Šventieji ir piligrimai, atgiję medyjenuotraukos

2013 lapkričio mėn. 17 d. 12:49:37 Perskaitė 1688

Gyvename tokiame amžiuje, kai, regis, sakralūs ir kiek primityvūs meno kūriniai, deja, tampa nebemadingi, primiršti. Bet jokie kompiuteriai, jokia moderni dailė taip nesušildo širdies kaip tie paprasti, iš medžio išdrožti, išskaptuoti ir paties liaudies menininko, ar tik laisvalaikį skiriančio drožybai, sumanyti krikščioniškieji šventieji bei piligrimai.

Dėkui Dievui, yra dar tokių entuziastų, kurie įsitikinę, kad tie šventieji medinukai turi teisę gyvuoti kaip ta dar neužžėlusi senvagė, iš kurios kartais randasi ir nauji upeliukai. Vienas tokių žmonių yra Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas, socialinių mokslų daktaras Darius Liutikas, kuris su bendraminčiais jau trečią kartą surengia respublikinę medžio drožėjų kūrinių parodą-konkursą „Šventieji ir piligrimai“. Šį sykį ji iki lapkričio pabaigos veikia sostinės Šv.Jono gatvės galerijoje.

„Šiųmetėje parodoje-konkurse dalyvauja 24 liaudies menininkai iš Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, kurie pateikė 45 darbus, - džiaugiasi parodos iniciatorius. - Šių metų konkurse populiariausias yra ligonių ir piligrimų globėjas šv.Rokas, kuris vaizduojamas su žaizda kelyje, šuniu, jam atnešančiu duonos kepalėlį. Žemaitijos meistrai, be tradicinių Kristaus ir švč.Mergelės Marijos, yra pamėgę Joną Nepamuką, kurio atvaizdų galima pamatyti ir šio regiono pakelėse. Kaip matome parodoje, mėgstami personažai yra apaštalas ir evangelistas, žvejų globėjas šv.Petras, medicinos seserų ir slaugių globėja, saugotoja nuo gaisro šv.Agota ir, žinoma, tradiciškas lietuviškas Rūpintojėlis - susimąstęs sėdintis Kristus. Man labai patiko ir vienas netradicinis visai paprastas ir kuklus Roberto Strazdo sumeistrautas piligrimas, prie kurio yra originalus, kiek juokingas prierašas: „Visur slampinėjau, išdygo sparnai, gal ir šventuoju patapsiu“. Sakyčiau, jis labai taikliai atspindi piligrimystės esmę, nes piligrimai - ne šiaip sau keliautojai turistai, o žmonės, kuriems rūpi pamatyti ir susipažinti su šventomis vietomis, kurių ir Lietuvoje labai daug. Deja, dažnas mūsų tautietis veržiasi į užsienius, ten lanko Lurdą, ieško kitų šventų vietų, o apie tai, kas įdomaus ir sakralaus savame krašte be pačių populiariausių kelių vietų, nežino. O jų yra kiekviename rajone ir ne po kelias. Tad turime ir ką užsienio piligrimams parodyti, ir patys pasidžiaugti“.

Sostinės galerijoje įsikūrusias šventųjų Jurgio, Onos, Jokūbo, Florijono bei kitų krikščionių garbinamų įvairių globėjų bei piligrimų medžio skulptūrėles išdrožė įvairaus amžiaus žmonės, kuriems prakalbinti medį yra didelis malonumas. Jauniausiam parodos dalyviui Edvinui Jančiauskui iš Varėnos - 14 metų, o vyriausiam Kaziui Striaupai iš Žemaitijos Dovainių kaimo, 81-eri.

Organizatoriai siekia puoselėti medžio drožybos tradicijas, skatinti šios gyvybingos, iš kartos į kartą perduodamos liaudies meno krypties neužmiršti ir ją propaguoti. O juk lietuvių medžio drožybos tradicija yra pripažinta pasaulyje. Tradicinių lietuviškų kryžių drožyba 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą.

Ir dar tiems, kurie ateis į Šv.Jono gatvės galeriją... Čia pastatyta dėžutė, į kurią lankytojai gali įmesti lapelį su labiausiai patikusio šventojo ar piligrimo autoriaus pavarde. Vertinimo komisija, sudaryta iš tautodailininkų, piligrimų bendrijos atstovų, skirdama prizus geriausiems meistrams atsižvelgs į lankytojų nuomonę.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net