respublika.lt

Stebuklas kino plakato parodoje

(0)
Publikuota: 2012 vasario 08 09:15:01, Danutė Šepetytė, „Respublikos“ žurnalistė
×
nuotr. 4 nuotr.
LIUDININKAS. Dailininko Juozo Galkaus plakatas filmui "Gyvieji didvyriai" (1960 m.) kairėje

Vakar Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje atidaryta paroda „Lietuviški kino plakatai (1953-2010)“. „Šito stebuklo dar nebuvo“, - tarė vienas garsiausių Lietuvos plakatistų Juozas Galkus, išgirdęs apie ketinimus šią parodą pristatyti ir pasauliui.

Apie 40 lietuviškų kino plakatų iš muziejuje saugomų poros šimtų šio meno pavyzdžių eksponuojama muziejuje. Jie persmelkti ne tik jų kūrėjų talento, bet ir tuometinio kino bei paties laikotarpio dvasios. Jie primena garsius dienų nutolintus ir tebekuriančius lietuvių kino režisierius, aktorius, dailininkus, scenaristus...

„Muziejų metų proga atidarome modernią parodą iš lietuvių kino aukso fondo, - sakė muziejaus direktorė Regina Lopienė. - Galima sakyti, jūs esate šios gražios ir įdomios parodos premjeroje, nes tai bus mobili paroda, kuri savo kelionę pradės nuo „Kino pavasario“, paskui pasileis per Lietuvą, užsuks į užsienio kino festivalius, ambasadas, o kitąmet neaplenks ir Berlynalės...“

Lietuviškų kino plakatų retrospektyvoje eksponuojami įdomiausi kino plakatai nuo pirmojo, reklamavusio filmą „Aušra prie Nemuno“ (1953), iki pastarųjų metų filmo „Kai apkabinsiu tave“, sukurti žinomų Lietuvos dailininkų: Juozo Galkaus, Vytauto Kaušinio, Vido Drėgvos, Gintaro Gesevičiaus, Valdo Giliaus, Raimundo Sližio, Zenono Šteinio, Antano Janausko, Jokūbo Jacovskio, Stasio Eidrigevičiaus, Vytauto Valiaus ir kitų dailininkų bei jaunųjų dizainerių.

J.Galkus kalbėjo „Respublikai“ apie plakato svarbą: „Mes einame per parodą ir prisimename filmus, prisimename, kad juos žiūrėjome lyg ir suvilioti to plakato idėjos, o dabar jis liko kaip savotiškas to filmo paminklas. Jis yra tam tikra istorijos dalelė, rodanti tam tikrą laikotarpio stilių, dailininkų braižą, kurie, mano supratimu, irgi po kiek laiko tampa istorine vertybe. Plakatai yra labai įdomus tam tikro laikotarpio ženklas, žymintis to laiko madas, manieras ir visokius kitokius visuomenės susižavėjimus. Mano supratimu, plakatas yra rimtas liudininkas. Gaila, kad jis kuriamas tiktai vienai temai ir, kaip laikraštis su diena, jis su ta tema numiršta, ir jei neatsirastų tokių dalykų kaip mūsų muziejus, kaip vienas kitas kolekcininkas, daugelis plakatų būtų dingę galutinai. Domėjausi tarpukario Lietuvos plakatu, rašiau knygelę ir suradau daugybę liudijimų, kad buvo toks plakatas, buvo toks žmogus, kuris matė jį laikraštyje išspausdintą, ant sienos, skelbimo stulpo, bet jo nėra, nė viename muziejuje nėra todėl, kad jis buvo saulės, vėjo ir lietaus sunaikintas, jo niekas nesaugojo, niekas nepaėmė į rankas ir nepadėjo į stalčių, - jis dingo kartu su tuo laiku“.

Šiandien, kai lietuvių kinas vos alsuoja, kai per metus sukuriamas vos vienas kitas vaidybinis filmas, kino afišų matome ne tiek jau daug ir įvykiu tampa net jos, pristatomas per įvairius žiniasklaidos kanalus. Regis, net trys plakatų premjeros mėgino artinti žiūrovą ir Algimanto Puipos filmą „Miegančių drugelių tvirtovė“, o nuotykių filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjai prisipažino jo reklaminį plakatą kūrę net dvejus metus. Vargu ar tarp andainykščio kino reklamos kūrėjų galėjo rastis bent vienas, galėjęs tiek gaišti ar apie tai svajojęs.

Apie šiuolaikinį kino plakatą garsus plakatų kūrėjas turi savo nuomonę: „Anksčiau darydavo rankomis, galva ir širdimi, dabar daro tiktai galva ir kompiuteriu“.

J.Galkaus nuomone, dabar dažniausiai kino plakatai gimsta be didesnių kančių, daug galvos nesukant - apsiribojama tiktai nuotraukos ir katalogo tekstuko komponavimu. Panašia metodika sukurtos ir „Tado Blindos“ afišos: „Paimtas kadras, apačioje parašytas filmo pavadinimas, ir baigta“. Filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“ plakatas J.Galkaus taip pat nei sužavėjo, nei patraukė, juo labiau kad režisieriaus brolis Audrius Puipa buvo toks talentingas dailininkas; „Aišku, brolis negali prisikelti ir padaryti jam plakatų, bet kelią brolio dėka jis kažkiek žinoti galėtų“.

Dabar J.Galkus nebekiša rankų prie kino ir jau senokai: plakatus daro jauni žmonės, išmanantys kompiuterius ir jų programas, o jis domisi jų raida. Praėjusių metų pabaigoje jau turėjo pasirodyti Dailės akademijos leidykloje suplanuota „Lietuvos plakato istorija“, prasidedanti XIX amžiumi ir besibaigianti mūsų dienomis, bet dėl finansavimo jos leidimas kiek užtruko.

Anksčiau dailininkai ieškodavę idėjų, ieškodavę formos joms vaizduoti, pritaria ir dailininkas Gintaras Gesevičius, kurio ne vienas darbas matomas šioje parodoje. Jis prisimena kino plakato kūrybinį pakilimą, kai mechaniškų kadrų dėliones primenančias afišas ėmė stelbti meniški dailininkų darbai. „Kino plakatas mums buvo kaip meno rūšis, - sakė dailininkas, - ir jo atžvilgiu nedarėme sau nuolaidų. Prisimenu, labai atsakingai žiūrėjau į šį žanrą. Žiūrėdavau spektaklius, jei piešdavau spektaklio plakatą. Jei filmo - man rodydavo filmą, būdavo speciali peržiūra, tardavausi su režisieriais. Pas Vytautą Žalakevičių buvau namie, aptarinėjome, ką jis savo filmu norėjo pasakyti, nes aš žinojau, kad mano užduotis - ne sukurti filmo iliustraciją, o išreikšti jo esmę idėja ar simboliu. Simbolika visada man buvo artima ir grafikoje, ir tapyboje“.

„Mieli plakatų kūrėjai, apžiūrėję parodą, galbūt pasigesite kai ko iš savo kūrybos, - sakė parodos kuratorė, Kino skyriaus vedėja Živilė Pilipavičienė. - Gal kai kurie nepateko pagal atrankos kriterijus, tačiau žinokite, kad tas plakatas, kurio neatiduosite muziejui, niekada ir nepateks į parodą“.

Kino plakatų paroda sukonstruota iš lengvų šiuolaikiškų mobilių konstrukcijų, parodos dizaino autorius dailininkas Marius Žalneravičius. Žiūrovai gali atgaivinti filmų prisiminimus dviejuose monitoriuose pasižiūrėdami lietuvių filmų nuotrupų. Paroda veiks iki vasario 20 dienos.

 

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s