respublika.lt

2018 sausio 16, antradienis

Tarp Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų - aktorė E.Gabrėnaitėnuotraukos (3)

2017 gruodžio mėn. 11 d. 15:54:09
Laima Žemulienė, Elta

Pirmadienį Kultūros ministerijoje paskelbti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai.

 

2017 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais tapo aktorė Eglė Gabrėnaitė, kompozitorė Justė Janulytė, rašytoja Danutė Kalinauskaitė, scenografas Gintaras Makarevičius, vizualaus meno kūrėjai Svajonė ir Paulius Stanikai, fotomenininkas Gintautas Trimakas.

Aktorė E. Gabrėnaitė premija įvertinta už sceninio charakterio ryškumą ir profesinį maksimalizmą, kompozitorė J. Janulytė - už vizualiųjų metaforų muzikinį įprasminimą, D. Kalinauskaitė - už mažųjų meninės kalbos formų turiningumą.

Scenografui G. Makarevičiui Nacionalinė premija paskirta už scenovaizdžio kūrybišką šiuolaikiškumą, vizualaus meno kūrėjams S. ir P. Stanikams - už estetinį kūrybos provokatyvumą, fotomenininkui G. Trimakui - už fotografijos ištakų sudabartinimą.

Apie premijos svarbą trumpai pakalbėjo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, laureatus paskelbė Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai vadovaujanti habilituota humanitarinių mokslų daktarė Viktorija Daujotytė-Pakerienė.

67 metų E. Gabrėnaitė 1972-1990 m. buvo Lietuvos dramos teatro, nuo 1990 m. - Valstybinio Vilniaus mažojo teatro aktorė. Jos kūrybinėje kraitėje - daugybė vaidmenų teatre ir kine, apdovanojimų.

Tai - ponia Citel Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) spektaklyje „Didvyrių aikštė“, kurį Vilniuje pastatė garsus lenkų režisierius Kristianas Lupa (Krystian Lupa), Vasa Železnova spektaklyje pagal Maksimą Gorkį „Motina“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras), Moteris - Tomaso Bernhardo (Thomas Bernhard) pjesėje „Pasaulio gerintojas“ (LNDT).

E. Gabrėnaitė vaidino Arūno Žebriūno filmuose „Kelionė į rojų“, „Turtuolis vargšas“, kituose.

„Kartais atrodo, kad Justės kūriniai išvis neturi pradžios ir pabaigos, kad ten už horizonto muzika keliauja toliau, persmelkia jau kažką kita. Justės muzika asocijuojasi ne su garsiniais įvaizdžiais, o su erdvėje judančia materija, kuri turi savo temperatūrą, šviesą, tankį.

Toks muzikos medžiagiškumas itin paveikus klausytojui: net pirmąsyk girdėdamas kūrinį gali susivokti, kurioje jo padaloje esi, kur link slenka garsų masė“, - taip Milane, Italijoje, gyvenančios 35-erių J. Janulytės muziką apibūdino muzikologė Jūratė Katinaitė.

J. Janulytės kūryba atliekama užsienio šiuolaikinės muzikos festivaliuose, koncertuose, tačiau daug rečiau ji skamba Lietuvoje. Birželio pradžioje vykusiame Vilniaus festivalyje buvo atliktas J. Janulytės kūrinys „Vidurnakčio saulė“. Kūrinys buvo sukurtas festivalio užsakymu.

58 metų D. Kalinauskaitė - tik trijų knygų autorė. Vilniaus universitete ji studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1987 m. pasirodė pirmoji jos knyga „Išėjusi šviesa“. Vėliau rašytoja kuriam laikui iš literatūrinio gyvenimo pasitraukė.

2008 m. įvairiuose literatūriniuose laikraščiuose pasirodančios jos novelės ir apsakymai buvo surinkti į vieną knygą „Niekada nežinai“. Knygą puikiai įvertino tiek skaitytojai, tiek kritikai. 2015 m. skaitytojams buvo pristatyta D. Kalinauskaitės novelių knyga „Skersvėjų namai“.

52 metų G. Makarevičiaus meninė veikla apima dokumentiką, vaizdo instaliacijas, performansus, objektus ir scenografiją. Pastarąjį dešimtmetį menininkas labiausiai žinomas kaip dokumentinių filmų kūrėjas ir scenografas. Tapyba (daugiausia ant popieriaus) buvo paralelinė jo medija, ėjusi lygiagrečiai su videodokumentika, objektais, scenografijomis.

Vos baigęs studijas G. Makarevičius pradėjo dirbti ir teatre. Dabar jis - vienas ryškiausių Lietuvos scenografų, kuria scenovaizdžius Lietuvoje ir užsienyje. Ypač vykusi jo scenografija Petro Vaičiūno komedijai „Patriotai“ (rež. Jonas Vaitkus), Augusto Strindbergo (August Strindberg) pjesei „Šmėklų sonata“ (rež. Gintaras Varnas), Mariaus Ivaškevičiaus „Išvarymui“ (rež. Oskaras Koršunovas) ir Antano Škėmos „Baltai drobulei“ (rež. Jonas Jurašas).

Gana greitai G. Makarevičiaus kūryba buvo pastebėta tarptautiniu mastu. Ilgą laiką menininkui atstovavo „Schleicher/Lange“ galerija Berlyne ir Paryžiuje. Jo kūrinių yra šiuolaikinio meno muziejuje KIASMA Suomijoje, „Mo“ muziejuje (anksčiau - Modernaus meno centras), Nacionalinėje dailės galerijoje bei privačiose kolekcijose.

Paryžiuje gyvenantys vizualaus meno kūrėjai 55-erių Paulius ir metais vyresnė jo žmona Svajonė Stanikai - žinomas kūrybinis duetas „SetP Stanikas“. Svajonė studijavo tuomečiame Vilniaus dailės institute, o Paulius - ekonomiką. Poroje juodu dirba dar nuo studijų laikų, yra surengę parodų Vilniuje, Niujorke, Pekine, Šanchajuje, Londone, Maskvoje, Berlyne, Paryžiuje.

Stanikų kūryba - kontroversiška, skandalinga, efektinga, tačiau dar ir pabrėžtinai estetiška. Jie kuria drastiškus vaizdus: inscenizuojamos mirtys, svaiginamasi seksualumu, liguistumu, smurtu, agresija, nukreipta į kitus ir save, vojerizmu ir ekshibicionizmu.

Stanikai kurti pradėjo nuo gličia glazūra dengtų, seksualinės simbolikos pritvinkusios keramikos objektų. Vėliau savo darbų visumą papildė piešiniais (anatomiški, akademiški), fotografija (dažniausiai milžiniško formato ir blizgiu paviršiumi), instaliacijos elementais, dar vėliau - vaizdo technika (videofilmai montuoti iš videoperformansų ir dokumentinės medžiagos).

Pastaraisiais metais Stanikai Vilniuje pristatė dvi parodas - instaliacijas „Uraganas Theresa“ ir „Pavasaris/Le Printemps“.

59 metų fotomenininkas G. Trimakas studijavo tuomečiame Vilniaus inžineriniame statybos institute.

G. Trimakas vis dažniau eksperimentuoja dirbtuvėje ir lauke su pinhole kamera. Jo serija „Miestas kitaip“, pradėta 2006 m., atsirado po Vilnių, Kelną, Klaipėdą, Lvovą važinėjant su pritvirtinta ant dviračio automatiškai fotografuojančia kamera.

Fotomenininkas sako: „Esu tik koncepcijos autorius, o fotografuoja dviratis - prie jo bagažinės pritvirtinu pinhole kamerą, kuri fiksuoja tai, ką „mato“. Fotografijų objektas yra mano su dviračiu stovėjimo vietų „Dangus“. Kamerą „įjungiu“ tam tikrose vietose: sustodamas pasišnekėti su pažįstamais, išgerti puodelio kavos, apsipirkti.

Tai kasdieniai ritualiniai veiksmai, kuriuos tokiu būdu užfiksuoju. Kur sustoju, ten ir svarbu. Arba dar tiksliau - fotografuoju ten, kur sustoju, nes tai svarbu. Grįžau prie konceptualaus apsisprendimo - „nematyti“, ką fotografuoju. Dviratis ir dėžutė su negatyvu padeda išsilaisvinti iš klišių, kurias suformuoja meistrystė“.

Šiemet Nacionalinei premijai buvo pateikta 41 kultūros ir meno kūrėjų kandidatūra. Praėjusią savaitę komisija iš jų atrinko 12 pretendentų.

Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo - Vasario 16-osios - proga. Premijos dydis - 30 tūkst. 400 eurų.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (3)

  • mociute 2017 gruodžio mėn. 12 d. 03:31:59

    Ar esate grdeje Justes Janulytes kuriniu? Karta pries kelis metus isgirdau
    per radija. Buvau suzaveta! Tokia jaunute ir tokia talentinga! Sekmes ir
    toliau.

  • Artūras 2017 gruodžio mėn. 11 d. 19:50:34

    Fotografijos grandas Rimantas Dichavičius negavo premijos ,,vazdžių''
    epochoje tai naturalu.

  • sveikinimai laureatams 2017 gruodžio mėn. 11 d. 16:20:41

    Labiausiai - talentingajai aktorei Eglei Gabrėnaitei. Kai kurie
    komentatoriai kitur abejoja dėl jos, bet jie matyt nematė jos pauikaus
    pastarojo darbo - nuostabaus vaidmens pjesėje ,,Didvyrių aikštė". O
    šiaip - pasigedau premijos puikiajam dramaturgui ir rašytojui Mariui
    Ivaškevičiui, jis kaip ir Eglė - labiausiai buvo vertas šios Premijos.
    Kodėl jam jos nepaskyrė - čia jau, kaip visuomet pas mus - požeminės
    srovės.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NAUJOKAS: trečiuoju Vilniaus „Žalgirio“ naujoku tapo Lietuvos futbolo mėgėjams gerai pažįstamas legionierius iš Prancūzijos Jeremy Manzorro, 26-erių metų futbolininkas dalį praėjusio sezono praleido Marijampolės „Sūduvos“ komandoje ir su šia ekipa tapo Lietuvos čempionu.
  • SUSIEJO: praėjusių metų pabaigoje į Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos metraščius patekęs jaunasis puolėjas Deividas Sirvydis savo ateitį susiejo su sostinės krepšinio klubu; Vilniaus komanda su 202 cm ūgio talentu pasirašė naują ilgalaikę sutartį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar dažnai keliaujate traukiniais?

balsuoti rezultatai

Ar turite naminių gyvūnų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -11   -8 C

   -9  -5 C

 

   -7  -4 C

    -6   -3 C

   -5  -1 C

 

   0  +2 C

    15-21m/s

    2-7m/s

 

      1-5 m/s

 

USD - 1.2277 PLN - 4.1686
RUB - 69.2832 CHF - 1.1799
GBP - 0.8904 NOK - 9.6708
reklama
Kaleda 2017