respublika.lt

Šešiolika sušaudytų ministrų

(0)
Publikuota: 2019 birželio 17 08:37:32, Danutė ŠEPETYTĖ
×
nuotr. 3 nuotr.
Virginija Skučaitė lankėsi Pamaskvėje, Komunarkoje, kurios teritorijoje užkastas ir jos dėdės Kazimiero Skučo kūnas. Stasio Žumbio nuotr.

Kokią dar valstybę galėtume rasti Europoje, kuri būtų patyrusi tokią tragediją per okupaciją: šešiolika jos ministrų nužudyta, trylika mirė kalėjimuose, lageriuose ar tremtyje, o dar šešiolikai pavyko sugrįžti iš represijų vietų. Istorikas dr. Algimantas Kasparavičius neleidžia abejoti - jokia Europos valstybė, jokia per Antrąjį pasaulinį karą okupuota Europos valstybė nepatyrė tokio teroro, kokį teko išgyventi Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims.

 

Gedulo ir vilties dienos išvakarėse Vilniuje, Signatarų namuose, buvo sutiktas albumas „Represuoti 1918-1940 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrų kabinetų nariai“. Albumą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Jis parengtas kilnojamosios parodos represuotiems ministrams atminti, po Lietuvą keliaujančios iki šiol, pagrindu.

Leidinio sudarytoja istorikė Ramunė Driaučiūnaitė pasakojo, kad per dvidešimt dvejus metus Lietuvoje nuo 1918 metų lapkričio 11 dienos, kai buvo patvirtinta pirmoji vyriausybė, vadovaujama Augustino Voldemaro, tarpukariu buvo suformuotas 21 ministrų kabinetas, ministrais yra dirbę 100 politikų. Anot jos, kiekvienas iš jų įnešė savo indėlį į Lietuvos valstybės kūrimo procesą, kurdami savo vaikų, savo anūkų Lietuvą. Deja, visus laimėjimus, visas viltis sužlugdė Antrasis pasaulinis karas, kurio verpetuose Lietuva prarado savo valstybę.

Sovietinės ir nacistinės okupacijų aukomis tapo 45 buvę 1918-1940 m. Lietuvos respublikos ministrų kabinetų nariai.

R.Driaučiūnaitė perskaitė sušaudytų ministrų pavardes: Petras Aravičius, Kazys Bizauskas, Julius Čaplikas, Voldemaras Čarneckis, Pranas Dovydaitis, Antanas Endziulaitis, Balys Giedraitis, Kazimieras Jokantas, Jonas Masiliūnas, Juozas Papečkys, Vytautas Petrulis, Steponas Rusteika, Kazimieras Skučas, Zigmas Pranas Starkus, Jonas Sutkus, Antanas Tamošaitis. Sovietinei ir nacistinei okupacijai valstybės veikėjai buvo „socialiai svetimi ir pavojingi elementai“, kuriuos reikėjo sunaikinti. Persekiojimų neišvengė ir represuotų ministrų šeimos; jos buvo ištremtos į Komijos ASSR, Altajaus kraštą, Tomsko ir Novosibirsko sritis, į Jakutiją prie Laptevų jūros.

Vienintelis ministras, sulaukęs 1990 metų kovo 11-osios, buvo XX ir XXI vyriausybės užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys (mirė 1991 metų pavasarį).

Paskutinės Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidaus reikalų ministro Kazimiero Skučo dukterėčia Virginija Skučaitė susirinkusiems pasakojo apie 2017 metų vasaros kelionę į Maskvą, kurią paskatino dėdės pavardė, rasta NKVD aukų sąraše, Rusijos žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ tinklalapyje. Ten pat ji sako radusi ir ministrų Čapliko, Tamošaičio ir dar bent kelias dešimtis lietuviškos kilmės pavardžių. Ji pasakojo apie Pamaskvėje įkurdintą specialųjį NKVD objektą, vadinamąją Komunarką, kur aptvertame 20 hektarų plote, pasak šaltinių, galėjo būti užkasta apie 14 tūkst. žmonių. Toje teritorijoje ji matė tebestovinčią NKVD vado Genricho Jagodos vasarvietę, paskui perėjusią kitam pagarsėjusiam budeliui Nikolajui Ježovui, beje, gimusiam Lietuvoje, Veiveriuose, jo motina buvo lietuvė. Čia naktimis dengtais sunkvežimiais su užrašais „Moloko“, „Chleb“, „Ovošči“ gabendavo sušaudytųjų kūnus ir mesdavo juos į trijų metrų gylio duobes... Žemių saujelę iš Komunarkos, kur yra užkasti ir K.Skučo palaikai, jo dukterėčia parsivežė į Lietuvą. Jos iniciatyva tą patį rudenį kapsulė su saujele žemių buvo įkasta prie paminklinio akmens Mauručiuose.

Istoriko A.Kasparavičiaus nuomone, nors albumas vizualiai liudija okupacinį laikotarpį, tačiau jis įsirašo į valstybės atkūrimo šimtmečio programą, nes liudija tą pačią valstybę, kurią XX a. pradžioje sugebėjome sukurti niekam pasaulyje tuo netikint ir kuri iš mūsų 1940 metų birželį buvo atimta. 1940 metų birželio įvykius jis tariasi matąs kaip tautos tragediją ir pirmosios Lietuvos respublikos politinio elito tam tikrą problemą. Pasak jo, tauta, maitinusi politinį elitą 1940 metų vasarą, labai sunkiai suvokė, kas nutiko - „viskas įvyko labai greitai, labai žiauriai ir praktiškai be galimybės rinktis“. Tačiau politinis elitas, anot jo, daugiau mažiau žinojo, kas vyksta Sovietų Sąjungoje. Jis žinojo ir apie sovietinio teroro žudymo techniką, lavinamą ir tobulinamą nuo bolševikinės 1917 metų revoliucijos. „Tas baisus teroras, - kalbėjo A.Kasparavičius, - buvo ištobulintas iki tobulybės. Mes stebimės, kaip tas baisus teroras ateina į Lietuvą, bet jeigu jie nejautė moralinių skrupulų žudydami vienas kitą, - žmones iš savo aplinkos, ar galėjo juos jausti atėję į kitą tautą, kuri kitaip kalbėjo, kitaip rengėsi, kitaip matė, kitaip mylėjo?“ Politiniam elitui, anot istoriko, nebuvo paslaptis, kad toji žudymo mašina gali ateiti į mūsų žemę ir tai padiktavo lemiamus birželio nutarimus, jau žinant, kad jie ateis, bet vis dar viliantis, kad bus kitaip. Toks mąstymas, A.Kasparavičiaus nuomone, viena vertus, stebina, kita vertus, yra suprantamas bent jau istorikui dėl apeliacijų į carinę Rusiją ir Pirmojo pasaulinio karo prisiminimus. Jis sako, jog nebuvo sugebėta įsisąmoninti tos Rusijoje sukurtos pragaro mašinos - Rusija pasikeitė, Rusija nebe ta, žmonės nebe tie.

„Dėl patirto masinio teroro mums teko ilgai laukti išsivadavimo ir net išsivadavus labai sunkiai keltis naujam laisvam gyvenimui, - kalbėjo A.Kasparavičius ir grįždamas prie sutinkamos knygos tęsė: - Albumas grąžina mums mūsų pačių istoriją, grąžina mūsų gyvenimą... Nė vienas ministras nebuvo atsietas nuo tautos. Ir tai labai svarbu globaliame mobiliame pasaulyje, kada visi juda ir vietos istorijai lieka vis mažiau.“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s