Signataro J.Mačio 80-osios gimimo metinės

Pasak minėjime kalbėjusio Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Eimanto Grakausko, pagerbiant J. Mačio atminimą galima pasakyti daug gerų žodžių, vertinant jo tautai ir valstybei nuveiktus darbus.

„Jo gyvenimo kelias, kaip visų to meto, karo ir pokario kartos lietuvių paženklintas tradicine lietuviška triada: vardas, mirtys, praradimai ir viso to poveikio ženklai. Kuklus, patikimas, sąžiningas, atsakingas, agrarininkas didžiąja raide, J. Mačys dirbo daug, tyliai, kantriai. Nuo 1990 metų pradžios iki 1992 metų pabaigos valstybės atkūrimo ir statybos darbai vyko dieną ir naktį“, - sakė E.Grakauskas.

Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė Nepriklausomybės Akto signataro Jono Mačio artimiesiems įteikė atminimo dovaną.

Seimo rūmuose esančioje Laisvės gynėjų galerijoje eksponuojama fotografijų paroda, skirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro J. Mačio gimimo 80-osioms metinėms paminėti.

Parodoje eksponuojamos fotografijos pristato J. Mačio - Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos žemdirbių sąjūdžio tarybos, Vilkaviškio rajono žemdirbių sąjūdžio nario, aktyvaus Vilkaviškio rajono savivaldos veikėjo, Vilkaviškio rajono savivaldybės mero, Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno globėjo - veiklą.

Fotografijos eksponuojamos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Seimo archyvo fondų, J. Mačio šeimos archyvo.

Rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą J. Mačys kandidatavo Kybartų 135-ojoje rinkimų apygardoje.

1990 m. kovo 20 d. J. Mačys buvo patvirtintas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Agrarinės komisijos nariu, komisijos pirmininko pavaduotoju. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo posėdžiuose daugiausia kalbėjo žemės ūkio reformos klausimais.

1992 m. balotiravosi Seimo rinkimuose, tačiau išrinktas nebuvo. Grįžęs į Vilkaviškį, 1992-1995 m. dirbo Rumokų bandymų stotyje vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu. Nuo 1995-ųjų beveik 11 metų J. Mačys buvo aktyvus Vilkaviškio rajono savivaldos veikėjas, dalyvavo Lietuvos tautininkų sąjungos veikloje. Kaip Lietuvos tautininkų sąjungos atstovas 1995-2006 m. dirbo Vilkaviškio rajono savivaldybės taryboje, 1995-2000 m. ėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės mero pareigas. Vilkaviškio savivaldybei globojant buvo kuriamas Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas 1918 m. vasario 16-osios Akto signataro, Lietuvos Tarybos Pirmininko Jono Basanavičiaus gimtinėje Ožkabaliuose.

2000-2004 m. J. Mačys dirbo Šiaulių banko skyriuje Vilkaviškio rajone. Yra paskelbęs mokslinių straipsnių žemės ūkio klausimais. 2000 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras J. Mačys mirė 2012 m. spalio 10 d., palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengta paroda Laisvės gynėjų galerijoje bus eksponuojama iki balandžio 30 d.