respublika.lt
e3

Sukurti vaidmenį per keturias dienasnuotraukos

2018 spalio mėn. 07 d. 13:43:22
Rūta Jakimauskenė

Šį rudenį aktorė Roberta Sirgedaitė kaip likimo dovaną priėmė nemenką iššūkį - sukurti vaidmenį per keturias dienas. Kad nebūtų per paprasta, visas repeticijų dienas jai teko dirbti su rusakalbe režisiere, nors Roberta nešneka rusiškai. Nepaisant to, jauna aktorė sukūrė jai patikėtą vaidmenį ir debiutavo Vilniaus mažojo teatro spektaklyje „Manno laimė“, sukurtame pagal Tomo Mano (Thom Mann) noveles. Šiuo spektakliu šiemet pradėtas Vilniaus mažojo teatro sezonas.

 

- Debiutas Vilniaus mažajame teatre - ką jis jums reiškia?

- Reiškia labai daug. Nuo pat tada, kai tik pradėjau vaikščioti į teatrą, Vilniaus mažasis teatras tapo mano mėgstamiausiu. Ir kuomet gavau pasiūlymą vaidinti „Manno laimėje“, man buvo didelė bei maloni staigmena.

- Šiuo metu studijuojate Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ketvirtame kurse. Kada supratote, ką norite veikti gyvenime?

- Supratau tai gana anksti, būdama maždaug 13-os metų. Nuo tada pradėjau domėtis teatru ir turėjau tikslą studijuoti akademijoje. Tiesa, į ją įstoti tuomet atrodė labai sunku, todėl po dvyliktos klasės išvažiavau į Londoną studijuoti nesusijusių dalykų, kol supratau, kad man ten ne vieta. Prisipažinsiu, mama buvo labai prieš, nenorėjo, kad įstočiau į aktorinį. Pamenu nutikimą - aš, jau sėdinti traukinyje į stojamuosius pas Valentiną Masalskį Klaipėdoje, ir mama, telefonu įkalbinėjanti mane niekur nevažiuoti. Ir ji mane įkalbėjo: aš išlipau iš traukinio ir nuėjau kažkur į Senamiestį susitikti su draugais. Vis dėlto mintis apie aktorystę neapleido ir vėliau įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Tuo metu mane labai palaikė tėtis, dabar jau ir mama ne prieš, nes esu laiminga dėl to, ką darau ir kur esu.

- Esate vaidinusi ir anksčiau, tiesa?

- Taip, „Manno laimė“ nėra mano pirmasis spektaklis. Anksčiau esu vaidinusi Jaunimo teatre (spektakliuose „Lukas“, „Pasirinkimas“), prisidedu prie režisieriaus Vido Bareikio judėjimo „No Theatre“ (spektaklis „Iliuzijos“). Taip pat esu sukūrusi vaidmenų filmuose, vienas jų - filmas apie meilę „Širdys“ - jau lapkričio mėnesį pasirodys kino ekranuose. Man teko laimė gauti vieną pagrindinių vaidmenų - esu Milda, mergaitė, kuri mirtinai serga, bet įsimyli (panašiai kaip „Manno laimėje“, tik atvirkščiai). Teko kartu dirbti su vyresniais, patyrusiais aktoriais: Rolandu Kazlu, Liubomiru Laucevičiumi, Algirdu Gradausku, Indre Patkauskaite. Tačiau baisu nebuvo, manau, kad visi stengėsi sutarti, o svarbiausia, kad dalyvavo ir beveik visi mano bendrakursiai, todėl buvo labai smagu.

- Grįžtant prie jūsų paskutinio darbo teatre, ar galėtumėte papasakoti apie savo vaidmenį spektaklyje „Manno laimė“?

- Baronaitė Ada - devyniolikmetė mergina, romantikė, prisiskaičiusi romanų, norinti būti tokia, kaip jų herojės. Beje, ji tokia ir yra. Nors ji pati linksma, mylima tėvo, galinti gyventi ir vargo nematyti, vis dėlto pasiryžta dėl meilės kentėti, jos neišsižadėti, neišduoti savo jausmų. Spektaklio veiksmas vyksta dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Iki šiol niekuomet nebuvau kūrusi vaidmens iš to laikotarpio. Net jei statydavome klasiką akademijoje - stengdavomės tai daryti moderniai arba tiesiog nevaidinti laikmečio. Tai štai, šis spektaklis vyksta XX amžiuje - laike, kuomet nebuvo telefonų, o laiškų sistema nepakankamai patikima, todėl žmonės kartais susitikdavo tik kas penkerius metus. Tai amžius, kai žmonės neskubėjo taip, kaip dabar (o gal mums taip tik atrodo?). Tai laikotarpis, kai meilė reiškiama kur kas mažiau atvirai nei dabar, viskas kažkaip kilniau ir reikšmingiau.

- Ar tiesa, kad jums teko keisti šį vaidmenį sukūrusią aktorę Elžbietą Latėnaitę ir vaidmeniui sukurti turėjote mažiau kaip savaitę?


- Medžiagą gavau likus daugiau nei mėnesiui iki premjeros ir, nors atrodė, jog esu beveik pasiruošusi, realiose repeticijose vis tiek nebuvo taip paprasta. Man tai buvo pirmas „įvedimas“ į spektaklį ir tam turėjome vos keturias dienas. Su manimi dirbo režisierė Gulnaz Balpeisova, kuri atvyko iš Maskvos. Darbas vyko gana sklandžiai, reikėjo greitai perprasti, kas vyksta, bet kasdien darėsi aiškiau ir lengviau.

- Žinau, jog režisierę sužavėjo nepaprastai graži, turtinga Tomo Mano kalba, jo filosofiniai pamąstymai apie gyvenimą, kelią į mirtį. Kuo šis spektaklis pasirodė įdomus jums, neturėjusiai laiko prabangos: daug skaityti, domėtis, būti ilgame kūrybiniame procese?

- Nepaisant to, kad tai ne šie laikai, temos, apie kurias kalbama, yra aktualios visais laikais. Meilė, mirtis, nusivylimas, santykiai - tai, ką kiekvieną dieną patiriame, apie ką daug mąstome, kas neduoda ramybės mums visiems.

- Tomo Mano kūryboje labai svarbi muzika. Jums spektaklyje teko ne tik vaidinti, bet ir atskleisti vokalinius gebėjimus, tiesa? Kaip tai pavyko?

- Taip, spektaklyje man tenka ir dainuoti. Man tai buvo nemenkas iššūkis, nes daina ne iš lengvųjų, bet laikau save dainuojančia aktore, todėl ėmiau ir padainavau.

- Kokią pažinote režisierę Balpeisovą, kaip sekėsi dirbti kartu - juolab kad režisierė Lietuvoje viešėjo vos savaitę. Ar nebuvo kalbos barjero?

- Aš nekalbu rusiškai. O visi aplink esantys žmonės - kalba. Taigi visada atsirasdavo vertėjų. Be to, režisierė, kaip ir aš pati, puikiai kalba angliškai. Todėl susikalbėjimo problemų nebuvo. Sunkiausia buvo pirmą dieną, nes labai daug informacijos vienu metu - ir mizanscenos, ir tekstas, ir emocijos. Spektaklyje labai svarbu tikslumas - teko sužinoti ir prisiminti daug smulkmenų. Tikrai nepadėjo ir natūralus jaudulys - vis dėlto atvykau į naują kolektyvą.

Vėliau - tik geriau. Labai padėjo visi aktoriai, jie - puikūs partneriai. Nepažinojau nė vieno, bet nuo pirmų akimirkų pajutau, kad man su jais ramu. Džiaugiuosi turėdama tokius scenos kolegas kaip Daumantas Ciunis, Tomas Rinkūnas, Gintarė Latvėnaitė bei Arvydas Dapšys. Tikrai draugiški žmonės.

- Ar teko patirti sunkių akimirkų per repeticijų savaitę?

- Buvo sunkių akimirkų, buvo, kad nepavyksta visko padaryti taip gerai, kaip norėtųsi, ir režisierė jau nekantrauja ir nerimauja. Tokioje situacijoje jau nėra kur trauktis, reikia susiimti ir padaryti savo darbą. Be to, nesinori nuvilti žmonių, kurie manimi tiki, deda į mane vilčių. Tai padeda eiti į priekį.

- Spektaklyje „Manno laimė“ vienas iš vyresnių jūsų kolegų - aktorius Arvydas Dapšys - sako labai įtaigų monologą apie nusivylimą. Sakykite, ar jus kartais aplanko nusivylimo jausmas?

- Patikėkite, aplanko. Kaip ir kiekvieną žmogų. Aš, kaip aktorė, o dar ir studentė, kartais patiriu nesėkmių scenoje. Ir tai yra ypač nesmagu, nes daug žmonių mato, kaip tu feilini. Kartą turėjau kelias tokias nesėkmes iš eilės ir baisiai savimi nusivyliau - tiek, kad net suabejojau, ar verta eiti šiuo aktorystės keliu.

- Jeigu šiandien išgirstumėte pasiūlymą perimti vaidmenį per keturias dienas, ar pasiryžtumėte?

- Tikrai taip. Verta. Tos dienos sunkios. Įvedimas į vaidmenį nėra malonus procesas, keturios dienos nėra daug. Galima leisti sau padirbėti iš peties, visiškai susitelkti į medžiagą, o vėliau atsipūsti: laisvalaikiu mėgstu kad ir trumpas keliones kažkur, kur nesu buvusi. Leidžiu laiką su draugais, mėgstu bendrauti. Na, o jei esu viena, dažniausiai žiūriu filmus - labiausiai mėgstu Vudžio Aleno (Woody Allen) kūrybą.

Spektaklis „Manno laimė“ bus rodomas lapkričio 6 d. Vilniaus mažajame teatre.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GAVO: Kanados naftos sektorius, kamuojamas žemų naftos kainų ir nepakankamo vamzdynų tinklo, neleidžiančio eksportuoti produkciją į naujas užjūrio rinkas, antradienį gavo 1,6 mlrd. Kanados dolerių (1,2 mlrd. JAV dolerių) paramos iš Kanados vyriausybės.
  • SIEKS: antradienį Indijoje oficialiai įkurta Nacionalinė moterų partija (National Women's Party) užsibrėžė tikslą pasiekti, kad 50 procentų parlamento narių būtų moterys.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar gaunate kokią nors socialinę pašalpą?

balsuoti rezultatai

Ar esate patenkinti savo miesto (rajono) mero darbu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -7     -2 C

   -8     -5 C

 

   -10     -6 C

  -4      0 C

  -5    -2 C

 

   -6     -4 C

    5-7 m/s

    2-3 m/s

 

   4-5 m/s

 

USD - 1.1341 PLN - 4.2835
RUB - 75.5249 CHF - 1.1254
GBP - 0.8989 NOK - 9.7838
reklama
Kalėdos 2018