1 nuotr.Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs J.Vachtangovo teatras ir jo režisierius Rimas Tuminas publikai pristatė spektaklį „Edipas karalius“. Nors Sofoklio tragedija iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti tolima nuo šiandienių problemų, režisierius sugebėjo rekonstruoti šį laikotarpį, atgaivinti jį, padaryti ne tik suprantamą žiūrovui, bet ir pripildyti emocijų, aistrų bei priartinti prie šių laikų.
Anot R.Tumino, Sofoklio tragedija šiandien skamba kaip istorija apie išėjusią kartą, apie prarastą žmogaus didybę. „Atleisti artimui, bet neatleisti sau - štai kur seniausia žmonijos moralinė įžvalga. Bausti save mirtimi už nuosavas nuodėmes - kaip tai nemadinga! Mūsų laikais, jei įvyko nelaimė, priežasčių ieškoma visur, tik ne savyje...“ - svarstė režisierius.
Paklaustas, kokias sąsajas jis įžvelgia tarp karaliaus Edipo ir šiandienio žmogaus, R.Tuminas sakė, kad Edipas, kaip ir šiuolaikinis žmogus, ilgą laiką buvo „neregys“. „Kažkas nori, kad ir mes nieko nematytume. Gerai, kad bent jau girdėti nedraudžia. Edipas ilgą laiką gyveno apakintas šlovės, savo ambicijų. Keliolikos minučių praregėjimas tapo jo tiesos akimirka“, - sakė režisierius.
Anot jo, būtent menas gali padėti praregėti ir išgelbėti nuo susinaikinimo. „Visai neseniai supratau - kai pasaulis kraustosi iš proto, kai aplink tiek isterijos, konfliktų, žmonės raute raunasi karo link, man nuo to darosi taip gera, taip saldu, jaučiuosi toks laisvas. Aš suprantu šitą žaidimą, jo menkumą, chamizmą. Pragaras dabar yra tuščias. Visi čia. Vaikystėje žinojau, koks yra pragaro adresas. Apačioje - pragaras, viršuje - rojus. Dabar taip nebėra. Kodėl mes vieni kitų nekenčiame, vengiame? Nes mes visi iš pragaro, tik to nepastebime. Kas laimės - meilė ar pragaras?“ - kalbėjo R.Tuminas.
Plačiau apie R.Tumino spektaklį „Edipas karalius“ skaitykite šeštadienį priede „TV publika“.
