respublika.lt

2018 birželio 23, šeštadienis

Pieštuko virtuozasnuotraukos (1)

2018 kovo mėn. 05 d. 20:06:46
Regina MUSNECKIENĖ, „Šiaulių kraštas“

Lietuvos dailininkų sąjungos nario, kelmiškio Andriaus Seselsko daugiasluoksniai pieštuku piešti grafikos darbai pateko į „Veri Art“ svetainę, kuri prieinama milijonams sekėjų ir menu besidominčių žmonių. Spaustuvei jau atiduotas solidus šimto darbų albumas. Namuose palankesnių orų laukia jo sugalvota, analogo Europoje neturinti kilnojamoji lauko galerija.

 

Atrodo, jog mintys šio jauno, keturiasdešimtmečio dar tebelaukiančio menininko galvoje tiesiog kunkuliuoja. Jis skubiai beria žodžius, tarsi bijotų sprogti nuo idėjų gausos. Andrius įsitikinęs, jog piešti galima išmokti studijuojant. Žinoti ką piešti - duota iš aukščiau. Jis dėkoja likimui, kad to žinojimo nepritrūksta.

Meteoras

Vieną iš pagrindinių pastaruoju metu sukurtų savo darbų Andrius Seselskas pavadino „Išsilaisvinimu“. Jame vaizduoja mergaitę, atsiplėšiančią nuo medžio gabalo. Galbūt tai išsilaisvinusios dailininko sielos simbolis? Nes jis, anot menotyrininkų, netikėtai, tarsi meteoras įsiveržė į meno pasaulį. Sparčiai populiarėjantis ir vis didesnę dalį meno pasaulio neeiliniu savo talentu stebinantis dailininkas šiuo metu ant gyvenimo bangos. Keisti, mistinį, o drauge ir realų pasaulį spinduliuojantys jo grafikos darbai parodose Rygoje ir Vilniuje nustebino lankytojus ir dailėtyrininkus. Jie prilyginami tobulumo viršūnei. Dailininkas vadinamas pieštuko virtuozu ir statomas į lygią gretą su geriausiais Lietuvos grafikais.

Ir neketina leistis žemyn. Dairosi dar aukštesnės keteros. Energijos pilnas kūnas ir nerimstanti dvasia tarsi užprogramuoti žeria idėją po idėjos. O jis sako, jog idėjas įgyvendina ramiai iš lėto, vieną po kitos - nebeforsuodamas.

Kaip tai įmanoma? Pašaliečiui suvokti sunku. Andrius dirba dailininku Kelmės kultūros centre. Didžioji dalis dienos praeina darbe. Tačiau jam užtenka laiko kurti scenografiją Kelmės mažojo teatro spektakliams.

Pernai dailininkas surengė pirmąjį pieštuku piešiančių vaikų piešinių konkursą. Šiemet galvoje jau kunkuliuoja mintis, kaip padaryti išmontuojamą pieštuko formos erdvę, ant kurios būtų pakabinami vaikų darbai.

Jau keleri metai Kelmės miestui jo kuriamos Kalėdų eglės pripažįstamos gražiausiomis ir įdomiausiomis tarp mažųjų Lietuvos miestų. Praėjusiais metais eglė papuošta angelais. Kurdamas labai žemiškus, bet drauge keistokus angelus Andrius pirmą kartą prisilietė prie skulptūros. Šis darbas patiko. Į angelus sudėta dailininko meile džiaugėsi ne tik kelmiškiai. Trys padovanoti Šiaulių angelų muziejui. Surengta jų paroda vienoje Vilniaus bažnyčių. Paskui jie keliaus į Andriaus gimtinę Kretingą. Čia jo sesuo, Lietuvos teatrų sąjungos viceprezidentė Auksė Antulienė rengs teatrų festivalį. Prie festivalio derės kelmiškio angelų paroda.

Prieš kelias dienas dailininkas įsipareigojo Savivaldybei rūpintis ir viešosiomis miesto erdvėmis, jas puošti. Gal sukurs net skulptūrą...

Juoda ir balta

A.Seselsko iliustruota knyga „Vilniaus padavimai“ pelnė tarptautinės organizacijos IBBY apdovanojimą. Dailininkas pakviestas iliustruoti ir dar vieną knygą B.Sruogos „Giesmę apie Gediminą“. Jai reikės sukurti apie 20 grafikos darbų.

Dar studentas Andrius svajojo išleisti solidų savo grafikos darbų albumą. Pernai pasiskolino pinigų ir drąsiai įgyvendina keliolika metų nešiotą idėją. Netrukus pasirodys solidi, kietais viršeliais knyga, kurioje bus sudėta šimtas jo darbų.

Iki metų pabaigos tikisi parengti ir Kelmei skirtą knygą. Dar vienas Andriaus pomėgis - fotografija. Yra padaręs apie 7000 su Kelme susijusių nuotraukų. Iš jų dar šiais metais turėtų pasirodyti atvirukų, kalendorių serija ir knyga.

Praėjusių metų pradžioje Kelmės dailės galerijoje atidaryta nauja siurrealistinė didelio formato dailininko grafikos darbų paroda pakviesta į Kauno, Vilniaus ir Rygos dailės galerijas, pristatyta daugelyje kitų Lietuvos miestų ir miestelių. Per keletą pastarųjų metų surengta 21 paroda.

Keisti, daugiasluoksniai grafikos darbai kelia susidomėjimą. „Tik lapas, tik pieštukas. Tik juoda, tik balta. Kontrastingi vaizdai, lyg juvelyro išrėžti granite. Tikslūs ir preciziški. Lyg akimirkos blykstės iš tamsos ištraukti ir amžiams sustingę vaizdai, simboliai, metaforos. Savitas braižas. Savitas beoris, belaikis pasaulis. Rimtis. Kontrastai!“ - stebisi menotyrininkas, profesorius Vytenis Rimkus.

A.Seselsko grafikos darbuose jis įžvelgia vizijas, kuriose susipina religiniai, istorijos, metafiziniai motyvai, netikėtus paveikslų herojų šuolius iš realios pasaulio sampratos į išjaustą, įvairiausiomis istorijomis apipintą vaizduotės erdvę, pastebi puikią techniką.

Padaryta pertrauka tarp parodų nebus ilga. Ateinančią vasarą startuos analogo Europoje neturinti jo paties sugalvota kilnojamoji lauko galerija. Ji tikriausiai bus pavadinta „Pieštuko galerija“. Kilnojamoji galerija galės veikti po atviru dangumi.

Be to, A.Seselsko darbai pateko į „Veri Art“ interneto svetainę, kuri prieinama milijonams sekėjų ir menu besidominčių žmonių. Tarp tiek sekėjų jie suras ir savo pirkėją.

Dailininkas prisipažįsta turįs vieną trūkumą - nemoka anglų kalbos, nes mokykloje mokėsi prancūzų ir rusų. Dabar vienas svarbiausių jo darbų - per metus išmokti anglų kalbą.

Šalia Trispalvės

- Jūsų namų kieme plevėsuoja Lietuvos istorinė vėliava. Visa Seselskų šeima keliauja per Lietuvą ir fotografuojasi šalia Trispalvės mūsų vėliavos. Esate patriotai?

- Dažną savaitgalį įsimetame termosą kavos ir lekiame kur nors, prieš tai internete panaršę kitų keliautojų atsiliepimus. Grįžtame tik vėlai vakare apvažiavę nemažą gabalą Lietuvos, patyrę įspūdžių. Nežinau, ar čia patriotizmas. Manau, kad lietuvio garbės reikalas pažinti gimtąjį kraštą ir mokyti tai daryti savo vaikus. Per mėnesį išvykstame į dvi - tris tokias keliones. Pernai keliavome po Estiją, užpernai - po Latviją.

Gaila, bet bendra Lietuvos žmonių savijauta muša per patriotinius jausmus. Labai daug nusivylusių. Daug negatyvo. Nyksta šimtmečius puoselėtos lietuvių vertybės. Šiuo metu pernelyg liberalus požiūris į santykius tarp vyro ir moters naikina šeimą.

Žmonės - tarsi vaikai palikti be priežiūros. Kas gudresni - prakuto. Kiti palikti likimo valiai. Vienas kitas turtingasis pasidalija su stokojančiais. O daugelis sako: „Aš pats užsidirbau ir niekam nieko neduosiu.“

Valdžia žmonėms davė žemės, bet nepasirūpino, kad jie galėtų pagal savo išgales nusipirkti nebrangų traktorių tą žemę dirbti. Sako - rašykit projektus. Ar kiekvienas toks gudrus, kad parašytų projektą? Daugelis nusispjovė, pardavė žemę ir skursta iš pašalpų.

Aš negaliu skųstis gyvenimu. Man sekasi. Bet matau, kad septyniasdešimt procentų Lietuvos žmonių nusiminę, nelaimingi. Kartais jiems pametame vienkartinių dovanų ir labdaros. Bet jų nauda - irgi vienkartinė.

Reikėtų jau mokykloje mokyti vaikus kitokio nei dabar mokoma pilietiškumo. Netylėti, nesitaikstyti su valdžios abejingumu, reikalauti iš politikų darbo ir rūpesčio žmogumi. Ir, žinoma, netikėti, kad valdžia tau dovanos butą, automobilį ir daug pinigų.

Mokyklose reikėtų mokyti vaikus ir verslo. Lietuva kol kas skurdi šalis, trūksta pinigų, o kaip jų uždirbti nemokoma. Iš dalies dėl to ir nusprendžiau rengti vaikų piešinių konkursus, kad jie suprastų meno ir savo darbo vertę, kad žinotų, jog iš savo talento galima uždirbti pinigų. Lietuvoje ir pasaulyje yra daug talentingų dailininkų, bet jie nemoka parduoti savo darbų.

Kūryba įkvepia darbui, darbas - kūrybai

- Pernai svarstėte, ar nepalikus darbo kultūros centre. Iš tiesų ten sugaištate daug brangaus laiko, kurį galėtumėte skirti kūrybai.

- Vis dar bijau pabėgti. Darbas užtikrina stabilų pragyvenimo šaltinį. Be to, darbas ir kūryba - labai susipynę. Daugelis projektų susiję su kultūros centru. Direktorius - supratingas žmogus, leidžia eksperimentuoti. Kūrybai užtenka laiko ir po darbo. Kartais pagauna toks įkvėpimas, kad per vakarą nusipiešiu net dvidešimt eskizų. Susidedu juos į stalčių. Kai vėl ateis įkvėpimas, štrichuosiu. Vienam darbui reikia skirti apie dešimt dienų. Jie - sudėtingi, daugiaplaniai, trijų gylių. Galima žiūrėti iš tolo, priėjus arti ir per padidinamąjį stiklą. Kiekviena detalė sustiprina mintį. Dirbu savo darbo kambaryje, mano darbas - švarus - tik pieštukas ir popieriaus lapas. Nereikia specialių dirbtuvių.

- Bet juk net vienam Jūsų darbui reikia be galo daug išmonės. Čia tiek detalių, siužetai - keliaaukščiai. Iš kur semiatės įkvėpimo?

- Piešti išmokau studijuodamas. Mokėmės žmogaus anatomijos, kitų dalykų. Mes dar studijavome akademinį piešimą. O ką piešti? Manau, jog tai duota iš aukščiau. Tiesiog ateina tas žinojimas. Ir ačiū Aukščiausiajam, kad jo kol kas nepritrūkstu. Kartais įkvepia ir kitų kūrėjų darbai. Perskaičiau knygą „Tarp pilkų debesų“ ir vaizduotėje iškilo visa serija paveikslų. Žmonės tremtyje elgiasi taip pat, kaip ankstesniame savo gyvenime. Nepraradę savo orumo, vidinės kultūros, inteligento įpročių...

- Ar supranta keistokus Jūsų piešinius su menu nedaug bendro turintys parodų lankytojai?

- Kiekvienas žmogus mano piešinį gali įsivaizduoti savaip. Daugelis pamato savo gyvenimą ir išgyvenimus. Specialiai nerašau prie jų prierašų, nenurodau kodo į mintį, kurią norėjau pasakyti. Kartais, jeigu parodos lankytojas to nori, pakomentuoju, atlieku švietėjišką misiją. Bet įdomiausia, kai žmogus piešinio mintį išsiaiškina pats. Pavyzdžiui, kai A.Liaudanskio galerijoje buvo eksponuojami mano angelai, priėjo viena močiutė ir paklausė: „Kodėl angelai ne tokie kaip bažnyčioje?“ Bet kelias sekundes pamąsčiusi sumojo: „Čia tikriausiai apie mus. Kokie mes esam, tokie ir angelai.“

- Daugelis menininkų nemoka gyventi ir sugyventi šeimoje. Jiems reikia dvasinės erdvės, laisvės, sunku nešti atsakomybės ir įsipareigojimų pančius. Tuo tarpu Jūs idealizuojate šeimą. Visi visur kartu...

- Man šeima - meilės šaltinis. Žmona ir vaikai myli mane, aš myliu juos. Esu įsitikinęs, jog mano sėkmė - tai ir jų nuopelnas. Šeimoje aš ir pasikraunu, ir nusiraminu. Mes vieni kitiems skleidžiame ramybę ir gėrį. Kartais tiesiog sugulame ant grindų, įsijungiame ugnies krioklį ir kalbamės apie viską, kas mums svarbu: ateities planus, požiūrį į kai kuriuos reiškinius.

Neįsivaizduoju savo gyvenimo be kavagėrių, kai savaitgaliais susėdę su žmona Jurgita kalbamės po kelias valandas. Gal ne visuomet mūsų santykiai buvo tobuli. Bet mes nuolat gludinome vienas kitą.

Daug ko vienas kitą išmokėme. Žmona mane išmokė nusileisti ant žemės, nesusireikšminti kad ir kaip gerai sektųsi. Ji tikybos mokytoja, šiuo metu dirba „Kražantės“ progimnazijos direktorės pavaduotoja. Ir mokiniams, ir savo šeimai skleidžia tikrąsias vertybes.

Man padėjo suprasti, kad šioje žemėje esame laikini. Neverta kaupti daiktų ir prie jų prisirišti. Mūsų namuose vagis nerastų ką išnešti. Nes interjeras - minimalistinis: sofa ir televizorius, kurį, beje, labai retai žiūrime. O kai nežiūri, atsiranda daug laiko bendravimui ir darbui. Mes kolekcionuojam ne daiktus, o gražius prisiminimus.

Aš žmoną išmokiau ramybės. Mėgdavo bėgti, skubėti, kad visi būtume viskuo aprūpinti. Dabar viską suspėjam gyvendami lėtai.

- Kai kurie meno žinovai Jums yra sakę, jog su tokiu talentu Paryžiuje gyventumėte kaip ponai. Ar niekuomet nekilo noras emigruoti?

- Yra tekę padirbėti ir užsienyje. Bet labai ilgėjausi Lietuvos. Man ir žmonai ji - brangiausia, kokia bebūtų... Manau, jog tik savo Tėvynėje įmanoma nusiraminti. Neforsuoti įvykių. Viską palikti savieigai ir nekelti sau didelių tikslų. Gyventi lengviau, kai gyveni pagal išgales. Skolon nepirkdamas brangių daiktų. Neįsipareigodamas žūtbūt ko nors pasiekti. Kelmėje mes radome ramų užutėkį. Čia pasistatėme namą. Įleidome šaknis. Nedidelis ramus miestelis - tobula erdvė kūrybai.

Parengta pagal „Šiaulių kraštą“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

  • Tai 2018 kovo mėn. 05 d. 22:31:10

    Išskirtinis talentas.Nuostabūs darbai.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GORILA KOKO: Kalifornijoje ketvirtadienį nugaišo ženklų kalbą mokėjusi ir milijonų žmonių širdis pavergusi gorila Koko; 1973 metais San Francisko zoologijos sode gimusi Koko tapo vienu žymiausių tyrimų subjektų apie tai, kaip beždžionės vartoja kalbą; Koko nugaišo sulaukusi 46 metų.
  • TERORAS: Turkijos institucijos penktadienį sostinėje Ankaroje sulaikė 14 įtariamų „Islamo valstybės“ grupuotės narių, kaltinamų planavus surengti išpuolius prieš šį sekmadienį vyksiančius šalies prezidento ir parlamento rinkimus.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar švenčiate Jonines?

balsuoti rezultatai

Ar kada buvote apgauti, kai nuomojotės būstą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +11   +13 C

   +9  +10 C

 

   +10  +12 C

  +15   +23 C

   +18  +20 C

 

   +16   +17 C

    8-13 m/s

   1-2 m/s

 

    1-3 m/s

 

reklama
Prenumerat 2018