Tarp laisvės ir “atsarginės” Lietuvos

Vilniečių ketvertuką iš grupės “Skyders”, kurios priešakyje yra lyderis Tomas ŠILEIKA (29), galima laikyti savotiškais patriotinio roko atlikėjais. Nors jie ir purtosi šitaip skambiai vadinami, bet vis dėlto...

Šviežut šviežutėlis jų albumas su viršelyje riogsančiu apleistu “Lietuvos” kino teatru ne veltui pristatytas simbolinę Baltijos kelio dieną. O albumo pavadinimas neatsitiktinai pasiskolintas iš originalaus tarpukario mąstytojo Kazio Pakšto, iškėlusio “atsarginės” Lietuvos idėją. Na, o štai populiariausia grupės daina “Laisvė”, besisukanti įvairiuose radijo eteriuose, jau tapo neoficialiu jaunimo himnu.

- Kodėl savo grupės simboliu pasirinkote būtent “Lietuvos” kino teatrą? - paklausėme roko grupės “Skyders” lyderio T.Šileikos.

- Tai grynai simbolinis pasirinkimas, nes šis pastatas yra ne tik sovietinės architektūros paminklas. Atkreipkite dėmesį, kokia yra stipri šio pastato pavadinimo energetika... LIETUVA. Noriu apeliuoti į istoriją, nes mūsų išsilaisvinimas yra susijęs ne tik su Michailo Gorbačiovo pertvarkymo politika, bet ir su mūsų kultūra. Visą mūsų tautinį Sąjūdį inspiravo mūsų kultūros žvaigždės, subrendusios Sovietų Sąjungos imperijoje. Kinas, teatras, muzika, literatūra, menas, galų gale mūsų etnokultūra - tai mūsų tapatybės veidrodis. O kino teatras “Lietuva” yra tos išsivaduojančios kultūros simbolis, tik dabar jis apleistas ir ruošiamas sugriauti. (Dėl šios priežasties albumo viršelio iliustracijoje vyrukai pakreipė vieną raidę - red. past.) O kokia yra kultūra, tokia ir ekonomika, tokios ir žmonių vertybės, tokia ir liaudies tragedija. Kultūra visada pateikia atsakymus, kultūroje visada bręsta naujos idėjos. Lietuviškas žodis, lietuviška muzika, lietuviška vienybė yra tai, kas mus daro išskirtinius.

- Bet greičiausiai grupės repertuare mados sumetimais turėsite ir keletą angliškų dainų...

- Mes savo repertuare turime angliškų dainų ir netgi lenkiškų. Bet esame su visais grupės nariais sutarę, kad Lietuvoje mes dainuojame tik lietuviškai. Ir dažnai sulaukiame priekaištų, kad būtume madingesni ir ekspresyvesni, jeigu dainuotume angliškai. Bet mes juk turime vieną gražiausių, vieną archajiškiausių ir melodingiausių kalbų, tad kodėl mums reikia jos baidytis ir vaikytis primetamų madų?

- Sakykit atvirai, ar dešimtmetį gyvuojančiai roko grupei palanku traukti patriotinio turinio dainas?

- Aš nevadinčiau to patriotiniu roku, gal tai yra daugiau pilietinis, socialusis rokas. Jaunimas puikiai reaguoja ir į tokio pobūdžio dainas. Įsivaizduokite, garsiai skanduodami: “Lietuva, Lietuva”, mes tampame galingu vieniu. O po paskutinio koncerto prie manęs priėjo viena mergaitė ir tiesiai šviesiai pasakė: “Iki šio vakaro aš buvau apsisprendusi išvažiuoti į užsienį, tačiau po šio koncerto nebenoriu”. Tokie žodžiai, neslėpsiu, paliečia giliausius jausmus.

- Matyt, dėl emigracijos temos esate taip mėgstami tarp jaunimo - juk jau daugybę metų negalite nusiimti studentų grupės etiketės?

- Mes ir nesistengiame nusiimti šios etiketės. Studentai yra pati kritiškiausia visuomenės dalis. Deja, mūsų valstybėje yra tam tikra žmonių grupė, kuri suinteresuota, kad kritinės masės Lietuvoje nebūtų, kad ji išsilakstytų. Geriausias įrodymas - totaliai nevykusi, žlugdanti likimus aukštojo mokslo reforma. Tai yra skaudulys, apie kurį turime kalbėti. Baisiausia, kad mes tokius svarbius procesus ignoruojame ir leidžiame paversti juos greito pelno šaltiniais. Ir dar stebimės, kodėl mūsų žmonės bėga į “atsargines Lietuvas”. Paskirstykime sąžiningai mokesčius, nepataikaukime didžiųjų ar pažįstamų interesams ir atsiras tų pinigų ir švietimui, ir kultūrai, ir sveikatos apsaugai. Visi bus laimingi ir saugūs. O kol “poNULIŲ” godumas nebus sutramdytas išmintingais įstatymais ir mokesčiais, tol situacija nesikeis. Ir toliau kultūrą versime kiču, aukštąjį mokslą - turtingųjų privilegija, o žmonių gyvenimus - kasdieniu mūšiu dėl vietos po kapitalo saule.

- Tikriausiai dėl tokio požiūrio sulaukiate ne vien pagyrų...

- Be abejonės, kažkam tai nepatinka. Mes labai norėjome dalyvauti lietuviškuose festivaliuose. Bet ne kiekvieno festivalio organizatoriai ryžosi mus pakviesti, leisdami suprasti tarp eilučių: “Jūs esate per daug maištaujantys ir tai nepatinka mūsų rėmėjams”. Tai esu netiesiogiai išgirdęs ne kartą. Viena vertus, tai glosto savimeilę. Kita vertus, labai liūdina. Skaudu, kad tavo požiūris yra suvokiamas kaip kažkam keliama grėsmė. Ar tai jums ko nors neprimena?..

- Bet patriotinio roko kūrimas, neabejoju, atsieina brangiai ir materialine prasme...

- Deje, lietuviškoje roko scenoje permainų nedaug. Rokas, kaip ir kita gyva muzika, anot verslo, yra brangus malonumas. O viskas mūsų šalyje suvedama į pinigus ir greito pelno siekį. Lietuviškas rokas gyvuoja tik dėl puikių žmonių idealizmo. Mes irgi esame idealistai. Į šį albumą investavome penkiaženklę sumą (iš asmeninių santaupų ir honorarų už koncertus) ir žinome, kad jis niekada neatsipirks piniginiu požiūriu. Bet jis jau atsipirko žmonių šypsenomis ir nesumeluotomis emocijomis.

Priešistorė

Grupė “Skyders” gimė dar mokyklos laikais, beveik prieš dešimt metų: grupės įkūrėjai Tomas Šileika ir Stanislovas Kropa pas Šilo mokyklos (Juodšiliai) ūkvedį pasiprašė senų instrumentų, kuriais niekas negrojo dvidešimt metų. Kaip šiandien pamena, gavo gitarų, daugybę būgnų, ne komplektų, o pavienių būgnelių, ir sintezatorių “Vilnius 3”... Susiremontavo, ir taip viskas prasidėjo. Net kelerius metus iš eilės pelnė “studentiškiausios” grupės titulą.