respublika.lt

Spaudos draudimas: atsimenant carinės valdžios represijas

(0)
Publikuota: 2019 gegužės 07 09:23:44, Sigita Zumerytė, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Iliustracijos iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus Senų, retų lituanistinių knygų ir spaudinių rinkinio.

Kasmet gegužės 7 d. minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ji primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai - kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.

 

Lietuvos istorijos instituto istorikas Darius Staliūnas sako, kad svarbiausias draudimo tikslas buvo kaip įmanoma labiau sumažinti lietuviškos kultūros lauką. Įvykis, kuris nulėmė šį draudimą, buvo 1863 m. sukilimas ir vėlesnės imperinės valdžios represijos.

„Nebuvo taip, kad visa spauda buvo uždrausta. Tai, kas buvo uždrausta - tai spausdinti leidinius lotyniška ir gotiška abėcėle. Lietuvių kalba tekstai kirilica galėjo būti spausdinami. Bet realiai tai vedė prie beveik totalaus leidinių lietuvių kalba draudimo, nes, jei lietuviai patys norėdavo spausdinti kokį nors leidinį kirilica, tai valdžia to neleisdavo. Leidinių skaičius, kurie pasirodė lietuvių kalba rusiškais rašmenimis arba „graždanka“, kaip tuo metu sakyta, buvo labai mažas, palyginti su tuo, koks buvo visuomenėje poreikis. Ir kiek nelegaliai iš tikrųjų lietuvių visuomenė sugebėjo spausdinti leidinių užsienyje ir kontrabanda įvežti į Rusijos imperiją“, - Eltai pasakojo D. Staliūnas.

Pasak istoriko, lietuviai nuo rusų carinės valdžios stipriai nukentėjo, nes buvo katalikai. Lenkai buvo pagrindinis imperijos priešas, jie laikyti pagrindiniais 1863 m. sukilimo kaltininkais. Lietuviai patyrė šalutinį poveikį, kaip to paties katalikų tikėjimo atstovai.

„Yra manančių, kad spaudos draudimu buvo bandyta lietuvius paversti etniniais rusais. Man atrodytų, kad buvo tarpinė pozicija: buvo bandoma minimalizuoti lietuviškos kultūros lauką ir, jeigu buvo galvojama apie lietuvių vertimą rusais ta etnokultūrine prasme, tai tiktai tolimoje ateityje“, - sakė D. Staliūnas.

Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Slaptųjų knygų skaičius nepaprastai sparčiai augo. Nuo lietuvių raštijos pradžios iki 1864 m., t. y. per 300 metų, lietuviškų knygų iš viso buvo išspausdinta vos 750; nuo draudimo pradžios iki 1883 m., t. y. iki „Aušros“ gimimo, buvo išspausdinta 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903 m., neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1372 knygos.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s