1948 m. buvo ištremti ir neteko amžino poilsio gimtojoje žemėje.“

„Žinoma, prosenelio aš nepažinojau. Bet keliaudamas po tremties vietas, pajauti artumą. Suvoki, kad visos Lietuvos ir kitų tautų tremtinių istorija yra ir tau pačiam labai artima. Orešnoje kaime pirmą kartą tai labai stipriai pajutau“, – sako D. Martinaitytė.

A. Martinaitis dukrai į kelionę įdavė lauktuvių: akmeninių amuletų, pakabučių: paukščiukų, kryželių. Tiki, kad akmenyje gali įrėžti emocijas, atsiminimus.

Liaudies instrumentų meistras sukūrė ir penkis akmeninius skudučius, jie irgi tapo dovanomis. Damilė svarsto: gal vieną dieną skudučiai vėl susiburs draugėn ir užgros sutartinę.

Sibirietis geologas, keliautojas, tyrinėtojas Saulius Sidaras, susižavėjęs A. Martinaičio veikla, įdavė lauktuvių iš savo kolekcijos. A. Martinaitis jau sukūrė naujų amuletų ir pakabučių, juos padovanos Lietuvoje.

Eteryje – lietuviška daina

Damilė su ansamblio ir delegacijos atstovais dalyvavo televizijos laidoje. Į studiją lietuviai atėjo su trispalvėmis, lietuviška duona.

Trys ansambliečiai eteryje sudainavo lietuvišką piemenų dainą. Laidos vedėjai domėjosi dainos turiniu, klausinėjo apie „Ratilio“ ansamblį, tautinius kostiumus.

„Didžiausias įspūdis buvo, kad Rusijos televizijoje, kad ir regioninėje, patys rytinės laidos vedėjai pasakė, kad Lietuva švenčia šimtmetį“, – sako Damilė.

Šiltus prisiminimus paliko ir susitikimas su vietos lietuviais.

Vakaronėje svečiai iš Lietuvos mokė žaidimų, amatų: pasigaminti tradicinių instrumentų, austi juostelių, skutinėti margučius.

„Vietos lietuviai į mus įsiliejo nepastebimai, net stipriai nesijautė, kur mes, kur jie. Tik nebekalba lietuviškai. Bet jiems viskas, kas lietuviška, svarbu. Yra ansamblių, dainuoja lietuviškai. Lietuvoje stengiamės viską daryti pagal šaltinius, kaip užrašyta, mokslininkų ištyrinėta. Ten žmonės daro tai, ką prisimena. Tai irgi savitas, per savo prizmę matomas kultūros puoselėjimas.“

Vienišumo jausmas

Įspūdingiausia buvo paskutinė diena – plaukimas Manos upe, Jenisiejaus intaku.

Po keleto valandų kelionės autobusas pirmiausia sustojo miške – aplankyti tremtinių kapinių. Geologas S. Sidaras pasakojo, kad kapines prieš kelerius metus atrado medkirčiai. Jas jau lankė „Misija Sibiras": pastatė didžiulius medinius kryžius.

Lietuviai prikalė atsivežtas Dievo mūkeles, papuošė trispalvėmis kiekvieną kryžių. Iš užrašų matyti, kad Sibiro žemėje atgulė ir tremtiniai iš Šiaulių apskrities.

„Čia ilsisi Bronius Jasiūnas, 1904–1949, Šiaulių aps., Kriukų vls., Veikšių km.“, „Čia ilsisi Gediminas Jankauskas, 1935–1951, Miciškių km, Linkuvos vls, Šiaulių aps. lietuvis iš Lietuvos“, „Čia ilsisi Stasys Gasparaitis, 1951–1954, Raistų km., Žagarės vlsč., Šiaulių aps.“, „Povilas Plūkas, 1945–1958, Šiaulių aps., Linkuvos vls., Pagirinių km.“...

Kapinėse uždainuotos tremtinių dainos, kantičkinės giesmės Damilei įsismelkė į širdį. Pasipylęs smarkus lietus dar sustiprino vienišumo, atskirties jausmą. Neįtikėtinai graži, didinga, bet tokia svetima gamta... Verkė ir dainavo.

Giliai įsirėžusia akimirka Damilė pasidalijo socialiniame tinkle.

„Vienišas Lietuvos lopinėlis neaprėpiamoje taigoje. Jame nesiilsi tavo giminaičiai, tu čia atvykai savo noru. Bet begiedant lūžta balsai ir atrodo, kad po verkiančiu dangum visiems mums plyš širdys. Esi savo tautos istorijos liudininkas. Tai, ką girdėjai giminaičių pasakojimuose, skaitei istorijos vadovėlyje, girdėjai tremtinių dainose, dabar pasirodo ne kaip labiau beasmenis faktas, bet kaip intensyvių išgyvenimų viesulas, įsukantis tave patį į istorijos tėkmę. Ir gal tik dabar tikrai pašiurpsti nuo minties, kad šitie didžiuliai kryžiai, po jais dūlantys palaikai, aštrus plaktuko, kalančio Dievo mūkelę, ciksėjimas ir virš kapų išsišovusios pušys – tavo šeimos istorijos dalis. Tai – nuoga, gąsdinanti realybė.“

Aplankę kapines, keliautojai sėdo į plaustus ir išplaukė Manos upe. Ir dainavo, ir stovyklavo. Plaukė visą dieną, bet vis atrodė, dar mažai, dar neatsigrožėjo gamta. Pušynai kaip siena, nugulęs rūkas viršūnėse.

Tik vėliau sužinojo, kad pušis gaubė ne tik rūkas, bet ir gaisrų dūmai – degė taiga.

„Atrodė, kad dangus susiliejo su miškais ir nebesupranti, kur esi, skraido plėšrūs paukščiai, – sako Damilė. – Bent kažkiek suvoki, kaip jautėsi tremtiniai toje visiškai svetimoje žemėje, atšiaurioje gamtoje.“

Dainos atgijo

Kai lėktuvas nusileido Lietuvoje ir keliautojai oro uoste atsiėmė lagaminus, D. Martinaitytė užvedė dainą „Kur eisiu eisiu, kur būsiu būsiu, vis Lietuvos neužmiršiu...“

„Visi, nesvarbu, vaikinai, merginos, verkėme, ir patys nebesupratome, kodėl. Iš jokios kelionės dar nebuvo taip gera sugrįžti. Nors buvo malonu ir su vietos lietuviais pasimatyti, ir nuostabią gamtą pamatyti, šį kartą grįžti buvo neįtikėtinai smagu ir gera.“

Damilė sako, kad kelionėje visai kitaip pradėjo suvokti tremtinių dainų prasmę. Per repeticijas ne visiems jas patiko dainuoti – ilgos, gal net pernelyg lyriškos, bet Sibire jos atsivėrė visu nuogumu, atgimė, atgijo. Dainuodamas jas išgyveni ir pajauti, kiek ten jausmų sudėta.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TENISAS: Londone (Didžioji Britanija) vykstančio finalinio Teniso profesionalų asociacijos (ATP) sezono turnyro Lleytono Hewitto grupės mače ketvirtadienį 25-erių metų austras Dominikas Thiemas (8-oji pasaulio raketė) 6:1, 6:4 įveikė 28-erių metų japoną Keių Nishikorį (9).
  • TRYLIKTAS: Singapūre vykstančio paskutiniojo - septintojo - pasaulio plaukimo trumpajame (25 m) baseine etapo vyrų 200 m plaukimo nugara rungties atrankoje ketvirtadienį Lietuvos atstovas Arijus Pavlidis užėmė 13-ąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar savo mieste matėte žmonių, kurie dalyvavo „Raudono baliono“ akcijoje?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +7 C

    0  +4 C

 

   +4  +3 C

  +6   +9 C

   +3  +6 C

 

   +3  +8 C

 3-8 m/s

 1-2 m/s

 

   1-2 m/s

 

USD - 1.1296 PLN - 4.2911
RUB - 76.3414 CHF - 1.1395
GBP - 0.8705 NOK - 9.5990
reklama
Sveikata Grožis