respublika.lt
 

Šokis veržiasi į priekįnuotraukos

2018 spalio mėn. 24 d. 08:07:11
Irma KURMYTĖ

Statistika byloja šiuolaikinio šokio naudai - spektaklių daugėja, studijuojančiųjų šiuolaikinį šokį - taip pat. Šiandien prie vakarietiškos praktikos Lietuvos šokį artina ir pagaliau įsitvirtinusi Šiuolaikinio šokio asociacijos (ŠŠA) organizuojamų kasdienių trenažų praktika. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje trenažus organizuojantys šokio profesionalai Greta Grinevičiūtė, Marius Pinigis ir Agnija Šeiko pasakoja apie tokios veiklos būtinybę aukšto lygio šokio raidai ir profesionalumo kaip požiūrio, o ne patirties klausimą.

×
nuotr. 4 nuotr.
Eglės Sabaliauskaitės nuotr.

 

- Kas yra kasdieniai trenažai? Kada ir kaip jie prasidėjo jūsų miestuose?

Marius: Kasdieniai trenažai yra ŠŠA iniciatyva, siekianti per kasdienes šokio pamokas vienyti profesionalius šokėjus. Jų metu šokio profesionalai tarpusavyje dalijasi žiniomis, palaiko šokėjams būtiną fizinę, techninę formą, o tai ypač svarbu laisvai samdomiems šokėjams, kurių užimtumas projektuose nepastovus. Kaune kasdieniai trenažai nuosekliai pradėjo vykti 2017 metų spalį Kauno kultūros centre.

Agnija: Klaipėdoje trenažai vyksta Kultūros fabrike. Anksčiau jie vykdavo priešokiais, o pernai turėjome pirmą išties sėkmingą, sistemingą sezoną.

Mane pačią idėja sužavėjo prieš 15 metų Olandijoje, kur laisvai samdomi šokėjai jau tada turėjo galimybę 2-3 kartus per savaitę lankyti profesionalams skirtas pamokas. Tuo metu Lietuvoje nuolat tobulėti galėjo tik valstybinių teatrų ir Kauno šokio teatro „Aura“ šokėjai.

Greta:
Pati su kasdieniais trenažais susidūriau studijų LMTA metu, kai juos ŠŠA iniciatyva vedė Rūta Butkus. Mūsų kursas juos lankė tol, kol iniciatyva nuslopo. Baigusios studijas tapome ŠŠA narėmis ir stipriai palaikėme idėją suvokdamos, kad turime sukurti sąlygas mums nuolat palaikyti profesinę formą. Šį sezoną Vilniaus trenažai vyksta Menų spaustuvėje.

- Kaip šiuolaikinio šokio šokėjai palaikydavo profesinę formą anksčiau?

Greta: Ne visi ją palaikydavo. Kai kas turėjo pakankamai kūrybinės veiklos, kiti tiesiog aktyviai judėjo, pavyzdžiui, vaikščiojo į sporto salę, bėgiojo. Valingiausieji šokdavo individualiai. Statydama monospektaklį supratau, kaip tai sunku - pirma, grupė stipriau motyvuoja, antra - būdamas vienas nematai savęs iš šalies, negauni pastabų, ne visuomet gali suprasti, kur reikėtų pasistengti. Tokiomis sąlygomis ne taip greitai formuojasi savianalizė ir savistaba.

Agnija: Klaipėdoje populiaru buvo jungtis prie baleto šokėjų valstybiniuose teatruose. Pati lankiau jogą, TRX treniruotes.

Marius: Klausimas labai individualus. Pats turiu suformavęs stiprią kasdienę fizinės, techninės formos palaikymo discipliną, formą palaikydavau ir vesdamas pamokas universitete ar Judesio laboratorijoje, reguliariai važiuoju stažuotis į šokio seminarus. Be to, esu iš tų, kuriuos Greta įvardijo kaip turinčius pakankamai kūrybinės veiklos, leidžiančios palaikyti formą natūraliai.

- Kuo tokie užsiėmimai reikšmingi profesionaliam šiuolaikiniam šokiui Lietuvoje?

Agnija: Visų pirma - šiandien tai vienintelė galimybė laisvai samdomiems šokėjams sistemingai tobulėti, kad bet kada „įšokę“ į naują projektą jie galėtų užtikrinti aukštos kokybės, profesionalų savo pasirodymą.

Marius: Tai - techniniai dalykai, o greta to trenažai padeda stiprinti Lietuvos šiuolaikinio šokio bendruomenės ryšius, skatina atvirumą, suteikia galimybę dalytis sukaupta patirtimi, stažuotėse, seminaruose surinkta medžiaga. Tai tampa ir viena platformų, leidžiančių palaikyti ryšį su trumpam į Lietuvą sugrįžtančiais užsienyje studijuojančiais ar dirbančiais šokėjais.

Greta: Tai reikalinga ir tam, kad šokėjai suvoktų kontekstą - matytų, kas kuo užsiima, kokie stiliai vyrauja ir atsiranda, suvoktų savo darbą Lietuvos kontekste.

- Kokie žmonės susirenka?

Marius: Žmonių skaičius kinta. Dalis susirenkančiųjų yra ŠŠA nariai, dalis - pretendentai jais tapti, kiti yra šokėjai, trumpam grįžtantys į Lietuvą kūrybiniais, atostogų tikslais. Taip pat susirenka kiti profesionalūs šokėjai. Džiugu, kad vis atsiranda naujų žmonių, norinčių jungtis į šokio bendruomenę, būti aktyviais jos dalyviais, ar tiesiog palaikyti/kelti savo fizinę, techninę formą.

Šįmet nuspręsta leisti trenažuose dalyvauti ir neprofesionaliems šokėjams.

Agnija: Klaipėdoje į trenažus greta profesionalių šokėjų taip pat ateina ilgametę šokio patirtį turintys žmonės, šokio ir teatro studentai, profesionalūs aktoriai.

Greta: Vilniuje susirenka iki 15-os šokėjų. Tai labai daug, todėl pamažu grįžtame prie idėjos apriboti trenažų prieinamumą neprofesionalams. Kai kurie jų puikiai įsilieja, nereikalauja papildomo mokytojų dėmesio, patys tobulėja. Tačiau atsiranda ne visai profesionaliai žiūrinčių į procesus ir tai kartais stabdo grupės dinamiką. Juo labiau kad šiandien turime daugybę aukštos kokybės šokio studijų neprofesionalams.

- Kaip vedantieji kasdienius trenažus prisitaiko prie skirtingų lygių šokėjų?

Agnija: Paprastai orientuojamės į vidutinio ir aukštesniojo lygio šokėjus. Pernai pradėję sistemingai dirbti, pirmąjį pusmetį turėjome kamšyti spragas. Dabar ištvermė ir forma nebekelia problemų, tad toliau tobuliname techniką. Studentams ir neprofesionalams šiek tiek sunkiau, tačiau negalime jiems skirti individualaus dėmesio.

Greta: O šokėjai profesionalai geba patys susitvarkyti - jei kažkas negali padaryti vieno ar kito judesio dėl įgūdžių stokos ar traumų, padaro kažką kita, improvizuoja ir atranda kaip prisitaikyti ir toliau mokytis. Svarbiausia - nestabdyti bendros tėkmės ir dinamikos.

- Ar jaučiate poreikį rengti kasdienius trenažus mažesniuose miestuose?

Marius: Būsiu skeptiškas tokios idėjos atžvilgiu. Manau, čia reikėtų atskirti kasdienius trenažus, skirtus šokėjams-profesionalams, ir šokio sklaidą Lietuvoje. Pagrindinė šokėjų migracija vyksta būtent tarp trijų miestų - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, kur yra daugiausia trupių. Mažesniuose miestuose būtų protingiau organizuoti intensyvias dirbtuves, išvykas su seminarais.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TYRIMAI: Europos Komisija (EK) pradėjo tyrimus dėl Belgijos taikytų mokesčių lengvatų 39-ioms didelėms tarptautinėms bendrovėms, kaip cheminių medžiagų gamintojai BASF ir „British American Tobacco“; įtariama, kad bendrovės iš valstybės sulaukė nelegalios pagalbos.
  • EISMAS: siekiant pagerinti eismo saugą, magistralėje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda planuojama įrengti 49 naujas greičio valdymo ir įspėjimo sistemas; tarp jų – elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai, galintys riboti leistiną greitį pagal susidariusią situaciją.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar LRT reikia naujo pastato už 48 mln. eurų?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate tai, kad Vilniuje stadionas „statomas“ jau 30 metų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+14 +11 C

 +8 +13 C

 

 +7 +9 C

+15 +17 C

+13 +15 C

 

 +12 +14 C

2-7 m/s

 0-7 m/s

 

0-5 m/s

 

reklama
Ūkis