respublika.lt

Pasaulį pakeitusios knygos (1)

2018 spalio mėn. 22 d. 07:49:11
Milda KUNSKAITĖ

Knygos formavo žmonijos sąmonę jau tais tolimais laikais, kai kitokių būdų išsaugoti praeities kartų išmintį tiesiog nebuvo. Šiandien žmonija turi daugybę komunikacijos kanalų, tačiau būtent knygose slypi amžių išmintis, jos formuoja socialinius įgūdžius ir reguliuoja etikos normas. Supažindiname su tais visų laikų literatūros paminklais, kurie žmonijai padarė ypač didelę įtaką...

 

„Biblija“, „Koranas“

Be abejo, pirmiausia pasaulį pakeitė šventieji raštai. Biblija yra išversta į 2000 kalbų, ji buvo rašoma 16 amžių, yra daugiausiai komentuojamas tekstas. Ir brangiausias, jei turėsime omeny piniginį ekvivalentą: Sinajaus kodekso, seniausios rankraštinės Biblijos, kopijos dalį, kurią turėjo Rusijos caro šeima, bolševikai 3-ojo deš. pradžioje pardavė už pusę milijono dolerių - tais laikais fantastišką sumą.

Gudrusis idalgas iš Lamančos

„Don Kichotas“ tiražais nusileidžia tik Biblijai. Autorius Migelis de Servantesas (Miguel de Cervantes) tuo tikriausiai nepatikėtų: gyvenime jam kategoriškai nesisekė. Pirmoji „Don Kichoto“ dalis, parašyta Sevilijos kalėjime, į kurį rašytojas pateko už skolas, pasirodė 1605 m. Nežiūrint prastos poligrafinės kokybės, knyga buvo labai paklausi, o autorius tapo garsenybe. Tiesa, šlovė M.Servantesui turtų neatnešė, net atvirkščiai: likus metams iki antrosios dalies pasirodymo, buvo išleista „piratinė“ „Don Kichoto“ versija. Apgaulė greitai buvo atskleista, bet nuosėdos liko. Rašytojas mirė vienatvėje ir buvo palaidotas už paaukotas lėšas. Praėjo 400 metų, o M.Servanteso knyga, jos pagrindiniai veikėjai - Don Kichotas ir Sanča Pansa - iki šiol įkūnija geriausias ir silpniausias žmogaus prigimties savybes. Ir seniai tapo bendriniais vardais.

„Kamasutra“

Ne visi skaitė šią knygą, bet visi įsivaizduoja, apie ką joje rašoma. Beje, „Kamasutra“ - ne visai apie erotiką. Tiksliau - apie ją, bet ne tik. Prieš pusantro tūkstančio metų parašytas senovės indų traktatas moko jausti pasitenkinimą apskritai, taip pat aiškinama, kad visi turi teisę ir gebėjimų jausti kūno ir sielos harmoniją. Šios knygos kelias buvo nelengvas. Kai anglai pasirodė Indijoje, „Kamasutra“ buvo uždrausta. Vis dėlto ši knyga buvo išversta į anglų kalbą (leidėjas stipriai rizikavo) ir išleista nedideliu tiražu, nenurodžius vertėjo pavardės, o platinama vos ne pogrindyje. Laikui bėgant padėtis pasikeitė, požiūris sušvelnėjo, tačiau įvairiose šalyse knyga buvo vertinama įvairiai. Šiaip ar taip, ši knyga sujudino nusistovėjusias normas ir pakeitė daugybės žmonių požiūrį į seksą.

„Alisa Stebuklų šalyje“

„Alisa“ - viena iš knygų, kurios yra populiarios visada. Tai ir vadinama kultu. Luiso Kerolio (Lewis Carroll) kūrinys išpopuliarėjo vos pasirodęs 1865 m. Istorija, kurią Čarlzas Lutvidžas Dodžsonas (Charles Lutwidge Dodgson), Oksfordo koledžo matematikos dėstytojas, irstydamasis valtimi papasakojo savo dekano dukrai Alisai Lidel (Alice Liddell), o vėliau užrašė, tapo jo trečiąja knyga po veikalo apie poeziją ir knygos apie Euklido teoremas. Žmogus, pasivadinęs L.Keroliu, gyvenimui užsidirbdavo tiksliaisiais mokslais, bet labiausiai mėgo fotografiją ir literatūrą. Jis sukūrė daug apsakymų, tačiau į istoriją įėjo kaip Alisos nuotykių autorius. Ši knyga išties pakeitė pasaulį. Štai keletas įdomių faktų: išpopuliarėjo vardas Alisa; „Alisos Stebuklų šalyje sindromu“ vadinamas psichikos sutrikimas, kai ligonis daiktus mato mažesnius arba didesnius negu jie yra iš tikrųjų. Personažo Skrybėliaus pamišimas yra susijęs su anglų posakiu „pamišęs kaip skrybėlius“, o šis - su įdomiu faktu, kad senovėje gaminant fetrą skrybėlėms buvo naudojamas gyvsidabris; reguliariai nešiodami skrybėles žmonės apsinuodydavo ir išeidavo iš proto.

„Nusikaltimas ir bausmė“

F.Dostojevskis - pasaulyje populiariausias rusų rašytojas, įtakingiausias ir dažniausiai cituojamas autorius. „Nusikaltimo ir bausmės“ idėją F.Dostojevskis brandino 6 metus. Paskui, prispaustas vargo, jis žengė neapdairų žingsnį - leidėjui pardavė teisę išleisti savo kūrinių tritomį ir įsipareigojo po 4 mėnesių įteikti dar vieną knygą. Gavęs pinigų, F.Dostojevskis atsiskaitė su kreditoriais ir išvyko į Vysbadeną. Ten jis pralošė viską, ką turėjo, ir, neturėdamas net kuo susimokėti už būstą bei už ką maitintis, sėdo rašyti istorijos apie Raskolnikovą. Ji buvo kas mėnesį dalimis spausdinama žurnale „Russkij vestnik“. F.Dostojevskis romaną rašė lygiagrečiai publikacijoms. Po metų „Nusikaltimas ir bausmė“ Rusijoje pasirodė kaip atskira knyga, vėliau pasirodė vokiškas ir prancūziškas leidimas, paskui buvo dideli tiražai, sėkmė, teatro spektakliai ir pan. Po 5 metų antrosios žmonos dėka F.Dostojevskis metė ruletę. Ir parašė „Lošėją“ - taip pat užsienyje, Baden Badene.

„Rugiuose prie bedugnės“


Jeigu būsime tikslūs, pažodžiui „The Catcher in the Rye“ - „Gaudytojas rugiuose“. O pati Džeromo Deivido Selindžerio (Jerome David Salinger) knyga pagrindinio herojaus, paauglio, vardu pasakojanti apie jo gyvenimą, pokario kartą paveikė ne mažiau kaip, tarkime, E.Hemingvėjaus romanai. Pagrindinis herojus Houldenas tapo visų pasaulio jaunuolių maištavimo simboliu, jie tapatino save su herojumi, kuris puikiai supranta jų bėdas, mąstymą, pasaulėžiūrą. Kūrinys yra aktualus visais laikais.

Su šia knyga, kaip dažnai būna su šedevrais, yra susiję nemažai keistų istorijų. Knyga stebėtinai traukė pavojingus ir neadekvačius žmones. „Rugiuose prie bedugnės“ atmintinai mokėjo pamišėlis Džonas Hinklis (John Hinckley), kuris persekiojo jauną Džodi Foster (Jodie Foster) ir šovė į JAV prezidentą R.Reiganą (R.Reagan) - kad tik Džodi atkreiptų į jį dėmesį. 1980 m. kitas beprotis, Markas Čepmenas (Mark David Chapman) - taip pat romano gerbėjas, nušovė savo dievuką Džoną Lenoną (John Lennon). Paleidęs į Dž.Lenoną 5 kulkas, M.Čepmenas atsisėdo prie kūno, išsiėmė knygą ir ėmė skaityti. O švedas Fredrikas Koltingas (Fredrik Colting) Džono Deivido Kalifornijos slapyvardžiu išleido romaną „Po 60 metų: klaidžiojant rugiuose“, kuris yra klasikinio teksto tęsinys. Dž.Selidžeris plagiatorių padavė į teismą ir po mėnesio Amerikoje knygą buvo uždrausta spausdinti. Likimo ironija, kad ir Dž.Selidžerio kūrinys kadaise kai kuriose valstijose buvo uždraustas, kaip priežastį nurodant „depresyvumą“.

Serija apie Harį Poterį

Džoana Rouling (Joanne Rowling) sukūrė Harį Poterį, traukinyje pamačiusi mažą berniuką didžiuliais akiniais. Rašyti knygą ji pradėjo po metų, persikėlusi į Portugaliją, kur dirbo mokytoja. Paskui grįžo į Angliją, tiksliau, Škotiją, ir, būdama bedarbė, kūrė toliau. Baigtą romaną Dž.Rouling pardavė leidyklai „Bloomsberry“ už 1,5 tūkst. svarų. Laimė, amerikiečiai jos triūsą įvertino gerokai dosniau - 105 000 dolerių, ir Džoana galėjo laisvai atsikvėpti, imtis rašyti antrąją dalį. Tęsinys Dž.Rouling plačiai išgarsino, o kas buvo toliau, visi puikiai žino. Haris Poteris vaikų literatūrą grąžino į ankstesnes pozicijas, skaitydama Dž.Rouling knygas užaugo visa karta, pasaulyje nupirkta 250 mln. šios knygos egzempliorių, o rašytoja tapo turtingiausia Anglijos moterimi.

Da Vinčio kodas

Pasakojama, kad kartą paplūdimyje Denas Braunas (Dan Brown) rado kažkieno paliktą Sidnio Šeldono (Sidney Sheldon) romaną. Ten pat pradėjo jį skaityti, o sunkiai atsiplėšęs nutarė, kad irgi parašys „kažką tokio ar net geresnio“. Nors su S.Šeldono romanų tiražais D.Braunui konkuruoti kol kas sunku ( jo 81 mln., S.Šeldono - 300 mln.), pagal žinomumą buvęs anglų kalbos mokytojas savo vyresnįjį kolegą aplenkė.

Įsivyravo „Kodo“ kultas: Paryžiuje vedamos ekskursijos vietomis, kurios minimos romane, prie „Monos Lizos“ turistų būriuojasi daugiau negu kada nors anskčiau ir t.t. Ir visai nesvarbu, kad „Da Vinčio kodas“ - viso labo įmantri konspirologinė nesąmonė, žaisliukas. Svarbiausia - ši knyga, kaip ir „Haris Poteris“, sukuria kitokią tikrovę, arba, tikriau, paprastą gyvenimą paverčia reikšmingesniu, negu jis yra iš tikro. Su „Kodu“, kaip ir dera, yra susiję daugybė gandų ir skandalų. Paskui D.Braunas, visada žavėjęsis mistika ir sąmokslais, sukūrė daugiau romanų. Už „Da Vinčio kodą“ jis gavo 260 milijonų, o dabar jo metinės pajamos yra 76 mln. Paslaptys - pelningos.

„Maištingas Atlantas“


10-ojo deš. pradžioje JAV Kongreso biblioteka surengė apklausą, kuri parodė, kad „Maištingas Atlantas“ yra antroji po Biblijos knyga, išties pakeitusi amerikiečių gyvenimą. Šį romaną perskaitė kas 12 Valstijų gyventojas. Ain Rend (Ayn Rand) pažiūros, išdėstytos romanuose ir filosofijos veikaluose, turi milijonus sekėjų, besivienijančių vos ne kaip sektos. Yra A.Rend institutas, tyrinėjantis rašytojos kūrybą. Ain Rend - ne šiaip rašytoja, ji tiesiog guru, o romanas ‚Maištingas Atlantas“ - vadovėlis „kaip teisingai gyventi“.

Peterburge gimusios Alisos Rozenbaum, 1925 m. sugebėjusios pasprukti už vandenyno, parašytos knygos pagrindinė mintis yra paprasta ir banali: kapitalizmas ir privati nuosavybė - pagrindiniai žmonijos laimėjimai. Pridėkite pagal skonį sveiko egoizmo ir gyvenimo sau ir gausite tai, kas taip žavi A.Rend gerbėjus. „Atlante“, kuris vis dėlto yra grožinės literatūros kūrinys, o ne filosofijos traktatas, šios idėjos pateiktos siužete apie Ameriką, grimztančią į socializmo liūną, kurią išgelbsti verslininkų pora. Perpasakojant tai atrodo visiška nesąmonė, ir vis dėlto romanas Naująjį Pasaulį pakerėjo. Tiesiog ši knyga pasirodė „tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku“. Jis, galima sakyti, ten ir dabar yra aktualus.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • DEPOLITIZACIJA: Seimas priėmė pataisas, kuriomis nuspręsta papildyti sąrašą asmenų, negalinčių būti valstybinių aukštųjų mokyklų tarybų nariais, ir taip visiškai jas depolitizuoti; pagal priimtus pakeitimus valstybinių aukštųjų mokyklų tarybos nariais negalės būti Europos Parlamento nariai, savivaldybių merai ir savivaldybių tarybų nariai.
  • NELAIMĖ: Ispanijoje, netoli Barselonos miesto, antradienį dėl liūčių sukeltos nuošliaužos nuo bėgių nuvažiavo priemiestinis traukinys; vienas žmogus žuvo, dar šeši buvo sužeisti; nelaimė įvyko už 35 km į šiaurės rytus nuo Barselonos.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar esate patenkinti, kaip veikia demokratija Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar reikia referendumo dėl lito grąžinimo?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +1 C

    -4   -2 C

 

   -3   -1 C

 +1  +3 C

    0  +2 C

 

   -1   +2 C

 3-8 m/s

 2-3 m/s

 

   2-3 m/s

 

USD - 1.1427 PLN - 4.3293
RUB - 75.2885 CHF - 1.1391
GBP - 0.8908 NOK - 9.6493