3 nuotr.Kad ir netekčių temdomas, kad ir gedulu ženklintas, tačiau 48-asis didžiausias ir solidžiausias literatūros festivalis Lietuvoje „Poezijos pavasaris“ palengva įsibėgėja, nors visi, net pati gamta šiemet veikia ne pagal scenarijų. Antai pernai nuogąstavome, kad ąžuolai nespės išskleisti lapelių laureato vainikui iki festivalio pabaigos, o šiemet vainiką galima buvo pinti kad ir festivalio atidarymo dieną. Kasmet tradiciškai festivalio pabaigą ženklindavo literatūros skaitymai „Kaštanas pradeda žydėti“, o šiemet, atrodo, iki festivalio pabaigos baltos prabangios kaštonų žiedų žvakės jau bus galutinai susmilkusios... Tačiau, laimei, pati poezija, kaip tame daina virtusiame Algimanto Baltakio eilėraštyje, „gimsta nei per anksti, nei per vėlai - visad pačiu laiku“.
Smagu paminėti, kad vakar „Poezijos pavasaris“ išsiveržė iš sostinės ribų ir mūzų puotas jau kėlė 19-ojoje Garliavos Jonučių mokykloje, kur Maironiui skirtą renginį „Pavasario saulė nušvito meiliai“ šventė jaunųjų Borutaičių draugija, ir Trakų Vokėje, kur skulptūrų skverelyje vyko poezijos skaitymai po „Svarstyklių“ medžiu.
Tuo metu sostinė taip pat neliko skolinga didžiajam lietuvybės žadintojui - Rašytojų klube vyko poezijos ir muzikos vakaras „Suolelis miške“, skirtas Maironio 150-osioms gimimo metinėms.
Renginį savo išsamia ir įdomia kalba pradėjo literatūros mokslininkė žymiausia šalyje Maironio specialistė Brigita Speičytė, ji akcentavo ne tik Maironio semantinę žodžio galią, bet ir ypatingą jo eilėraščių ritmą, turintį net ir gydomąjį poveikį mūsų sveikatai.
„Skaitydami tokių poetų kūrybą, skaitome ir savo bendruomenės istoriją, išgyvename dviprasmišką vaikų ir tėvų santykį: nei tėvų, nei gimimo vietos, nei tautos ir jos praeities nepasirinkome, todėl dažnai jiems turime daug pretenzijų, norime išsilaisvinti nuo jų kaip nuo primestos būtinybės. Arba vis dėlto ryžtamės suvokti savo laisvę kaip laisvę priklausyti, - kas anaiptol nėra paprasta. Maironis, kaip ir Kudirka, visų pirma siekė įveikti tą imperijos užkampyje tvyrančią neišsipildymo - „neįvykio“ gėdą - gėdą, kad nieko nevyksta. Maironis ją įveikė ne tik patriotine programa, bet ir pačiu savo poezijos įvykiu“, - kalbėjo mokslininkė.
Po jos išsakytų įžvalgų - tarsi gyvas įrodymas, kad Maironis aktualus, paveikus ir reikalingas taip pat ir šiandien - į sceną iškurnėjo gal dvi dešimtys būsimųjų aktorių - Aido Giniočio vadovaujamo kurso studentų, jie atliko - komplimentai programos režisierei Juditai Ušinskaitei - puikią, šiandieniškai pateiktą, gražiai vaidybiškai ir tiesiog stulbinančiai muzikaliai apžaistą meninę kompoziciją pagal Maironio eiles. Net tarp žiūrovų sėdėjęs poetas Aidas Marčėnas stebėjosi: „Maniau, Maironis - jau tik paminklas, pasirodo - ne, jis kuo gyviausias...“
Šiandien festivalio renginiuose taip pat netrūks dėmesio jubiliejų švenčiančiam tautos Dainiui - Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje į Maironio metams skirtą renginį kviečia ištikima poezijos bičiulė aktorė skaitovė Dalia Rasa Jankauskaitė, podraug su kompozitoriumi Andriumi Kulikausku ir birbynininku Kastyčiu Mikiška atliksianti kūrybinę programą „Pavasaris. Anava. Maironis jau žydi“, kur skambės Maironio, Justino Marcinkevičiaus, Antano A.Jonyno, Marcelijaus Martinaičio eilės, paties Maironio, Vinco Mykolaičio-Putino, Juozo Tumo-Vaižganto prisiminimų citatos, paties A.Kulikausko ir kitų Lietuvos kompozitorių muzika.
Taip pat šiandien - Vilniaus kolegijos Menų fakultete vieši poetas Vladas Braziūnas, Mykolo Romerio universitete - keturių jaunų talentingų poetų Domanto Razausko, Aivaro Veiknio, Mindaugo Nastaravičiaus ir Vytauto Stankaus desantas, o Rašytojų klube savo kūrybos vakarą rengs poetai Antanas A.Jonynas ir Edmondas Kelmickas, mokysiantys publiką „Mylėti neeuklidiniam mieste“.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
