respublika.lt

R.Skučaitė: „Poezija glaudžiasi prie muzikos“nuotraukos

2014 vasario mėn. 23 d. 12:38:40
Giedrė MILKEVIČIŪTĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Kelių dešimčių knygų vaikams ir suaugusiesiems autorė, poetė, dramaturgė ir vertėja, o dar ir daugybės dainų tekstų autorė - toji pati Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Ramutė Skučaitė. Jos posmai skambūs, melodingi, o kalba tikrai taisyklinga, nors jai teko patirti ir tremtinės dalią Sibire. Tad ir mūsų pokalbis pakrypo į poezijos melodingumą ir apskritai apie tai, kas artima sielai ir malonu ausiai.

- Kaip jums atrodo, kokiomis spalvomis ir garsais viena kitą papildo muzika ir poezija?

- Spalva ir garsas - tarsi skirtingi dalykai, bet, kaip ir viskas mūsų gyvenimo akiratyje, susilieja. Bent jau metaforiškai. Man, rašančiam žmogui, muzika, tiksliau - muzikalumas, yra poezijos dalis. Ta lanksti, o drauge neatplėšiama dalis, kuria poezija glaudžiasi prie muzikos. Bet! Vertindama eilėraščio muzikalumą, gėriuosi laisva poezijos rašymo forma, turinčia savy keistą, bet ypač svarbų branduolį, kurį atrandi ne skambesy, o nenusakomoje žodžių sekoje-nesekoje, kurią privalai pereiti ir suprasti savo siela. Randi jį ir suvirpi nuo visiškai negirdėto skambesio ir nebegali nesusilieti su tuo atradimu. Gal sujaustu, o gal tokiu netikėtu, kad akimirkai pasikeičia visos aplinkui buvusios spalvos ir skambėję garsai.

- Įdomu, ar jūs pati esate mokiusis groti kokiu nors muzikos instrumentu? Ar dainuodavote lietuviškas dainas tremtyje?

- Mokiausi groti smuiku. Tremtis nutraukė tą šventę. Smuikas ištylėjo septynerius metus Sibire, nes ten nebuvo galimybių muzikuoti. Bent jau tokiu jautriu instrumentu. Nebuvo galimybių: nebuvo mokytojo, nebuvo stygų (dvi sutrūko jau vežant), pirštų miklumo nebuvo... Po kelerių metų liūdėdama supratau, kad toks ilgas tylėjimas tolygus atsisveikinimui. Matyt, tai suprato ir instrumentas, nes kantriai tylėdamas iškentė tas septynias žiemas tolimojoje Zimoje. Grįžome, deja, vėl ilgai tylai. Tik po daugybės metų suskambo anūkės Magdutės rankelėse ir skambėjo... septynetą metų - lygiai tiek, kiek tylėjo Sibire, ir tiek, kiek mergaitei prireikė baigti muzikos mokyklą. Tada anūkė padėjo instrumentą ir išėjo į kitus mokslus. Ačiū jai, kad už priverstinį tylėjimą bent smuikui iš dalies atlyginta. Klausiate apie dainavimą... Man rodos, kad dainavimas dainavimui nelygu. Yra toks - nedainuojant dainuoti. Savy. Mano toks.

- Iš kur tas lietuviškos dvasios pajautimas ir puoselėjimas lengva, skambia ir visiems suprantama kalba?

- Iš pagarbos ir artimumo savo kalbai. Iš mylėjimo.

- Jūsų tėvai buvo pedagogai. Ar tos jų pamokos vaikystėje ir paakino jus rašyti?

- Ne, niekas manęs neskatino. Tiesiog taip įvyko. Bene penkerių būdama parašiau pirmąjį „eilėraštį“. Didžiosiomis spausdintomis raidėmis. Anaiptol tas faktas nereiškia, kad nuo tada rašau, - šiaip pasakiau. Manau, kad kūryba apskritai yra savastis, o savastis - juk pastovus dydis. Įvyksta nuolat, nors pats rašymas nėra nuolatinis.

- Tai, ko išmokote iš tėvų ir Sibiro „universitetų“, ar tinka šiandien augantiems vaikams, kuriems bene svarbiausia tai, ką jie mato animaciniuose filmuose ar kompiuteriniuose žaidimuose?

- Klausiate apie filmukus vaikams. Negeri, jei norisi gerumo vaikui. Gėris tuose vaizduose tarsi nepritaria blogiui ir blogis tarsi pralaimi, bet pralaimėjimas įvyksta fiziniu sunaikinimu, ir daugiausia žiauriu. Net neakcentuojant žiaurumo būtų galima pasakyti, kad gėris ir blogis lyg pasikeičia vietomis, taigi viskas lieka kaip buvę...

- Ar to jūsų noro rašyti nūdienos vaikams neslopina tai, kad mažųjų skaitytojų gretos retėja, o spalvingų knygų mirga marga knygynų lentynos ir vitrinos?

- Visai neslopina, nors vis dažniau iškyla mintis - o kam bereikia? Bet pasvarsčius ir šiaip, ir anaip, lieka - reikia. Net jei nereikia - reikia. Gal dar labiau.

- Vilniaus knygų mugėje galima bus įsigyti ir jūsų ankstėliau išleistų, ir tik pernai pasirodžiusią leidyklos „Alma littera“ pakartotinai išleistą eilėraščių rinktinę „Žvangučiai“ su nuostabiais Adasos Skliutauskaitės piešiniais, ir naujausią „Ant ledo atsirado rožė“ su subtiliomis dailininkės Jūratės Račinskaitės iliustracijomis. Kuri iš jų - anksčiau sukurtų eilėraščių ar naujausia - jums brangesnė?

- Abi brangesnės. Juk abi - tam tikro laiko kūrybos rezultatas. Tiek mano, tiek ir dailininkių. Išdavystė ir sau, ir knygoms būtų, jei pasakyčiau: šita. Neįmanomas joks nuosprendis...

- Esate dar ir vertėja, išvertusi Mariną Cvetajevą, daug kitų poetų, tačiau man, o gal ir kitiems, didžiausias atradimas - jūsų išversti operų ir operečių libretai. Vėl muzika kalta?!

- Pirmadienį per televizijos „Kultūros“ kanalą klausiausi kadaise savo išverstos operos „Madam Baterflai“, kuri buvo rodoma režisierės Vlados Mikštaitės 90-mečio proga. Ir diriguota legendinio Jono Aleksos. Gražu ir kartu skaudu.

- Gal priminsite, kokiuose teatruose skambėjo ar skamba jūsų išversti į lietuvių kalbą tekstai? Ką manote apie operų atlikimą originalo kalba?

- Libretų išverčiau daug - beveik penkiasdešimt. Beje, labai pasigendu tokio darbo, nors neseniai (palyginti neseniai) išverčiau Klaipėdos muzikiniam teatrui miuziklą, kuris, man rodos, vis dar karaliauja scenoje. Dar retkarčiais Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre atliekama Franco Leharo operetė „Linksmoji našlė“. O operos atlikimas libreto „gimtąja“ kalba - iš tikrųjų teisingas dalykas, nes kiekvienas išdainuojamas skiemuo taip lieka pirmapradis - tai muzikos prasme idealu. Bet opera juk yra muzikinė drama, ir ne vien apgraibomis sužinomas turinys duoda klausytojui galimybę kūrinį iki galo suvokti, priimti ir pajausti. Antraip kam žodžiai? Kūrinys gali būti dainuojamas ir be jų... Žinoma, geriausia būtų, jei operos spektakliai skambėtų dviem variantais: ir savo pačių „gimtąja“, ir atlikimo šalies gimta kalba. Sakau suprasdama, kad tai tik utopija.

- Mūsų teatrų scenose ne taip jau retai drabstomasi užsienietiškais riebiais keiksmažodžiais, skamba netaisyklingai kirčiuojama kalba. O štai jūsų neseniai išleistose pjesėse vaikams „Atsiprašau, slibinuk!“ tebesidžiaugiama paprastais gražiais pasakojimais. Ką manote apie knygų ir scenos kalbą, ypač skiriamą vaikams ir paaugliams?

- Esu už kuo švaresnę taisyklingą šneką (taisyklinga ir švari - nereiškia, kad sterili) visur - ir mokykloje, ir gatvėje, ir knygoje, ir scenoje. Visokie negerumai -žargonizmai, teršalai, svetimybės - lengvai į kalbą ateina ir labai sunkiai išeina. Gražaus, švaraus ir taisyklingo žodžio niekad niekur ir niekam nebus per daug.

Trumpai apie rašytoją

Gimė: 1931 m. spalio 27 d.

1949 m. buvo ištremta į Sibirą.

1952-1956 m. mokėsi Irkutsko užsienio kalbų pedagoginiame institute ir mokytojavo Zimoje.

1956 m. grįžusi į Lietuvą studijavo VPI prancūzų kalbą ir literatūrą.

Dirbo: naujienų agentūroje „Elta“, laikraščių redakcijose, žurnaluose „Genys“ ir „Žvaigždutė“, leido žurnalą „Ant mamytės kelių“.

2009 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė.

Daugiau kaip 50 eilėraščių knygų vaikams ir suaugusiems autorė, vertėja, dramaturgė, dainų tekstų autorė. 

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • URAGANAS: uraganas Willa pirmadienį sustiprėjo iki penktos kategorijos audros, galinčios turėti „katastrofiškų“ padarinių Meksikos Ramiojo vandenyno pakrantei, įspėja JAV Nacionalinis uraganų centras.
  • FINANSINĖ GRĖSMĖ: ketvirtą metų ketvirtį euro zonos bankai tikisi ir toliau augančios paskolų paklausos, tačiau mano, kad Europos centrinio banko (ECB) politikos pakeitimas pablogins rinkos finansavimo sąlygas, cituodama ECB atliktą apklausą, praneša „Reuters“.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar svarstote apie galimybę įsivaikinti vaiką ar tapti jo globėju?

balsuoti rezultatai

Ar manote, kad aukštojo mokslo diplomas yra svarbus karjerai?

balsuoti rezultatai
reklama
darbas spaudoj
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +5 C

   -1   0 C

 

   +3  +4 C

  +7  +10 C

   +4  +6 C

 

   +4  +5 C

 1-2 m/s

 4-7 m/s

 

    3-6 m/s

 

reklama
Ukis 2018