Pirmoji Valdovų rūmų vakarienėnuotraukos (2)

2013 liepos mėn. 05 d. 17:19:14 Perskaitė 1804

Po 2009 metų repeticijos, kai vyko atkurtų, tačiau iki galo neįrengtų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų simbolinis atidarymas, kuriame dalyvavo jau sirgdamas, tačiau nė sekunde neabejojęs jų reikalingumu šviesaus atminimo prezidentas Algirdas Brzauskas, tikrosios atidarymo šventės teko laukti ketverius metus. Išlaukėme. Valstybės dienos išvakarėse skubama atlikti paskutinius darbus, statomi paskutiniai stendai, Didžiajame kieme rengiama scena - liepos 6-ąją po atidarymo iškilmių įvyks koncertas.

Šiame kieme, pasak muziejaus direktoriaus Vydo Dolinsko, senovėje virė gyvenimas - nuo diplomatinių renginių iki žvėrių pjudymų. Čia Žygimantas Augustas, katedroje slapta susituokęs su Barbora Radvilaite, privertė pripažinti ją Lietuvos didžiąja kunigaikštiene...

Tiesa, svečiams Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai proga pirmoji vakarienė čia jau surengta. Tik ne žvakių ir židinių šviesoje - ugnis muziejuje draudžiama, kaip ir kamerų blykstės, galinčios pakenkti gobelenams ir dailės kūriniams. Svečiai buvo priimti trečiajame, prabangiajame, anot V.Dolinsko, rūmų aukšte, kur įrengti reprezentaciniai apartamentai. Muziejaus direktorius sakė, kad didžioji menė nėra istoriška, radosi sujungus tris istorines sales kultūrininkų ir politikų prašymu, kad tiktų valstybės kultūrinėms ir reprezentacinėms reikmėms. Jos sienas puošia Lietuvos valdovų portretų galerija (originalų bei kopijų) nuo Vytauto Didžiojo iki Kazimiero Vazos, - visų valdovų, kurie susiję su tais rūmais, kurie juos statė ir kuriuose gyveno.

Muziejaus vadovas V.Dolinskas, surengęs žurnalistams ekskursiją po Valdovų rūmus, sakė besitikįs, kad šie „padės išsaugoti tautos savitumą, tapatumą globalėjančiame pasaulyje“. Sakė viliąsis, kad muziejus ir jo edukacinė veikla padės mūsų tautai pažinti Lietuvos istoriją ne tik nuo Vytauto iki Jono Basanavičiaus, bet ir taps valstybės simboliu, kokiu šis objektas buvo nuo XIV amžiaus iki XVII amžiaus vidurio.

Po Didžiuoju kiemu esančiame erdviame vestibiulyje veiks informacijos centras, knygynas, suvenyrų parduotuvė, tualetai, rūbinės, kavinė. Muziejaus ekspozicijos išdėstytos per tris aukštus - nuo šios vietos istorinės architektūrinės raidos amžių kontekste iki rezidencijos stilistinės raidos, iliustruotos vėlyvosios gotikos, Renesanso, ankstyvojo baroko baldais.

Kalbėdamas apie atkurtus Valdovų rūmus direktorius V.Dolinskas juos įvardijo kaip atkurtą Valdovų rezidencijos viziją ir priminė, kad tokia praktika Europoje nesame nei pionieriai, nei vieniši. Autentikos beieškantiems mieliausi vis dėlto bus rūsiai, kur jie pamatys seniausias Lietuvoje mūro liekanas, pirmosios Vilniaus kanalizacijos ir vandentiekio fragmentus. Šiuose griuvėsiuose, menančiuose įvairius istorinius periodus, būta ir šiuolaikinio epizodo, - rodos, 1984 metais šviesaus atminimo režisierės Irenos Bučienės pastatyto ir parodyto Justino Marcinkevičiaus „Mindaugo“, kurį vaidino aktorius Regimantas Adomaitis.

Itin pagavus yra ir XVI amžiaus gobelenas, kuris, anot istoriko V.Dolinsko, turėjo būti sukurtas tuo metu, kai Žygimantas Augustas buvo tik Lietuvos didysis kunigaikštis (1544-1548) ir kai jis, būdamas tėvo Žygimanto Senojo vietininkas Lietuvoje, rekonstravo ir plėtė šiuos rūmus. Istorikas neabejoja, kad šis gobelenas buvo užsakytas šitiems rūmams: jame įausti Žygimanto tėvų, Lietuvos ir net trys ginčijamų su Lenkija bei Maskva Lietuvos žemių herbai - Kijevo, Volynės ir Smolensko... Muziejaus direktorius paaiškino, kad minimas gobelenas buvo įsigytas Paryžiaus aukcione, slapta, konkuruojant dėl jo dar penkiems Lenkijos muziejams. Tiesa, pridūrė jis, pagal šiandieninį Viešųjų pirkimų įstatymą sugrąžinti šios unikalios vertybės į Lietuvą būtų nepavykę.

Tai ne vienintelis eksponatas, galintis apmažinti Valdovų rūmų skeptikų. Didelį įspūdį daro ir unikali viena didžiausių Europoje XVI amžiaus Valdovų rūmų koklių kolekcija. Jei pasikliausime ankstesnių ir naujausių gyventojų apklausų duomenimis (jie beveik nesiskiria), nuskambėjusiais iš Valdovų rūmų muziejaus vadovo V.Dolinsko lūpų, apie 80 proc. Lietuvos gyventojų šiuos rūmus laiko Lietuvos valstybingumo, Lietuvos istorijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo simboliu ir tik 11 proc. apklaustųjų jie yra savanaudiškumo ir korupcijos simbolis.

Šiaip ar taip, 53 proc. Valdovų rūmų muziejaus, kainavusio mokesčių mokėtojams apie 260 mln. litų, jau yra. 47 proc. neįrengtos rūmų erdvės pareikalaus dar 60 mln. Bet turbūt mažai besiras tokių, kurie sakys, kad Valdovų rūmų užbaigti nebereikia.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net