Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje - I.Stulgaitės-Kriukienės parodanuotraukos

2017 rugsėjo mėn. 13 d. 13:06:45 Perskaitė 355

Trečiadienį Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaroma Indrės Stulgaitės-Kriukienės ir Remigijaus Kriuko meninio stiklo paroda „Monologai“.

 

„Monologai“ vienija du kūrėjus, kalbančius skirtingomis meninėmis kalbomis. Kartais jų monologai susitinka, panašėja į dialogą arba prasilenkia, išvis nepriartėja vienas prie kito. Menininkų „pokalbiuose“ - įvairios temos, emocijos, išgyvenimai ir patirtis.

Ekspozicijoje, specialiai suskirstytoje į atskiras erdves, autorių eksponuojama kelių pastarųjų metų kūryba. Visas erdves vienija vienas bendras vardiklis - stiklas. Matome labai įvairius - tiek stilistika, tiek vizualia išraiška - meno kūrinius: skulptūras, instaliacijas, vaizdo įrašus. Vieni jų žiūrovų jau matyti įvairiose erdvėse, kiti - gimę tik prieš pat parodą. Parodoje eksponuojama ir šiais metais tarptautinėje meno mugėje „ArtVilnius'17“ rodyta instaliacija „4 dienos Marse“, kurią žiūrovai išrinko geriausia, o menininkų duetas be konkurencijos tapo „Žiūrovų rinktiniais menininkais“.

Menininkai rengia autorines parodas, dalyvauja ir bendrose stiklo meno parodose, projektuose, meninio stiklo simpoziumuose. Įgyvendindami savo kūrybinius sumanymus, autoriai nuolat eksperimentuoja, gilinasi į technologinius ypatumus ir stengiasi optimaliai išnaudoti šios išskirtinės medžiagos galimybes - optiškumą, skaidrumą, iliuziją - derindami skaidrius ir šiurkščius paviršius.

R. Kriukas su stiklu „bendrauja“ daugiau nei tris dešimtmečius, I. Stulgaitė-Kriukienė - kiek trumpiau - daugiau nei dešimtmetį.

„Stiklą labai mylėti reikia, kad jį galėtum suvaldyti. Tupinėji, tupinėji aplink jį, kol pradedi jį suprasti vis geriau. Ir vieną dieną pajunti, kad gali su stiklu susikalbėti. Jis skamba kaip šilta džiazo muzika. Improvizuodamas su stiklu, gali išgauti nenusakomas formas. Juk ši medžiaga - neapčiuopiama ir kartu labai trapi. Sukurti dideli darbai neatrodo sunkūs. Juose atsiskleidžia trapumas, nes matyti stiklo vidus“, - sako R. Kriukas.

Remigijus linksta į stambesnius gabaritus, naudoja sau būdingas, autorines technikas, tam tikru liejimo būdu išgautas detales komponuoja su skaidriais, optiniais stiklo luitais ir kuria gana savitą ir įdomų stiklo stilių. Autorius optinį stiklą derina su lietu, pjaustytu, šlifuotu ir poliruotu. Kitos pamėgtos technologijos - stiklo liejimas, karšto stiklo formavimas, pūtimas, deriniai su akmeniu, metalu.

Indrės darbai - mažesni. Dėmesys kreipiamas ne tik į estetinę kūrinio pusę, dažname kūrinyje slypi egzistencinės idėjos. Autorei svarbi emocinė kūrinio išraiška. Labiausiai mėgstama technologija - karšto stiklo liejimas, taip pat stiklo šlifavimas, poliravimas, deriniai su kitomis medžiagomis - medžiu, akmeniu. Pastaruosius keletą metų autorė krypsta į naujų stiklo meno išraiškos formų paieškas, vaizdo, garso instaliacijas.

„Esu Vilniaus dailės akademijos doktorantė ir mano tyrinėjama tema būtent apie tai, kaip iš funkcionalaus stiklas kartais virsta ir moderniu, postmoderniu, ir net konceptualiu meno kūriniu. Galima drąsiai teigti, kad stiklo menui pagaliau reikėtų nuplėšti taikomojo meno etiketę“.

Stiklo menas - labai specifinė sritis, turinti daug savitų technologinių ypatybių, jau nekalbant apie tai, kad stiklas - ypač kaprizinga medžiaga. Menininkams I. Stulgaitei-Kriukienei ir R. Kriukui viena patraukliausių yra sunkiai valdoma karšto stiklo formavimo technologija (pūtimas, liejimas, laisvas formavimas). Ne mažiau svarbi ir šalto stiklo apdirbimo sritis, ypač kai kalbama apie optinį - itin skaidrų - stiklą. Įvairiaprasmė, įvairialypė, savyje talpinanti paslaptingą, papildomą dimensiją materija. Užburianti, įtraukianti, pasakanti daugiau nei įmanoma pasakyti žodžiais.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net