Prezidento muziejus - nebereikalingasnuotraukos

2010 liepos mėn. 13 d. 14:06:08 Perskaitė 4017

Trečiojo Lietuvos prezidento Kazio Griniaus muziejus po apskričių reformos tapo visiškas našlaitis. Jo nenori Marijampolės savivaldybė, jis nereikalingas ir valstybei. Tarp dangaus ir žemės atsidūrusio muziejaus darbuotojai negali išeiti net atostogų, nes nelikus atsakingos už muziejų institucijos neliko ir kam tvarkyti muziejaus finansinius reikalus. Muziejus neturi už ką įsigyti laikraščių, jo darbuotojai spaudos naujienų paskaityti bėga į prekybos centrus.

Muziejaus išlikimo klausimai būtų lengviau sprendžiami, jeigu būtų padėtas taškas dėl istorinio Grinių namo nuosavybės peripetijų. Už tai, kad sutiko išnuomoti valstybinės reikšmės pastatą muziejui, Bažnyčia iš valstybės gavo per tris milijonus litų atsiėjusius prašmatnius globos namus savo tarnams.

Dosnumas nesuteikė garantijos, kad valstybė buvusiais K.Griniaus namais galės naudotis tiek, kiek jai reikės.

Benamis savo namuose

- Kaip buvo kuriamas vieno iš demokratiškiausių Lietuvos prezidentų K.Griniaus muziejus jo gimtinėje Marijampolėje? - “Respublika” klausia jo steigėjo ir vadovo Vytauto GRINIAUS.

- Daugiau nei prieš du dešimtmečius Grinių namas buvo įrašytas į nugriaunamųjų sąrašus. Pradėjau žygius pas paminklotvarkininkus, įrodinėdamas, kad pastato griauti negalima, nes šimtmečio pradžioje čia gyveno prezidentas K.Grinius, čia buvo kultūrinio Sąjūdžio centras, jį reikia išsaugoti. Tada sujudo ir nuosavybę susigrąžinęs vilnietis pastato savininkas. Apleistą pastatą Marijampolės savivaldybei jis pasiūlė išmainyti į butą Vilniuje arba Marijampolėje. Savivaldybė nesutiko. Savininkas paskelbė parduodantis pastatą. Jį įsigijo Bažnyčia, ketindama čia įkurti globos namus kunigams. Nuleidau rankas supratęs, kad nieko padaryti nebeįmanoma, bet išeitis atėjo pati. Netrukus, kai parašiau knygelę apie prezidentą K.Grinių ir jo prašymą palaidoti Lietuvoje, kai ji taps laisva, buvo sudaryta vyriausybinė palaikų perlaidojimo komisija. 1994 m. K.Griniaus palaikai buvo parvežti į Lietuvą ir palaidoti netoli gimtinės, Marijampolės savivaldybėje.

Prezidento gyvenimu ir veikla domėjausi labai seniai, nes esu kilęs iš tų pačių šaknų, turėjau surinkęs daug informacijos. Man buvo pasiūlyta steigti K.Griniaus muziejų, tik steigti jo nebuvo kur. Tada valdžios vyrai pradėjo derybas su Bažnyčia. Tai ir nulėmė šiandieninę situaciją. Neaišku, kur muziejui reikėtų dėtis su savo eksponatais, jeigu Bažnyčia atsisakytų nuomos. De facto Bažnyčios tarnų globos namai pastatyti už Grinių namo nuomą, deja, de jure tai neįteisinta.

Valstybė negailėjo ir pinigų Grinių namui restauruoti, o nuo statybų likę pinigai pravertė kuriant muziejų. Važinėjome po kitus muziejus, mokėmės, ieškojome eksponatų. Taupydami lėšas įsigijome vertingų istorinių, medicininių knygų, enciklopedijų. Prezidentas Grinius buvo gydytojas, todėl muziejaus biblioteka be šios literatūros neįsivaizduojama. Turime daug nuotraukų, asmeninių prezidento daiktų, K.Griniaus sūnus Liūtas perdavė jo archyvų medžiagą.

Nemažai knygų gavome iš JAV. Tos knygos mūsų darbui reikalingos, biblioteka naudojasi studentai, vadybininkai, rašytojai, visi skaitytojai. Mes tiesiog tęsiame praėjusio šimt-mečio pradžioje šiame name gyvavusias tradicijas. K.Grinius čia buvo įkūręs “Šviesos” draugiją ir biblioteką. Namas ilgą laiką vadintas “Grinių namais” ir buvo tapęs visos Užnemunės kultūrinio sąjūdžio centru.

Nepritapęs visais laikais

- Po apskričių administracijų reformos jos žinioje buvusios socialinės ir švietimo įstaigos perduotos savivaldybėms arba liko valstybės žinioje. Kodėl K.Griniaus muziejaus likimą vis dar gaubia nežinomybė?

- Mes sutiktume būti kurio nors muziejaus padalinys, bet niekas mūsų nenori. Nacionalinis muziejus atsisakė, mintis mus prijungti prie Kauno Prezidentūros taip pat išblėso. Nesipriešiname priklausyti Marijampolės savivaldybei, mums būtų net geriau, bet savivaldybė kelia sąlygas: kol nebus garantijų dėl išlaikymo, aiškumo, kiek ilgai muziejus gali gyvuoti po šiuo stogu, savivaldybė kategoriškai atsisako mus priglausti. Gal ir galima savivaldybę suprasti, nes muziejaus išlaikymas per metus atsieina maždaug 120 tūkst. litų. Daugiau sutaupyti nebeišeina, nes vienam ar dviem darbuotojams dirbti būtų nepakeliama. Daug pinigų suėda šildymas elektra. Memorialiniam muziejui pačiam užsidirbti pinigų neįmanoma.

Ateinančiam pusmečiui Kultūros ministerija pinigų skyrė, o paskui - nežinia. Kol kas žengiame išnykimo link.

Buvo svarstoma dar viena alternatyva - prijungti memorialinį K.Griniaus muziejų prie Marijampolės kraštotyros muziejaus. Mano galva, tai būtų tas pats, kas siūti sagą prie švarko.

- Koks valstybės požiūris į muziejus? Valstybei turbūt atrodo, kad galima išgyventi ir be K.Griniaus muziejaus?

- Jeigu neišlaikysime šio muziejaus, Lietuvos demokratijos pradininkas K.Grinius liks be savo šaknų savo gimtinėje. Jis juk su Petru Vileišiu demokratų programą sukūrė, tik tas laikas nebuvo dėkingas demokratijai. Demokratijai nedėkingas laikas ir dabar, kai valdžioje dešinieji. Jie stengiasi socdemams antausį suduoti. Savivaldybė premjerui, prezidentei Daliai Grybauskaitei parašė laiškus, bet kol kas jokių sprendimų. Marijampolės partijos ne kartą buvo susirinkusios, ne kartą sprendė tą vienybės klausimą, bet ne visada galima vienybė tarp partijų.

Muziejų gaivina patriotizmas

- Koks būtų nuostolis, jeigu vienintelio K.Griniaus memorialinio muziejaus neliktų?

- Išnyksta valstybės, ir nieko, o kad koks nors muziejus išnyks... Iš tiesų Lietuvos kultūrai, istorijai, demokratijai tai būtų smūgis. K.Grinius juk buvo demokratijos pradininkas Lietuvoje. Jis buvo iki kaulų smegenų demokratas, žmogus, kuris taupė valstybės lėšas ne žodžiais. Manau, jei dabar mūsų valdžia taip taupytų kaip K.Grinius, būtų visai kitaip. Būdamas ministru pirmininku maršrutiniu autobusu iš Marijampolės į Kauną dvejus metus važinėjo. Pasitiesia laikraštį ant autobuso galinės sėdynės ir važiuoja. Sakydavo: “Reikia taupyti valstybinį skatiką”. Jis tik rėmė socialdemokratus, o iš esmės buvo valstietis liaudininkas. Nors ir buvo kairiųjų pažiūrų, buvo tikras tolerancijos pavyzdys. Gali būti, kad vienintelis Sūduvos prezidentas bus išprašytas iš Sūduvos, kaip 1926 metais buvo išprašytas iš Vyriausybės. Didelis jo darbas buvo kova su džiova. Tuberkuliozės dispanserį įsteigė, kūrė sanatorijas, skatino kovoti su šia liga. Džiova grįžta, nes nebėra tokių patriotų.

K.Grinius Lietuvai suteikė demokratijos pagrindus (1920 -1922 m. būdamas ministru pirmininku ir 1926 m. - prezidentu). Reikia daugiau tokių žmonių, kaip prezidentas K.Grinius, kuris pasakė: “Aš sutinku atsistatydinti, tik nepažeiskit Konstitucijos”. Ir atsistatydino. Dabar ji pažeidinėjama kasdien, ir niekas nieko.

- Jūsų manymu, ar labai dideli pinigai tie 100 tūkst. muziejui išlaikyti? Ar daug valstybė iš to sutaupo?

- Jeigu aš uždirbčiau dešimt tūkstančių, tikrai atiduočiau juos muziejui išlaikyti. Bet mano alga nėra didelė, pensija sumažinta, kelis šimtus litų per mėnesį pravažinėju į darbą. Bet aš esu įsitikinęs, kad tokio didelio darbo negalima paleisti šuniui ant uodegos. Dar yra likęs trečias K.Griniaus raštų tomas neišleistas. Rengiame jį iš rankraščių. Gaila, jeigu taip ir liktų tik rankraščiuose.

Kiek mes gavome pylos, kad muziejuje įdiegėme kompiuterinę, vaizdo sistemas, įsigijome kopijavimo aparatūrą. Jų reikia mūsų darbui, juk negalime apkerpėti.

Mūsų muziejuje renkasi Vytautų klubas, kurio veiklos rezultatas - gegužės mėnesį atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam Žalgirio 600 metų pergalei pažymėti, ir “Tėviškės pažinimo” draugija. Įkūrėme Sūduvos mokslo, kultūros ir istorijos draugijas. Čia gimsta kultūros idėjos, paminklo “Tautai ir kalbai” idėja taip pat išsirutuliojo prie muziejaus apskritojo stalo. Klubas organizuoja konferencijas, keliones į Tolminkiemį, Punską, po Lietuvos įžymias vietas, piliakalnius, rengia parodas. Kadangi Griniai buvo prisiekę šachmatininkai, muziejus kasmet rengia Lietuvos ir Marijampolės aukščiausios lygos šachmatų turnyrus. Turime parengę edukologijos programas moksleiviams, kolegijos studentams, šaškininkams, šachmatininkams, visuomenei. Manau, kad Marijampolė išnykus K.Griniaus muziejui tikrai daug ko netektų.

Taupymas kultūros sąskaita niekada nieko gero neduoda. Žinoma, reikia atskirti, kur yra kultūra, menas, o kur - šlamštas. Kai pagalvoju, kiek milijonų išmėtyta į balą, kiek išvogta per visokius fliuksusus, vamzdžius, kultūros sostines. Japonai pirmiausia investavo į kultūrą, švietimą ir tapo pirmaujančia valstybe, o mūsų valstybė priešingai - kultūrą žlugdo reforma po reformos.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net