respublika.lt

Subalansuota sofoms, bet tinka ir žmonėmsnuotraukos

2018 rugpjūčio mėn. 14 d. 08:52:11
Laura Šimkutė

Ar kada susimąstėte, kad scenos menai gali būti skirti ne tik žmonių publikai, bet ir gyvūnams ar net objektams? Jauna lietuvių šiuolaikinio cirko artistė Marija Baranauskaitė, įkvėpta Kroot Juurak kuriamų pasirodymų šunims ir katėms, nusprendė kurti pasirodymus sofoms.

 

- Kaip atsirado „Sofos projektas“?

- Sofą savo naujam darbui pasirinkau intuityviai, nes pajutau, kad aš ir sofa turime kažką bendra: mūsų mielumas, jaukumas, patogumas, sunkumas ir pasyvumas yra labai panašūs. Proceso metu mane įkvėpė šiuolaikinio meno kūrėjai, kuriantys pasirodymus katėms bei šunims, avims, augalams. Man tai pasirodė taip netikėta, jog pajutau poreikį sureaguoti į šį naują meninį reiškinį. Jeigu galima sėkmingai pasirodyti ne tik žmogiškąjį suvokimą turintiems žiūrovams, kodėl gi neišbandžius publikos, kuri neturi apskritai jokio suvokimo, kaip, šiuo atveju, sofos? Padariusi pirmąjį eksperimentą kovo 10 dieną Prancūzijoje, pastebėjau itin palaikančias žmonių reakcijas, man tarsi atsivėrė naujas pasaulis.

Buvau porą kartų sugrįžusi į Kauną, „Šelterio“ rezidenciją. Planuoju sofoms pasirodyti Latvijoje, Edinburgo „Fringe“ festivalyje, grįžti į Prancūziją, tuomet aplankyti Prahos sofų publiką, taip pat pristatyti projektą Berlyno lietuvių bendruomenės baldams. O rugsėjo 5 ir 6 d. šiuolaikinio cirko festivalyje „Naujojo cirko savaitgalis“ Vilniuje publika galės susipažinti su „Sofos projektu“. Ten vyks tarsi projekto išlydėtuvės kelionei aplink pasaulį - maždaug porai metų. Kadangi dirbsiu Lietuvoje, planuoju bent kartą per mėnesį ar du išvykti vis į kitą šalį ir ten pasirodyti sofoms. Tuo metu, kol keliausiu, žmonės galės sekti visą procesą internetinėje erdvėje.

- Ar pasirodymai vyksta toms pačioms sofoms?

- „Žiūrovai“ kartais kartojasi. Tarsi rodyčiau labai gerą pasirodymą žmonėms ir publika vis grįžtų... Visgi sofos neateina pačios, tad publikos pasikartojimas nieko nepasako apie mano pasirodymo kokybę.

- Kokius skirtumus tarp sofų ir žmonių publikos jau atradote?

- Vienas iš esminių skirtumų - kad pasirodydama sofoms dažniausiai tiksliai žinau, kas bus žiūrovai. Saugumo sumetimais man reikia pasitikrinti ir žinoti, kas sofoms tiks ir kaip galėsiu su jomis interaktyviai bendrauti. O, kalbant apie žmonių publiką, niekada nežinai, kas ateis. Kai kuriame darbus žmonėms, kuriame dar neegzistuojančiai publikai. Žmogiškoji publika visada yra tarytum trūkstama kūrybos procese. Žmonės iškart pasiduoda iliuzijai, kad jeigu niekas ant sofų nesėdi, tai reiškia, jog Marija vaidina tuščiai salei. Žmonėms reikia laiko sofas pastebėti, priimti jas kaip žiūrovą. O sofoms laiko nereikia. Iš jų nesulauksi jokios kritikos, reakcijos, grįžtamojo ryšio. Tuo tarpu žmonės reaguoja, jiems dėl įvairiausių priežasčių reikia diskusijos, pasidalinimo, atsako.

Kadangi esu žmogus, nusprendžiau, kad darbas bus draugiškas ir atviras žmonėms. Labai mėgstu su jais kalbėti ir diskutuoti apie tai. Įdomiausias reakcijas kolekcionuoju ir vėliau leidžiu žmonėms patiems save išgirsti.

- Tai kokios pačios įdomiausios žmonių reakcijos?

- Manęs klausia: „Ar sofoms patinka tavo pasirodymas?“, „Kaip jos tau išrašys sąskaitas faktūras?“, „Ar jos turi skirtingas asmenybes?“, „Ar tu bandai jas prikelti iš numirusiųjų?“, „Ar aš irgi galiu būti sofa?“, „Ar neliūdna, kad sofos dažniausiai temato tik užpakalius, gal jos nori išeiti į parką, pamatyti Paryžių, nueiti į Tado Ivanausko muziejų?“. Mes, žmonės, labai natūraliai ir dažnai patys nepastebėdami, nuolat tarsi primetame savo suvokimą ne tik aplinkai, daiktams, bet ir kitiems žmonėms. Matome kitą tik iš savo varpinės. Ir tai natūralu, kitaip negalime. Suvokimas, kad mes niekada pasaulio nesuprasime kitaip nei iš asmeninės perspektyvos, įsigilinus gali pasirodyti kiek baisokas, lyg būtum užstrigęs savame burbule, gali pradėti kankinti egzistencinės vienatvės kančios. O iš kitos pusės, čia gali būti šaltinis, iš kurio ir kyla kūryba - iš noro rasti ryšį, bendrystę. Sofoje labai daug tuštumos, nebūties, bet vis dėlto yra labai smagu ieškoti su jomis kontakto, leistis į fantazijų pasaulį. Sofos projektas yra tarsi forumas, erdvė, kurioje mes, žmonės, galime save patys geriau išgirsti, o išgirdę jaustis ne tokie jau ir vieni.

- Ar kiekviena sofa sulaukia skirtingo pasirodymo?

- Kiekvienai jų randu skirtingą prieigą. Kadangi sofos mums suteikia komfortą, vienas iš tikslų yra joms tai grąžinti - nes dažniausiai mes, žmonės, reflektuojame publiką. Kaip sofai grąžinti komfortą, priklauso nuo jos individualiai ir mano fantazijos - vienas galiu nešioti, kitas ant savęs guldyti, dar kitas glostyti ar atlikti joms judesio trenažo pratimus. Nors žinau, kad sofoms viso to nereikia ir kad visas projektas yra iš esmės absurdiškas, pasiduoti nesiruošiu ir štai su kompozitoriumi Miku Zabulioniu jau kuriame joms skirtą, iš sofų ir žmogaus kontakto garsų sukomponuotą muzikinį garso takelį, o su rašytojais Prancūzijoje svajojame apie knygos „Pasakos sofoms“ atsiradimą.

- Jeigu pasirodymas yra skirtas sofoms, koks yra žmonių vaidmuo?

- Tai aš vis dar tyrinėju. Kol kas žmonės yra labai laukiami stebėti šį projektą, diskutuoti ar net kurti sofoms kartu. Nors pasirodymo metu bandau nekoncentruoti savo dėmesio į žmones ir dėmesį skirti tik sofoms, man tai yra didelis iššūkis. Apie žmones negalvoti yra labai sunku, nes visgi šis projektas yra labai nuo jų priklausomas. Su rašytojais ir filosofais nemažai diskutavome, kam mes iš tiesų kuriame? Prisiminėme sąvoką „didysis žmonijos pokalbis“. Greičiausiai vis tiek kiekvienas meninis darbas yra refleksija viso to, kas tave prieš tai inspiravo. Vadinasi, ši situacija, kai aš pasirodau sofoms, yra mano atsakas į visus autorius, kūrėjus - žmones, kurie mane įkvėpė. Šiuo darbu tarsi siunčiu linkėjimus daugeliui nuostabių kūrėjų. Taip pat sofas reikia transportuoti, festivalių tik sofoms taip pat nėra, tad visa šio projekto sėkmė kol kas yra žmonių rankose.

- Planuojate apsistoti ties sofomis ar žadate dirbti ir su kitais objektais?

- Kol kas tikrai neturiu noro dirbti su kitais objektais, nes labiausiai save sieju su sofomis, su jomis jaučiu daugiausia ryšio. Bet esu sulaukusi įdomių pasiūlymų: atlikti pasirodymą stikliniams indams, šaldytuvams. Labai džiaugčiausi, jei atsirastų kitų kūrėjų, kurie įsikvėptų ir pabandytų kurti objektams, su kuriais jaučia tam tikrą bendrystę. Visgi daiktas galiausiai atskleidžia, kas jis yra, per savo temperatūrą, jis reaguoja į aplinką, jis dėvisi, turi kvapą, formą, kuri mums kelia visokių minčių ir istorijų. Koks gražus paradoksas, kad nors daiktai nėra gyvi, bet mums teikia daug informacijos.

- Ar bendradarbiavimas su sofomis tam tikra prasme jums padeda bendradarbiauti ir su žmonėmis?

- Taip, ir dabar tikrai žinau, kad kitą darbą noriu skirti žmonėms. Šio projekto metu įveikiau baimę likti viena. Dabar, kai geriau save pažinau, suvokiau, kad ir viena galiu kurti bei mėgautis kasant savą duobę, nebesižvalgant į kitų, supratau, kad esu pasiruošusi kolaboruoti ir atrasti naujus, platesnius, mažiau asmeninius kontekstus. Pradėjau daugiau galvoti apie bendruomenę, kultūrą, kurioje augau ir kurioje esu, apie atsakomybę būti žmogumi tarp žmonių.

- Kokia jūsų, kaip cirko artistės, filosofija?

- Kol kas labiausiai esu įkvėpta žaidimo filosofijos, kurią perėmiau iš savo brangaus mokytojo Filipo Goljė (Philippe Gaulier). Dabar ieškau būdo, kaip tai tikslingai pritaikyti kasdienybėje. Svarbiausi žaidimo filosofijos principai: nepamiršti ir džiaugtis, kad nesi toks protingas, kaip kartais gali pasirodyti; kad mūsų gyvenimas nėra toks rimtas, kaip vėlgi dažnai pasirodo; kad kuriant santykį vyksta ypač vertingi dalykai; kad svarbu pauzės, drąsa, parodyti ir priimti netobulumą, nes tai yra stipriausias grožis; kad būti artistu reiškia prisiimti didelę atsakomybę, kad esi tas, kuris neša viltį, įkvėpimą, nes žengi per ribas, kuri pokytį, nors dažnai jautiesi lyg būtum tik Donkichotas. Atsiribojusi nuo visų mokytojų galiu pridurti, kad man svarbu aplinka, kurioje galima laisvai augti ir tobulėti, svarbu priimti tai, kad viskas keičiasi, tu gali kažką keisti ir gali būti pakeistas - tai labai įdomu. O svarbiausia - kad jaustumeisi gyvas ir kitus galėtum ta gyvybe užkrėsti.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SKOLA: kylančios ekonomikos valstybių skola antrąjį šių metų ketvirtį išaugo 1 trln. dolerių, iki 71 trln. dolerių, daugiausia dėl didėjusios Kinijos skolos, Tarptautinių finansų instituto (IIF) apžvalgą cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
  • PRALAIMĖJO: Maltoje vykstančio Europos jaunių (iki 19 metų) futbolo čempionato atrankos šeštosios grupės pirmosiose rungtynės trečiadienį Lietuvos rinktinė 0:5 (0:2) pralaimėjo Belgijos komandai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar jūsų neerzina lietuviškų raidžių ignoravimas SMS žinutėse ir el. laiškuose?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +5   +8 C

   +3  +7 C

 

   +2  +7 C

  +8   +10 C

   +6  +9 C

 

   +5  +9 C

 6-11 m/s

 1-2 m/s

 

   1-2 m/s

 

USD - 1.1261 PLN - 4.2992
RUB - 76.1990 CHF - 1.1368
GBP - 0.8695 NOK - 9.5563
reklama
Sveikata Grožis
reklama
caritas indija