respublika.lt

Ramygalos šviesuolė, tautodailininkė D.Ulienėnuotraukos (1)

2018 spalio mėn. 21 d. 09:45:11
Istorikė Joana Viga Čiplytė

Gyvenime taip karts nuo karto atsitinka - netikėtai sutinki žmogų ir jis tau įkrenta į širdį, apie jį mąstai, stebi, domiesi jo gyvenimu, kūryba. Viena iš mano būrio sutiktų žmonių - ramygalietė senjorė Danutė Ulienė. Su ja susipažinau šio miesto jaukioje, nedidelėje bibliotekoje vykusiame renginyje, kuriame dalyvavo būrys knygų mylėtojų. Tarp jų buvo ir Danutė su vyru Romu. Šnektelėjome. Sužinojau, kad laisvalaikiu tapo, iš vytelių pina nėrinius, dalyvauja Panevėžio regiono tautodailės parodose, rengia personalines ekspozicijas ir kad esanti apdovanota pačiu brangiausiu Panevėžio rajono bendruomenės sąjungos įsteigtu prizu „Mūsų kaimo šviesuolis“. Tapo įdomu, todėl paprašiau leidimo susitikti jų namuose. Sutarėme, kad susitiksime, kai gėlės žydės...

 

Prabėgo vasara ir vis neradau laiko. Paskambinau spalio mėnesį. Tautodailininkė apsidžiaugė, kad nepamiršau. Ir greit liūdnu balsu tarė: žydinčių gėlių nėra, jurginus tik ką iškasiau... Atsakiau, kad tikiu jos namuose matyti paveikslus, kupinus spalvų.

Tautodailininkė laukė. Išvydau ant sienų pakabintus, ant stalo išdėliotus paveikslus, iš vytelių pintus nuostabius gaminius. Pasakė - rodo, ką turi, ką vertina. Didžiojo kambario sieną puošė keturių paveikslų ciklas ,,Metų laikai“. Jauku ir gera buvo šiame kambaryje, žvilgsniu jaučiau metų besikeičiantį ciklą. Įėjome į kitą kambarį. Ant stalo krūvelė naujų knygų. Šeimininkė džiaugsmingai pasakė tik nusipirkusi šias knygas, skaitys su vyru vakarais.

Pradėjome su Danute kalbėti apie jos vaikystę, jos tėvų šeimą, gyvenimą Dementonių kaime, netoli Vadoklių, Panevėžio rajone. Šeimoje augo aštuoni vaikai - keturios sesės ir keturi broliai. Linksma buvo, visi viename būryje. Vasarą ganė apylinkės kaimo žmonių karves jodinėdama ant nedičkio arklio. Ant smėlio piešė paveikslus, iš medžio šakų statė namus, kūrė sodybas... Danutė bandė piešti taip, kaip jai norėjosi, nes niekas nemokė piešimo. Gavusi juodo satino medžiagos atraižą, dažais nuspalvino gėles, žydėjusias prie namo langų, vėliau aliejiniais dažais, atskiestais benzinu („brrrr kaip dvokė“) kūrė kilimėlius, pagalvių užtiesalus. Mama nedraudė, broliai ir sesės netrukdė, o Danutė tuo mėgavosi.

Metai bėgo. Ji suaugo, teko dirbti prisidedant prie šeimos gerovės. Trylika metų melžė ,,Artojo“ kolūkio karves. Kasdien nuo saulės patekėjimo iki saulėlydžio - ferma - namai, namai - ferma. Rankomis ryte ir vakare melžė 15 karvių, jas šėrė, šukavo, dirbo kitus darbus. Pasidžiaugė, kad vienu metu buvo pripažinta geriausia melžėja ir gavo kelialapį į Kaukazą.

Nuo šių darbų ,,išvadavo“ meilė Romui. Sukūrė šeimą. Pamečiui gimė trys vaikai. Gavusi žemės sklypą Ramygaloje, šeima nutarė statyti namą. Statė plytų, dviejų aukštų. Prasidėjo naujas gyvenimo etapas. Danutė Ulienė tapo namų šeimininke.

Bėgant laikui reikėjo kažkur dirbti. Viena pažįstama moteris pasiūlė pasidomėti vytelių pynimo darbu Panevėžio įmonėje ,,Žilvytis“. Nuvažiavo. Jai parodė, kaip reikia dirbti, pinti duonines, padėklus, ir priėmė į darbą. Davė paruoštą vytelių ryšulį ir pasakė - teks dirbti namuose, atsiskaitymas - kartą per mėnesį. Sutartis patiko - darbas vietoje, vaikai šalia mamos.

Pasak Danutės Ulienės - trejus metus pynė vieną ir tą patį gaminį - duonai padėklus. Po to sekė kitas gaminys. Taip šiam darbui buvo atiduota 13 metų.

Darbas patiko, rankos įgudo prie vytelių. Laisvalaikiu pati pradėjo pinti savo sukurtas vizijas. Taip atsirado nauji gaminiai, kuriuos priėmė įmonės vadovai. Pagal jos pavyzdžius ėmė kurti kitos pynėjos. Vėliau įsidarbino analogiškoje įmonėje ,,Karklas“. Sekėsi gerai. Ten užsiminta, gal Danutė norėtų įstoti į Panevėžio tautodailės draugiją. Pasiūlymas buvo puikus. Į rankinę susidėjusi ,,duonines“, ,,padėklus“, ,,nėrinius“ atvyko į Tautodailės sąjungos Panevėžio skyrių. 1999 metais komisijos nariai vienbalsiai nutarė - priimti.

Klausiau, kokia iš to buvo nauda? Gavo teisę dalyvauti grupinėse parodose, dalyvauti mugėse, rengti personalines parodas ir žinoma… būti pastebėtai ir įvertintai. O jų, tų įvertinimų, sulaukė daug. Prieš mane ant stalo buvo pluoštas padėkų, diplomų. Netrukus tautodailininkė iš kito kambario atėjo nešina dekoratyviniu stiklo gaminiu - didžiausiu, vertingiausiu ir brangiausiu įvertinimu - Panevėžio rajono bendruomenės sąjungos įsteigtu prizu „Mūsų kaimo šviesuolis 2014“. Ką ir kalbėti, malonu sulaukti tokio pripažinimo...

Danutė Ulienė prisiminė, kad 2013 metais josios pinti gaminiai drauge su kitų ramygaliečių moterų rankdarbiais buvo išvežti į Briuselį, Belgijos „Caritas“ organizuojamą labdaros mugę. Pasakojo, kad prisidėti prie labdaros paskatino dvi veiklios moterys: generolo majoro Vytauto Jono Žuko žmona Vilma, tuo metu dirbusi Lietuvos atstove NATO Charity Bazaar organizacijoje ir, žinoma, aktyvi ramygalietė Rasa Marozienė - Ramygalos miesto ir Garuckų kaimo bendruomenės pirmininkė. Mugė pasisekė, buvo surinkta per 191 tūkst. eurų.

O kaip su tapyba? - klausiau Danutės. Pagyvėjusi atsakė, kad jai tapyba nebuvo naujiena. Juk jaunystėje tapė gulbes, gėles. Tik tada ant satino medžiagos atraižos, o dabar ant drobės. Ir džiugiai priminė, kad už tai turi būti dėkinga savo dukrai Astai, technologijos darbų mokytojai, kuri skatino ir kasdien skatina tapyti. Asta mamai nupirko dažų, molbertą, teptukų ir visa, ko reikia kūrybai. Dukra buvo ir mokytoja, ir patarėja, ir vertintoja. Žinoma, neabejingas žmonos kūrybai buvo ir yra vyras Romas. Įprato prie sklindančių dažų kvapų, džiaugiasi žmonos pomėgiu. Pasak tautodailininkės, jos vyras taip pat turi menininko gyslelę, dar jaunystėje piešė, kūrė eilėraščius. Va kaip, manau, kai du taurūs žmonės sueina, laimė į namus ateina.

Abu vakarais skaito knygas, savo parašytus eilėraščius. Danutė Ulienė - dar ir poetė. Iš knygų spintos išėmusi albumėlį, paskaitė eilių. Ilgokos eilės, proginiai žodžiai glostė širdį. Posmai skirti mamos atminimui, šventinių giminaičių suėjimų proga.

O kokių dar meninių gabumų turi tautodailininkė, prisipažinsiu, per šį pirmą susitikimą nepavyko sužinoti. Be to, reikėjo skubėti į autobusą. Į sustojimą Danutė mane lydėjo vedina dviratį, kurį gavo dovanų iš mylimų vaikų. Dovanodami sakė - reikia, kad mama sportuotų, palaikytų sveikatą ir kūrybos džiaugsmą.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • EUROLYGA: Vitorijoje (Ispanija) vykstančio vyrų krepšinio klubų Eurolygos finalo ketverto turnyro trečiąją vietą užėmė Madrido „Real“ (Ispanija) krepšininkai. Praėjusių metų čempionai mažajame finale sekmadienį 94:75 (24:16, 14:24, 31:23, 25:12) nugalėjo Stambulo „Fenerbahce“ (Turkija) ekipą.
  • LKL: trečiose ir lemiamose Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) ketvirtfinalio rungtynėse Klaipėdos „Neptūnas“ sekmadienį atlaikė Prienų „Skycop“ mestą iššūkį ir žengė į šalies pirmenybių pusfinalį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar gerai, kad paplūdimiuose nebus galima prekiauti alkoholiu?

balsuoti rezultatai

Už ką balsuosite antrajame Prezidento rinkimų ture?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +13 +14 C

  +15  +16 C

 

 +14 +16 C

+24 +26 C

 +24 +26 C

 

+21  +23 C

4-5 m/s

 4-6 m/s

 

 3 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis