respublika.lt

2018 rugsėjo 26, trečiadienis

Pažintis su vienu ispanu iš Aragononuotraukos (1)

2018 rugpjūčio mėn. 27 d. 08:25:44
Danutė ŠEPETYTĖ

Jo pavardė Roizijus (Roisius), Petras Roizijus. Kai kuriems pašvęstiesiems ir jo vardas, ir jo nuopelnai kadai kadės žinomi, tačiau mūsų pažintis įvyko Vilniuje, praėjusį antradienį Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kiemelyje. Tiesa, mus skyrė penki šimtmečiai, tačiau kas tie keli amžiai, palyginus su amžinybe, jei iki gyvenimo galo taip ir nebūtum radęs progos sužinoti, kad XVI amžiuje gyvenęs teisininkas Roizijus buvo Žygimanto Augusto patarėjas ir vienas iš tų, kurie rengė II Lietuvos statutą, klebonavo šv.Jono bažnyčioje ir rašė eiles.

 

Tai buvo tik vienas renginių iš asociacijos „Slinktis“ vadovo Juozo Žitkausko sumanyto ciklo „Su knyga per literatūrinę Europą“, skirto rašytojams (tąkart be Roizijaus ir portugalui Nuno Guimaraesui), vienaip ar kitaip susijusiems su Lietuvos sostine Vilniumi, švenčiančiame 695 metų sukaktį. Šituose renginiuose galėjai atnaujinti ir senas senas pažintis, paskatinusias iš supresuotos lentynos išplėšti seniai vartytą ar juolab jaunystėje skaitytą, sakykim, latvių poetą Janį Rainį, 1889-1891 metais dirbusį apygardos teisme ir gyvenusį Maironio gatvėje, arba Fiodorą Dostojevskį, pakeliui į užsienį 1867 metų pavasarį apsinakvojusį Vilniuje, ar Josifą Brodskį, tavo laiku, praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, ne kartą lankiusį Vilniuje draugus.

Noras dalintis informacija

„Tiesą sakant, pradinė šito projekto išraiška yra atsiradusi labai seniai dar man dirbant Vilniaus mokytojų namuose, - pasakoja J.Žitkauskas. - Šį projektą sumąsčiau 2008-aisais, skaitymo skatinimo metais, jis vadinosi „Su knyga per kultūrinę Europą“. Domėdamasis literatūra bandžiau rasti prievartinį būdą sau ir kitiems skaitymo malonumą suderinti su gilesniu pažinimu. Tad, galima sakyti, projektas radosi iš savanaudiškų paskatų bet po tos vasaros „kelionės“ buvo padėtas į stalčių, kaip negaunantis finansavimo. Kai išėjau iš Mokytojų namų, šitą idėją išsinešiau su savimi ir šiemet pavyko gauti jai šiokią tokią Vilniaus miesto savivaldybės finansinę paramą. Projektas tapo labiau motyvuotas, pasirinkti autoriai arba čia gimę, ar gyvenę, epizodiškai lankęsi, ar vieną, kelias naktis jame praleidę. Rimčiau kalbant, ciklą paskatino noras su kitais dalintis informacija, noras, kad žmonės irgi žinotų (prisimintų) apie tuos nepelnytai pamirštus ne tik tolimų, bet ir kaimyninių tautų rašytojus. Pavyzdžiui, atrodytų, kad apie lenkų poetus Julijų Slovackį ar Juzefą Kraševskį kone kiekvienas žino, tačiau iš tikrųjų tiek, kiek reikėtų žinoti apie šiuodu kūrėjus, nusipelniusius lietuvių kultūrai, labai mažai kas žino. Arba minėtasis Roizijus: jis yra ne skaitytojų, o literatūros tyrinėtojų dėmesio objektas, nors jo kūrybinis palikimas, tas, kuris išverstas į lietuvių kalbą („Lietuvos sprendimai“, „Rinktiniai eilėraščiai“ - red. past.) ko gero daugiau pasako apie XVI amžiaus laikotarpį, karaliaus Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės, Žygimanto Senojo ir Barboros Radvilaitės santykius, negu solidžios monografijos...“

Inžinierius iš Portugalijos

Vilniaus istorija įvairiais periodais gausiai nubarstyta garsių ir mažiau garsių vardų. Dėl kai kurių tenka leistis į istorijos gilumas, dėl kitų - gana per petį pažvelgti. Svetimšalį poetą, portugalų diplomatą Nuno Guimaraesą (1960-2012) dar prieš penkerius metus galėdavai sutikti sostinės kultūros renginiuose. „Mes, visi kultūrininkai, jį prisimename, - tęsia J.Žitkauskas, - nes retas iš mūsų nebuvo su juo nesusitikęs, nepakalbėjęs, nebendravęs. Man irgi teko šiek tiek susipažinti su Nuno, mums organizuojant tarptautinį dainuojamosios poezijos festivalį „Tai - aš“: jo dėka porą metų esame turėję atlikėją iš Portugalijos. Atvirai šnekant, jo biografiją įdėmiau perskaičiau tik prieš renginį ir likau nustebęs, kad jo išsilavinimas inžinerinis, kad jo pirmas darbas Vilniuje ir buvo inžinerinis. Man tai buvo netikėtas atradimas, nes maniau, kad būdamas poetas, jis turėtų būti tikrų tikriausias humanitaras. Paskutinį gyvenimo dešimtmetį, praleistą Vilniuje, dėstė portugalų kalbą ir kultūrą Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose, Portugalijos ambasadoje ėjo kultūros atašė pareigas. Kai uždarė ambasadą, į Portugaliją nebegrįžo, pasiliko Lietuvoje. Jo poezijai, kurios išėjo aštuoni rinkiniai, būdinga lietuviams nesvetimos romantinės ir melancholiškos nuotaikos.“

Jei apkalbamą ciklą „Su knyga per literatūrinę Europą“ įsivaizduotum kaip tautybių sueigą, matytum, kad iki rugsėjo bus prisiminti latvių, ukrainiečių, sakartvelų, prancūzų, lenkų, rusų, baltarusių, anglų, italų, ispanų, portugalų, suomių, vokiečių, žydų autoriai.

Naktys Vilniuje amžiams

Prancūzų literatūros korifėjai šioje literatūrinėje kelionėje buvo bent du - Stendalis (Stendhal) ir Romenas Gari (Romain Gary). Vienas žymiausių XIX a. rašytojų, psichologinio naujųjų laikų romano pradininkas Stendalis Vilniuje lankėsi 1812 metais, kaip kurjeris, gabendamas Napoleonui oficialius dokumentus. Tuomet Henri Beyle (tokia tikroji jo pavardė) jis dar nebuvo pagarsėjęs kaip rašytojas. Tų pačių metų žiemą Stendalis, prancūzų kariuomenei traukiantis, vėl apsistojo Vilniuje, Franko namuose (čia dabar Prancūzijos ambasada). Savo romanuose rašytojas niekur nemini Vilniaus, tačiau žinovai teigia tokių užuominų esant jo laiškuose.

Kas kita Romeno Gari, gimusio 1914 metais Vilniuje, kūryba. Vaikystę būsimas rašytojas praleido dabartinėje J.Basanavičiaus gatvėje (Wielka Pohulianka) ir prisiminimų apie čia jo praleistą laiką apstu knygoje „Aušros pažadas“. Romenas Gari - ne tik rašytojas (dviejų Gonkūrų premijų laureatas), bet ir scenaristas, režisierius, lakūnas, karo didvyris, apdovanotas Išsivadavimo judėjimo ir Garbės legiono ordinais, diplomatas. Vienas aršiausių jo kūrybos populiarintojų - Gari klubo iniciatorius, aktorius Romas Ramanauskas; jo iniciatyva radosi ir paminklinė lenta ir galiausiai Romualdo Kvinto darbo skulptūra, vaizduojanti berniuką su kaliošu rankoje. Prieš kelerius metus Paryžiuje vykusioje tarptautinėje Romeno Gari gerbėjų asociacijos asamblėjoje lietuviams pažįstamas Patrikas Donabedianas (buvęs kultūros atašė) skaitė pranešimą apie R.Ramanausko indėlį į garsaus prancūzų rašytojo biografijos tyrinėjimus. Be to, šios asociacijos leidžiamame biuletenyje „Le Plaid“ buvo minimas ir „Respublikos“ laikraštis, pirmasis paskelbęs literatūros sensaciją - legendinis rašytojas Romenas Gari tikrai gimė Vilniuje.

Lietuvą garsinantis Piekielnis

Kadaise, kai Lietuvoje tebuvo lietuviškai išėjusi vienintelė Gari knyga „Gyvenimas dar prieš akis“, pasirašyta Ažaro slapyvardžiu, R.Ramanauskas aktorišku balsu skaitė jaudinantį epizodą iš „Aušros pažado“ publikacijos rusų kalba apie Pohuliankos gatvės gyventoją, tokį poną Piekielnį, kuklų užsidariusį žmogelį, priminusį jam liūdną pelę. Kartą pasikvietęs į svečius būsimąjį rašytoją apibėrė saldumynais ir kiek drovėdamasis paprašė pažado, kad tada, kai jis taps didžiu žmogumi ir susipažins su garsiais žmonėmis, jiems pasakys, kad Didžiosios Pohuliankos 16-ajame name, Vilniuje, gyveno ponas Piekielnis.

„Baigiantis karui, Anglijoje, - skaitė R.Ramanauskas, - kur atvykau prieš ketverius metus tęsti kovos, Jos Didenybė karalienė Elžbieta, dabartinės karalienės motina, priėmė mano eskadrilės paradą Hartford Bridže. (...) Karalienė sustojo prie manęs ir su ta malonia šypsena, kuri ją taip pelnytai išpopuliarino, paklausė, iš kokio Prancūzijos krašto esu kilęs. Taktiškai atsakiau: „Iš Nicos“, kad nesupainiočiau Jos Maloningajai Didenybei viso reikalo. O paskui... Neišlaikiau. (...) Mėginau susiturėti, bet žodžiai patys savaime sprūdo man iš lūpų ir nusprendęs įgyvendinti beprotišką žmogaus-pelės svajonę, karalienei garsiai ir aiškiai pasakiau: „16-ajame Didžiosios Pohuliankos name, Vilniuje, gyveno toks ponas Piekielnis...“

Šis mažutis šedevras bus įkvėpęs šių dienų prancūzų rašytoją parašyti pono Piekielnio istoriją - šiemet pasirodė Francois-Henro Desereble romanas „Toks ponas Piekielnis“ apie R.Gari ir jo vaikystės herojų Piekielnį bei to meto Vilnių; jis buvo pristatytas ir „literatūrinės kelionės“ renginyje, dalyvaujant vertėjui poetui Dainiui Gintalui.

Turime ką įpaminklinti

Pradėdamas šį susitikimų su literatūrinėmis bei istorinėnmis įžymybėmis ciklą, J.Žitkauskas kiek būgštavo dėl publikos, nes vasarą miestai tuštėja, tačiau jo būgštavimai nepasiteisino, - pasirodo, ir atostogų metą juntamas ne tik pramogos, bet ir geros kultūros alkis.

„Manau, praeitį galima įpaminklinti ne vien statant paminklus vienam, kitam, trečiam asmeniui, - samprotauja vasaros su knyga sumanytojas J.Žitkauskas, - įpaminklinti galima ir leidžiant knygas ir nuolat atnaujinant savo atmintį. Įpaminklinti svarbius mūsų šalies kultūrai žmones, manau, reikia, nes tik taip galime atkreipti jaunosios ir būsimos kartos dėmesį į juos. Tą daro visas pasaulis ir tuo didžiuojasi. Apmaudu, kai girdi kalbant, kad mes nelabai ką turime parodyti. Ai, tiesa, sako, Čiurlionis, bet kas jį žino, tą Čiurlionį... Man keista, kai atsiranda nuomonių, kad, pavyzdžiui, Lietuva per maža, neturi tiek oro uostų, kad drįstų Vilniaus oro uostą pavadinti M.K.Čiurlionio vardu, nors išdrįsus tai padaryti, daugiau garso apie Čiurlionį nueitų į pasaulį, - kiekvienam, kuris atskrenda į Vilniaus oro uostą, rūpėtų sužinoti, kas gi yra tas Čiurlionis... Kartais mes patys nesuteikiame progos, kad daugiau žinotų apie Lietuvą ir jos didžiuosius.“

Ką gi, šios vasaros kelionė „Su knyga per literatūrinę Europą“ miestiečiams suteikė tokių progų. Ne tik daugiau išgirsti apie užsienio garsenybę, bet pagalvoti ir apie patį Vilnių, Lietuvą ir, žinoma, juose esantį save.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

  • Koks įdomus straipsnis! 2018 rugpjūčio mėn. 27 d. 21:21:58

    Kaip gerai, kad yra tokių smalsių žmonių, kaip p. Žitkauskas.
    Pamačiau ir savo mylimo rašytojo Romeno Gari nuotrauką su savo
    gražiąja žmona Džin Siberg, nusižudžiusia Paryžiuje... Vilniečio
    Romeno Gari knyga ,,Aušros pažadas" yra viena geriausių mano gyvenime
    skaitytų knygų. Dabar labai sudomino knyga apie legendinį poną
    Piekielnį, būtinai paskaitysiu.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERMOKĖJO: Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija dėl neteisingai apskaičiuotų šilumos gamybos sąnaudų bendrovei „Prasila“ už tiekiamą šilumą permokėjo 126,1 tūkst. eurų.
  • RINKIMAI: TS-LKD trečiadienį pristatė partijos kandidatą į Vilniaus miesto merus; sostinės meru sieks tapti Seimo narys Dainius Kreivys.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar norėtumėte, kad jūsų name jau būtų įjungtas šildymas?

balsuoti rezultatai

Ar jums su darbdaviu pavyksta susitarti dėl atostogų datos ir terminų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +2   +10 C

   +8   +13 C

 

   +10  +12 C

  +9  +13 C

   +16  +17 C

 

   +13  +15 C

  15-18 m/s

 3-7 m/s

 

    2-6 m/s

 

USD - 1.1777 PLN - 4.2930
RUB - 77.3603 CHF - 1.1376
GBP - 0.8943 NOK - 9.5713
reklama
Ukis 2018