„Poezijos pavasaris“ atidavė pagarbą išėjusiesiems

49-asis didžiausias ir solidžiausias šalyje tarptautinis literatūros festivalis „Poezijos pavasaris“ netikėtų šuolių turbūt bus pramokęs iš vis mažiau nuspėjamos Lietuvos gamtos, nes, regis, nė dorai įsibėgėti neturėjęs kada taip sučirško, kad jau pakaktų argumentų sveikinti festivalį pasiekus apogėjų - vien šiandien per Lietuvą nusiris septyniolika „Poezijos pavasario“ renginių.

Kalbant apie visą Lietuvą toks renginių intensyvumas nė per colį neslūgs ir rytoj - po „Poezijos pavasario“ vėliava susibūrus Šakių, Panevėžio, Zarasų ir Šiaulių rajonams, per vieną dieną vyksiančių festivalio renginių skaičius šoktelės iki absoliutaus rekordo - aštuoniolikos. Tačiau sostinės gyventojai ir svečiai būtent šiandieną be išlygų turėtų vadinti pasiučiausia „Poezijos pavasario“ diena - Vilniaus kolegijos Menų fakultete vidurdienį susitikimu su poetu Edmondu Kelmicku prasidėję festivalio renginiai be mažiausios pertraukėlės vyks kone iki nakties.

Rašytojų klube savo kūrybinių pasiekimų demonstruoti susirinks ateities Lietuvos poetai - moksleiviai į kasmet dalyviais gausėjantį poezijos skaitymų renginį „Augame kartu su eilėraščiu“, taip pat poetų balsai skambės Lietuvos edukologijos bei Mykolo Romerio universitetuose, į Rašytojų klubą šį vakarą publika rinksis pasiklausyti ankstesnių „Poezijos pavasario“ laureatų kūrybos, pulkelis poetų knygyne „Mint Vinetu“ mėgins nubraukti dulkes nuo nepelnytai užmirštų poetų eilėraščių, o vėlyvą vakarą „Poezijos pavasaris“ pakvies į negirdėtą neregėtą erotinės poezijos priešnaktį „Niekada ne vėlu...“, tokiu originaliu būdu minėdamas didžio lietuvių poeto Sigito Gedos 70-ąsias gimimo metines.

Taip pat ir vakar - nors jaunieji poetai iki pat nakties dūko scenoje varžydamiesi tarp savęs dėl galimybės skaityti baigiamajame festivalio vakare, ryškiausiu dienos ženklu virto pagarba išėjusiesiems dvelkiantys renginiai - Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos kieme poetai Kęstutis Navakas, Antanas A.Jonynas, Marius Burokas, Vytautas Dekšnys, Mindaugas Kvietkauskas ir Markas Zingeris minėjo Abraomo Suckeverio 100-ąsias metines, o tuo pat metu Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje publika mėgavosi aktorės-skaitovės Dalios Rasos Jankauskaitės, birbynininko Kastyčio Mikiškos ir kompozitoriaus, vieno solidžiausių muzikos pasaulio autoritetų Andriaus Kulikausko sukurta teatralizuota, dainomis pagardinta poezijos skaitymų programa pagal amžinybėn kiek ankstėliau iškeliavusio Jono Strielkūno ir visai ką tik mus palikusio Marcelijaus Martinaičio eiles - „Ant marškinių baltos dienos“.

Šio kūrybinio tandemo darbus (pavyzdžiui, pernai per „Poezijos pavasarį“ rodytą panašaus pobūdžio spektaklį pagal Maironio eiles) publika buvo įsidėmėjusi iš anksčiau, tad vargu ar derėtų stebėtis, kad norintieji sunkiai sutilpo net erdvioje Didžiojoje bibliotekos skaitykloje.

Ir, neabejoju, nepasigailėjo atėję - aktorė deklamavo atmintinai puikiai parinktus, viens šalia kito glotniai gulančius dviejų, atrodytų, ne itin tarpusavyje (ypač ritmikos aspektu) panašių poetų eilėraščius, virtuoziškai žongliravo intonacijomis - vienu metu net ėmė repuoti... Muzikantai sukūrė nepakartojamą garsinį foną - vien A.Kulikauskas, vieną po kito keičiantis instrumentus, nustverdamas tai dūdelę, tai akordeoną, tai gitarą, tai užtraukiantis dainą, buvo vertas, kad publika ir bilietus būtų nusipirkusi...

Svarbu dar ir tai, kad ši programa, kaip sakė pati aktorė, buvo sumanyta poetui M.Martinaičiui dar gyvam esant, kad vaidmuo scenoje buvo numatytas ir jam. Nespėjau tik maestro A.Kulikausko pasiteirauti, ar dainos pagal M.Martinaičio ir J.Strielkūno eiles buvo kurtos specialiai šiai meninei programai, ar atsineštos iš ankstesnių laikų? Nė vienos tų dainų nebuvau girdėjęs, bet bent jau keletui jų palinkėčiau ir savarankiško gyvenimo koncertuose, radijo bei televizijos eteryje, natų knygose - hitai, kitaip nepasakysi.

„Poezijos pavasaris“ drauge su poezijos gerbėjais švęs dar veik dvi savaites, poezijos paukštę nuskraidins į Lenkiją, Rusiją, Šveicariją, Airiją, sulauks svečių - poetų iš Latvijos, Airijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Olandijos, Lenkijos, JAV bei Rusijos, paskutinę kalendorinio pavasario dieną Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, iškilmingai vainikuos šių metų festivalio laureatę Tautvydą Marcinkevičiūtę, ir tęsis iki pat birželio 2-osios, kai tradiciškai Vilniaus universiteto M.K.Sarbievijaus kieme nusileis festivalio uždanga.