Savaitgalį švenčiant Šv. Dominyko dienas į altorių Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje sugrįš restauruota Lukiškių Dievo Motinos ikona.
Stebuklingai po visų Vilniaus gaisrų ir karų išlikęs 500 metų senumo švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas bažnyčioje bus saugomas ir garbinamas specialiai pagal šiuolaikines technologijas įrengtame altoriuje šalia centrinio altoriaus.
Stebuklinga laikoma Lukiškių Dievo Motinos ikona, pasak meno istorikų, yra seniausias mūsų laikus pasiekęs molbertinės sakralinės tapybos kūrinys Lietuvoje.
Praėjusių metų pabaigoje ikona baigta restauruoti Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. Penkerius metus tirta ir restauruota XV a. pabaigos-XVI a. pradžios ikona buvo oficialiai perduota broliams dominikonams ir pusę metų eksponuota Bažnytinio paveldo muziejuje kartu su visa dokumentine ir informacine medžiaga.
Gegužės 24-26 dienomis bažnyčioje bus ne tik meldžiamasi, bet ir vyks kultūrinių renginių. Penktadienį aktorius Andrius Bialobžeskis skaitys poeziją iš viduramžių rinkinio "Carmina Burana". Vėliau vyks susitikimas su režisieriumi Jokūbu Viliumi Tūru ir jo filmo "Sapnuoju, kad einu" apie piligriminę kelionę peržiūra.
Šeštadienį bažnyčioje vyks konferencija "Lukiškių Dievo Motinos atvaizdas: kontekstai ir pamaldumas". Pranešimus skaitys menotyrininkai, istorikai, katalikų ir stačiatikių dvasininkai iš Lietuvos ir užsienio.
Pagrindinės Lukiškių Dievo Motinos ikonos sugrįžimo iškilmės vyks sekmadienį. Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje pirmą kartą nuskambės kompozitoriaus Donato Zakaro specialiai šiai progai parašytas kūrinys "Rorate Caeli Desuper" solistei, mišriam chorui ir pučiamųjų orkestrui.
Po kruopščių tyrimų ir restauravimo darbų buvo atidengta pirminė autentiška Lukiškių Dievo Motinos ikonos tapyba, nustatyta jos kilmė ir patikslintas ikonos sukūrimo laikas. Muziejininkų teigimu, bizantiško stiliaus, Smolensko Hodegetrijos ikonografinio tipo ikona yra unikali Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kultūros istorijos vertybė, seniausias išlikęs molbertinės tapybos kūrinys ne tik Lietuvoje, bet ir buvusios LDK teritorijoje.
Ar restauruota Lukiškių Madona ir toliau bus tikinčiųjų pamaldumo objektas ir šiais laikais, muziejininkai nesiryžta teigti, nes skatinti pamaldumą daugiau kaip prieš 500 metų sukurtam šventajam paveikslui būsiąs Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje tarnaujančių brolių dominikonų reikalas.
Unikalią ikoną daug metų tyrinėjusi menotyrininkė dr. Tojana Račiūnaitė šį darbą vadina "menotyriniu nuotykiu" ir "detektyvu", kuris dar nesibaigė - iki šiol nesurastas ypatingos vertės gryno sidabro ikonos aptaisas, dingęs be pėdsako.
Bizantinės tapybos stiliumi nutapytą Dievo Motinos ikoną kaip karų su Maskva grobį XVII a. parsivežė LDK artilerijos generolas, Lazdijų seniūnas Motiejus Korvinas Gosievskis. Po Motiejaus mirties jo sūnus Vincentas Dumblių dvare buvusį atvaizdą atidavė Seinų dominikonams. Vienuoliai jau turėjo stebuklais garsėjančią Marijos statulėlę, todėl ikoną 1684 m. dovanojo Vilniaus šv. Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynui. Nuo tada pradėti patirti stebuklai, susiję su Lukiškių Dievo Motinos atvaizdu, 1737 m. publikuoti stebuklų knygoje "Mistinis fontanas". Lukiškių Dievo Motina kabojo prieš Didįjį altorių įtaisytoje ikonos nišoje, papuošta aptaisais ir votais.
Nuo 2008 m. ikoną Prano Gudyno restauravimo centre restauravo aukščiausios kategorijos tapybos restauratorė Janė Bilotienė, anksčiau restauravusi ir pačius garsiausius šventuosius Dievo Motinos atvaizdus Lietuvoje.
Pačiu seniausiu dailės kūriniu Lietuvoje laikoma Vilniaus katedroje esanti Jėzaus nukryžiavimą vaizduojanti freska (XIV a. pab. - XV a. pr.).
