respublika.lt

2018 rugsėjo 22, šeštadienis

Švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Istorikas, Seimo narys P.Urbšys: Tenka mesti akmenį į savo daržąnuotraukos (21)

2018 vasario mėn. 17 d. 18:20:09
Irena DRIZGAITĖ, Eimantė JURŠĖNAITĖ

 

 

- Ką jums reiškia Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis?

- Mes prieš šimtą metų įrodėme visai Europai, kad nesame lūzeriai. Ir iš tikro, pasinaudoję unikalia istorine proga, mes atkūrėme savo nepriklausomą valstybę. Todėl manau, kad tai turi mums visada priminti, jog mes savyje turime tą potencialą, kuris iš tikrųjų visada mums leidžia išeiti iš beviltiškos situacijos. Ypač šiandien, kai daugelį mūsų apima neviltis ir svyra rankos.

- Ar iškovota Nepriklausomybė pateisino jūsų viltis?


- Turėtume šiek tiek prisiminti aritmetiką. Jeigu mes kalbame apie Nepriklausomybės periodą, tai mes turėtume suvokti, kad iš šimto metų, tik 50 metų mes buvome nepriklausomi. Jei vertintumėme Nepriklausomybės periodą nuo 1918 metų iki 1940 metų, reikia pripažinti, kad tada Lietuva per trumpą laiką sugebėjo tapti tokia valstybe, kuri per daug neišsiskyrė iš kitų Europos valstybių. Net ir pagal savo kai kuriuos ekonominius parametrus mes buvome tokie pat kaip Suomija ar kitos skandinaviškos valstybės, į kurias mes lygiuojamės. Svarbu paminėti, kad tokią Lietuvą galėjo kurti žmonės, kurie be galo ją mylėjo ir būdami valdžioje buvo be galo atsidavę Lietuvos valstybės kūrimo idėjai. Tada buvo aiškiai suvoktas pagrindas, ant ko kuriama Lietuva. Be abejo, pirmiausia tai buvo tikėjimas, antra - suvokimas, kad valstybė neįmanoma be sąmoningos tautos. Trečia, kiekvienas asmeniškai suvokdavo, kad kurdamas Lietuvą, jis kuria ir savo gerovę. Galbūt aš romantizuoju tą 1918-1940 metų laikotarpį, bet iš tikro toje Lietuvoje, mano galva, buvo daugiau patriotiškumo, daugiau tautiškumo, tikėjimo negu yra dabartinėje Lietuvoje.

Jei kalbėtume apie dabartinę Lietuvą, reikia pripažinti, kad mes lyg tai bandome transformuoti savo valstybę į tokį šiuolaikinį darinį, bet vienaip ar kitaip tą darome savo tapatybės sąskaita. Tarsi sukuriame nematerialų pagrindą, ant kurio stovime. Nes žmogui, kuris remiasi vien tik vartotojiškais instinktais, valstybė tampa tik vartojimo teritorija. Jei jis nepatenkina tų savo instinktų, jis ieško kitos teritorijos. O kalbant apie valdžią dabartinėje Lietuvoje, man tenka mesti akmenį į savo daržą - mums kaip ir trūksta to atsidavimo žmonėms. Kad mūsų darbai, vienaip ar kitaip, būtų juntami. Mes savo darbais nepadidiname žmonių pasitikėjimo valdžia ir valstybe. Jeigu mes kalbame apie 1918-1940 metų Lietuvą, tai žmogus suvokė Lietuvą, valstybę ir save daugmaž kaip vieną vienetą. Dabar mes turime pripažinti, kad dabartinėje nepriklausomoje Lietuvoje yra taip, kad Lietuva, valstybė ir žmogus yra atskirti vienas nuo kito susvetimėjimo prasme. Nes žmogus, kalbėdamas apie valstybę, savęs netapatina su ja, jis tapatina valdžią su valstybe. O jeigu kalba apie Lietuvą, žmogus daugiau kalba tokia gamtine, literatūrine prasme, bet irgi atsieja ją nuo valstybės. Pažiūrėkime į vėliavas - ant žmonių namų dažniau pamatysi ne trispalves, jie, valdžios neraginami, išsikelia vėliavą su Vyčiu. Tarsi atsirado takoskyra: trispalvė - valdžios vėliava, o ten - mūsų vėliava. Tai blogiausia, kas galėjo atsitikti. Kita vertus, mes turime nenubraukti to, ką padarėme nuo 1990 metų.

Vienaip ar kitaip mes beldėmės ir prisibeldėme į euroatlantines struktūras. Mes esame tarp Europos Sąjungos valstybių. Žmonės dejuoja, kad blogai gyvena, bet tegul pasižiūri pro langą, kiek ten automobilių yra. Šeima turi po du-tris automobilius. Tegul nuvažiuoja į tą pačią Ukrainą - ten pasijunti lyg turtuolis. Tad Lietuva jau nėra tokia, kokia buvo 1990 metais. Šiuo metu didžiausias iššūkis mums yra ir lieka žmonių bėgimas iš Lietuvos ir ta neteisybė, kurią žmogus patiria.

- Kuo nūdienė Lietuva gali didžiuotis?

- Neišsenkančiu laisvės troškimu. Jis tiesiog yra mūsų genuose. Prisiminkime, pavyzdžiui, laikus, kai mes praradome valstybingumą, kai Lietuva tapo Rusijos imperijos sudėtimi. 1794 metais vyksta sukilimas, jį nuslopina. Užauga nauja karta - 1831 metais vėl sukilimas, jį nuslopina, o 1863 metais - vėl sukilimas. Nesvarbu, kad buvo užspaustas lietuviškas žodis ir visa kita, praėjo 55 metai, dar viena karta užaugo ir 1918 metais mes skelbiame Nepriklauosmybę. Tai rodo, kad ta mūsų jėga, tas laisvės troškimas yra tarsi antgamtinis. Ir kai mes atsiremiame į tai, mes tampame nenugalimi, mūsų niekas nebegali sustabdyti. Tą mes įrodėme ir 1990 metais, kai pasaulis nustėręs žiūrėjo, kaip beginkliai žmonės nesitraukė nuo tankų, važiuojančių į juos.

- Ko palinkėtumėte Lietuvai, pradedančiai skaičiuoti naują šimtmetį?


- Norėčiau palinkėti nepaliauti tikėti, kad Lietuva - tai esame mes visi. Ir nepamiršti Konstitucijos straipsnio, kad valstybę kuria Tauta. Tiktai tauta, turinti kūrybinę dvasią ir laisvės troškimą, ji turi ateitį.

Palinkėjimą norėčiau baigti senelio brolio Juozo Urbšio, paskutinio tarpukario nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro, žodžiais, ko mums nereikėtų pamiršti - „kad valstybė, nutolusi nuo tautinio pagrindo, nuo tautos kaip tikslo, pasidaro ilgainiui tuščiavidurė ir jos amžius tada negali būti ilgas“. Linkiu mūsų Lietuvai likti amžinai.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (21)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SVEIKINIMAI: Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Bulgarijos Respublikos prezidentą Rumeną Radevą šalies 110-ųjų nepriklausomybės metinių proga.
  • TĖVYNEI: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje šeštadienį vyks I kurso kariūnų priesaikos ceremonija; tarnauti Lietuvos valstybei prisieks 36 kariūnai, dar 18 pirmakursių jau yra prisiekę anksčiau, tarnaudami Lietuvos kariuomenėje.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +13 +16 C

   +12  +14 C

 

   +8  +11 C

  +24  +27 C

   +15  +17 C

 

   +14  +15 C

  8-12 m/s

 2-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

reklama
Sveikata Grožis