Seime – paroda suomių tautosakininkui A.R.Niemiuinuotraukos (1)

2019 liepos mėn. 09 d. 09:23:55 Perskaitė 550

Seime antradienį atidaroma paroda, skirta Helsinkio universiteto profesoriaus, tautosakininko Augusto Roberto Niemio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Renginyje dalyvaus profesorius Stasys Skrodenis, ilgus metus tyrinėjęs A. R. Niemio gyvenimą ir mokslinę veiklą, Lietuvos ambasadorius Suomijoje Valdemaras Sarapinas ir Suomijos ambasadorius Lietuvoje Christeris Michelssonas.

 

Šių metų liepos 25 d. sukanka 150 metų, kai gimė Lietuvos bičiulis, Helsinkio universiteto profesorius, XX a. pradžioje Biržų krašte rinkęs tautosaką, A. R. Niemis (Aukusti Robert Niemi).

Ekspozicija pasakoja apie šios iškilios asmenybės gyvenimą, mokslinę ir visuomeninę veiklą. Parodos organizatorių teigimu, A. R. Niemį galima laikyti vienu iš unikalių atvejų mūsų kultūros istorijoje: sudėtingu lietuvių tautai istorijos laikotarpiu moksliniais tikslais atvykęs į Lietuvą, jis daugelį metų puoselėjo Lietuvos ir Suomijos kultūrinius ryšius, dalyvavo ano meto politinėse diskusijose, prisidėjo prie Lietuvos mokyklų švietimo sistemos pertvarkos. Netgi sovietmečiu išėjusioje Lietuvių tautosakos apybraižoje pripažįstama, kad lietuvių liaudies dainų rinkimo ir tyrinėjimo istorijoje reikšmingą vietą užimantis A. R. Niemis padėjo susiformuoti lietuvių folkloristikai kaip savarankiškai disciplinai.

1909–1912 metais profesorius rinko liaudies dainas Šiaurės Lietuvoje: Vabalninke, Kupreliškyje, Biržuose, Papilyje, Sviliuose, Kupiškyje. Kartu su bičiuliu kunigu Adolfu Sabaliausku (Žalia Rūta) Nemunėlio Radviliškyje parengė dainų rinkinį „Lietuvių dainos ir giesmės šiaurrytinėje Lietuvoje“, kurį 1912 metais išleido Suomių mokslo akademija. Skaičiuojama, kad jis užrašė apie 3600 dainų. Po metų suomių kalba buvo išleista A. R. Niemio knyga „Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimai“. Parašė pirmąją lietuvių liaudies dainų rinkimo ir tyrimo istoriją „Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimai“ (Tutkimuksia liettualaisten laulujen alalta, 1913 m., lietuvių kalba – 1932 m.). Paskelbė darbų apie suomių ir lietuvių liaudies dainų ryšius „Latvių ir lietuvių atgarsiai suomių liaudies poezijoje“, „Lietuvių ir suomių liaudies dainų ryšiai“, „Senojo suomių runų metro kilmė“ ir kt. Išleido lietuvių literatūros istoriją (Liettualainen kirjallisuus, 1925 m.). Spaudoje rašė Lietuvos istorijos ir kultūros klausimais. Padėjo A. Sabaliauskui versti epą „Kalevala“. Lietuvos vyriausybės prašymu 1919 m. parengė Lietuvos švietimo reformos projektą. 1923 m. jam suteiktas Lietuvos universiteto garbės daktaro vardas. 1931 m. jo iniciatyva buvo įkurta Lietuvių-suomių susiartinimo draugija.

Parodą atvers Seimo narys, parodos iniciatorius Viktoras Rinkevičius. Paroda Vitražo galerijoje bus eksponuojama iki liepos 15 d. Ją apžiūrėti galima penktadienį, atvirų durų valandų metu.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net