respublika.lt

Pirmosios lietuvių dainų šventės dirigentas

(0)
Publikuota: 2020 lapkričio 18 20:00:32, Pagal knygą „Biržų krašto siluetai" parengė Algirdas BUTKEVIČIUS
×
nuotr. 1 nuotr.
Šiemet paminėtos žymaus muziko, pedagogo Apolinaro Likerausko, dirigavusio pirmojoje lietuvių dainų šventėje, 125-osios gimimo metinės. Autoriaus asmeninio albumo nuotr.

Šiemet paminėtos žymaus muziko, pedagogo Apolinaro Likerausko, dirigavusio pirmojoje lietuvių dainų šventėje, 125-osios gimimo metinės.

 


Biržų žemėje

Chorų ir orkestrų dirigentas, dainininkas, pedagogas Apolinaras Likerauskas gimė 1895 metų liepą Peterburge, tačiau jo giminės šaknys - Biržų krašte. Jo senelis, gavęs žemės, įsikūrė Karklinų kaime, vienkiemyje, prie plento tarp Vabalninko ir Biržų. Karklinuose gimė ir būsimo dirigento tėvas Apolinaras, taip pat kalvis, 1890 metais išvykęs į Peterburgą. Pradėjęs dirbti Putilovo fabrike tekintoju, į miestą prie Nevos pasikvietė iš Berčiūnų kaimo Eugeniją Jurevičiūtę, garsią dainininkę, kuri ir tapo būsimo dirigento ir dainininko mama.

1907 metų vasarą mama su sūnumi atvažiavo paviešėti į Lietuvą, pas savo tėvus Berčiūnų kaime. Po mėnesio iš Peterburgo sugrįžo ir tėvas, po sužeidimo nebegalintis dirbti fabrike, gaunantis 42 rublius pensijos. Nusprendęs, kad su tokiais pinigais Peterburge bus sunku pragyventi, įsikūrė Karklinų kaime.

Apolinaras kartu su tėvu dirba namuose. Tėvas vėl įsitaisė kalvę. Abu mėgsta medžioti. Berniukas norėtų mokytis, bet aplinkui nėra jokios mokyklos. Laimė, Biržuose atidaroma keturklasė mokykla, kurioje per ketverius metus baigiamas sutrumpintas gimnazijos kursas.

Mokytojas

1915 metais, jau baigęs Biržų keturklasę mokyklą, Apolinaras sulaukia netikėtų svečių: atėję ūkininkai paprašo, kad jis mokytų jų vaikus. Karklinuose, tėvų namuose tenka mokyti trisdešimt penkis mokinius.

1916 metais A.Likerauskas savo mokyklą iš Karklinų perkėlė į Geidžiūnus. Apsigyvenęs Geidžiūnuose dirbo su dviem skyriais. Vėliau prisimins, kad tie metai iš keturiasdešimt pedagoginio darbo metų buvę patys našiausi ir sėkmingiausi. Iš netoliese buvusios koplyčios atsivežęs fisharmoniją, sudarė chorą. Įsteigė pavasarininkų organizaciją. Surinkęs apie 500 knygų, įkūrė biblioteką. Buvo kelių draugijų valdybos narys, skaitydavo paskaitas Vabalninko blaivybės draugijos susirinkimuose. Sekmadieniais su keletu giedorių eidavo į Vabalninką giedoti bažnyčios chore. Po metų sužinojo, kad skiriamas Biržų mokyklos vedėju.

Kunigų seminarijoje, konservatorijoje

Rugsėjo viduryje, atvykęs į Biržus užimti mokyklos vedėjo vietos, pakviečiamas į komendantūrą. Čia jam perduodamas Kauno kunigų seminarijos rektoriaus Jono Mačiulio-Maironio laiškas. Jame rašoma, kad A.Likerauskas, pareiškęs norą stoti į kunigų seminariją, yra priimtas ir turi skubiai atvažiuoti, nes mokslas jau prasidėjęs. „Kunigu tapti norėjau seniai", - po daugelio metų prisimins A.Likerauskas. Seminarijoje jis sužinojo, kodėl buvo pakviestas į seminariją. „Paaiškėjo, kad seminarijos vadovybė pasiteiravo klierikų ar nežino kas, baigęs keturias klases, nori stoti į seminariją. Antrojo kurso klierikas pareiškė, kad norintis aš, mat mudu bendravom ir jis žinojo mano norą patekti į seminariją. Todėl ir buvau pakviestas".

Iš Panevėžio gydytojo išgirdęs, kad dėl silpnos nervų sistemos jo organizmui dvasininko gyvenimas netinka, A.Likerauskas pasiteiravo kompozitoriaus Juozo Naujalio, ką daryti. Tas atsakęs: „Stok į konservatoriją". Nuo 1921-ųjų pavasario A.Likerauskas - Kauno konservatorijos dainavimo skyriaus studentas. Gavęs darbą Pradžios mokyklų departamente, subūrė ir ketverius metus vadovavo Karmelitų bažnyčios chorui. Pamilęs šio choro dainininkę Adelę Vaišnoraitę, po poros metų ją vedė.

Pirmoji dainų šventė

1924 m. A.Likerauskui, tuomet dar konservatorijos studentui, kilo mintis surengti pirmąją lietuvių dainų šventę. Kaimynai latviai ir estai seniai tokias šventes rengia. Kuo lietuviai prastesni? Sukvietė pasitarti žymius to meto kompozitorius Juozą Naujalį, Stasį Šimkų, Juozą Tallat-Kelpšą, Joną Bendorių, kunigus Adolfą Sabaliauską ir Petrą Marcinkevičių, Kauno burmistrą Joną Vileišį, šaulių, pavasarininkų, Jaunimo sąjungos atstovus. Visi pritarė, kad tokia šventė reikalinga. Nutarė ją suruošti 1924 metų vasarą Kaune. Muzikos komisija patikėjo A.Likerauskui diriguoti „Pavasario" jaunimo jungtiniam chorui. Pirmosios Lietuvos dainų šventės metu jis dirigavo A.Kačanausko „Pavasarininkų himną", Juozo Naujalio dainas „Jaunimo giesmė" ir „Kur bėga Šešupė".

Mokytojas ir teatro režisierius

Studijuodamas dėstė muziką trijose mokytojų seminarijose. Darbas vijo darbą. „Aišku, buvau pavargęs, - prisimins vėliau, - ir padariau neprotingą žingsnį. Atvažiavo iš Biržų delegacija ir įkalbinėjo persikelti į Biržus, mokytojauti gimnazijoje ir suorganizuoti liaudies teatrą. Neišlaikė mano patriotiniai jausmai, ir nuo 1927 metų rudenio aš su savo šeima jau Biržuose. Biržiečiai tuojau suorganizavo mano koncertą. Pasisekimas didelis, man sumokėjo 500 litų, užsisakiau naują fraką. Gan greitai sukūriau liaudies teatrą."

Trupė, siekdama tapti nuolatiniu Biržų teatro židiniu, biržiečiams parodė tris veikalus: Druckio Lubeckio „Taip mirdavo lietuviai," Zolgo tragediją „Valkata" ir Petro Vaičiūno 4 veiksmų dramą „Sudrumstoji ramybė".

Karinio orkestro kapelmeisteris

1928-ųjų vasarą A.Likerauskas pakviečiamas dirbti Šiaulių mokytojų seminarijoje. Vos atvykęs į Šiaulius, ima rūpintis muzikos mokyklos steigimu. Tačiau mokyklą be valstybinių dotacijų išlaikyti sunku. 1933 m. mokykla uždaroma, o pats jos steigėjas pakviečiamas į Alytų vadovauti Didžiosios Lietuvos kunigaikštienės Birutės 2-ojo ulonų pulko orkestrui. „Būti karinio orkestro kapelmeisteriu, kiekvieno dirigento svajonė", - vėliau prisimins tuos metus muzikas.

1940 metų birželį į Lietuvą įžygiuoja Rusijos Raudonoji armija. Atleistas iš kariuomenės, A.Likerauskas su šeima atvyksta į Panevėžį. Dėsto muziką Panevėžio gimnazijoje, moko dainavimo Panevėžio muzikos mokykloje, dirba vokiečių okupacijos metais įsteigtoje mokytojų seminarijoje įkuria Meno mylėtojų draugiją.

Areštas, tremtis, netektys

1945 metų spalio 12-osios dienos vakarą Panevėžio dramos teatre buvo surengtas liaudies ansamblio koncertas. A.Likerauskas su žmona parėjo į namus po vidurnakčio. Namuose jų jau laukė. Tą naktį A.Likerauską areštavo sovietiniai saugumo pareigūnai.

„Kitą naktį, - savo memuaruose rašo A.Likerauskas, - ligi ryto klausinėjo to paties: kaip ir kuo priešinausi tarybų valdžiai. Pasiteiravau, kuo gi esu kaltinamas, tada tardytojas paėmė iš bylos siaurą pailgą popierėlį, štai, sako, ir perskaitė skundą: vokiečių laikais mokiau savo chorą antitarybinių dainų. „Bet juk tais laikais dar nebuvo antitarybinių dainų" - atsakiau. Tardymas vis tiek tęsėsi. (Tardė 7 valandas. Vėliau dukrai pasakos: „...mušė, smarkiai mušė, dukrele ...o žinai, dukrele, visai nesunku - užsimerkiu ir kad diriguoju Dainų šventėje... Skausmą reikia mokėt iškęsti...) Taip išvargau, kad pats pradėjau ieškot, kuo save apkaltint..."

Kaltinimus pateiks sovietų saugumo pareigūnai: „Pagal turimą medžiagą nustatyta, kad Apolinaras Likerauskas aktyviai veikė Panevėžio „LPS" (Lietuvos partizanų sąjunga), mėgino užmegzti ryšius su Vilniaus organizacija, turėjo su ja betarpiškų ryšių, būdamas nusiteikęs prieš socialistinę SSRS santvarką, kovojo dėl nepriklausomos buržuazinės Lietuvos sukūrimo".

1946 metų vasarą išsiunčiamas etapu į Komijos autonominės respublikos Šiaurės Pečioros lagerius.

1947 metų pavasarį SSRS MGB Ypatingasis teismas nusprendžia, kad A.Likerausko „kaltė neįrodyta," bet jis vis tiek nubaudžiamas penkeriems metams „laisvos tremties" kuriame nors Šiaurės Komijos rajone. Dirba meno saviveiklos vadovu ir rašo pareiškimus, kad paleistų iš tremties, galėtų grįžti į tėvynę. Atsakymai vis neigiami, o iš Lietuvos, Panevėžio, 1948 metų rugpjūtį jį pasiekia skaudi žinia, kad sovietiniai kareiviai nušovė jo vienintelį sūnų Apolinarą ir žmoną.

Skaudžios negandos nesiliauja. 1949 metų kovo 25 dienos rytą į Sibirą „perkeliamos" A.Likerausko dukros: dvidešimt trejų metų Aldona, šešiolikmetė Danutė, dvylikos Živilė, septynerių Aušrytė ir pusantrų metukų Aldonos sūnelis Algiukas. Tik po Stalino mirties A.Likerauskui bus leista apsigyventi kartu. Sujetiche jis įsteigs lietuvių tremtinių chorą ir jam vadovaus, o vėliau, apsistojęs Marių autonominės respublikos sostinėje Joškar Oloje, įsidarbins Filharmonijoje vokalo pedagogu, rengs su solistais koncertines programas. Živilė dainuos Filharmonijos chore, o Aušrytė lankys muzikos mokyklos smuiko klasę. Tačiau 1957 metų liepos 17 dieną netoli Palangos Aušrytė žus automobilio avarijoje.

Paskutinieji dešimtmečiai

Po dukters žūties - vėl į Sibirą. Šį kartą savo noru. Toliau nuo netekties sielvarto. Trejus metus dirbs Altaisko miesto Muzikinio dramos teatro dirigentu. Išėjęs į pensiją, apsigyvens Druskininkuose. Steigs muzikos mokyklą, rūpinsis jos kadrais, tačiau jo, kaip buvusio politinio kalinio, muzikos mokyklos direktoriumi nepatvirtins. Po to išvyks į Kirgizijos sostinę Frunzę, pas dukterį Danutę. Sulaukęs 78 - erių, grįš į Druskininkus. Vėliau, persikėlęs gyventi į Antavilių senelių prieglaudą internatą, ten įsteigia aukštaitišką kaimo kapelą, rengia muzikos, literatūros vakarus, pats dainuoja, deklamuoja, organizuoja išvykas į teatrus, koncertus, rengia maldų valandėles, rašo atsiminimus. Miršta 1984 metų vasario 5 dieną Antaviliuose.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s