respublika.lt

2017 gegužės 27, šeštadienis

Panevėžio ugniagesiai 1918-1940 m.nuotraukos (2)

2016 birželio mėn. 05 d. 08:43:09
Elena Markuckytė, Donatas Pilkauskas

Pirmą žinomą ugniagesių organizaciją istoriniai šaltiniai mini buvus Romos imperatoriaus Augusto laikais. 1278 metais Vienoje buvo išleistos gaisrų gesinimo taisyklės. O 1767 metais jau minima, kad Vilniaus valdyba įsigijo gaisrams gesinti reikalingus įrankius - siurblius, kablius, kopėčias.

 

Pirmoji savanorių ugniagesių draugija Panevėžyje minima jau 1878 m. Pakankamai žinoma savanorių ugniagesių draugija įkurta Panevėžyje 1908 m. birželio mėnesį. Skirtingi šaltiniai skirtingai nurodo jos įkūrimo datą. Minima birželio 3 arba 11 diena. Panevėžio savanorių ugniagesių draugijos įstatus birželio 3-iąją patvirtino Kauno vicegubernatorius Nikolajus Griazevas. Savanorių ugniagesių buvo apie 200. Pirmi ugniagesiai Ramygaloje minimi 1908 m., Pumpėnuose 1910-aisiais, Kupiškyje - 1912-aisiais, Rozalime - 1914 m. Kitų Panevėžio apskrities valsčių ugniagesiai minimi jau nepriklausomos Lietuvos laikais: Raguvoje - 1925 m., Šeduvoje - 1922 m., Krekenavoje - 1926 m., Troškūnuose - 1927 m.

Daugiau informacijos apie ugniagesių veiklą yra išlikę iš nepriklausomos Lietuvos laikų 1918-1940 m. Ugniagesiai savo veiklą Panevėžio mieste atnaujino jau 1918 m. 1920 m. kovo mėnesį pradėjo savo veiklą Panevėžio miesto savanorių ugniagesių draugija. Tuo metu ėjo jau ir specializuoti ugniagesių leidiniai. Apie jų veiklą rašė ir Panevėžio spauda bei kiti spaudos leidiniai. Ugniagesiai vadovavosi tarptautiniu ugniagesių šūkiu „Dievui garbė, artimui pagalba“. Panevėžio ugniagesiai dar pridėdavo žodžius „Tėvynės labui“.

1923 m. Panevėžyje birželio 10 d. buvo surengta ugniagesių šventė. Jos metu vyko skautų ir ugniagesių paradas. Jį priėmė miesto burmistras Bronius Adomulis.

1923 m. minimi stambūs gaisrai Panevėžio mieste. 1923 m. birželio 27 d. Panevėžyje degė B.Zelmano ir L.Giršovičiaus lentpjūvė Kranto g.15. Nuostolis siekė 30 tūkst. litų. 1923 m. liepos 5 d. degė Isako Bregovskio namas prie Laisvės aikštės. Nuostoliai sudarė 12 tūkst. litų. 1923 m. spalio 21 d. sudegė D.Rubinšteino malūnas Kranto gatvėje. Draudimas jam sumokėjo 3 tūkst. litų. 1924 m. balandžio 21 d. gaisras kilo Panevėžio kino teatre „Spindulys“. Gaisro nuostoliai nebuvo dideli. 1924 m. gaisras kilo ir apskrities gydytojo nuomojame bute Birutės gatvėje. Tai buvo Š.Ramo namas. Nuostoliai sudarė apie 500 litų. 1926 m. liepos 19-osios naktį gaisras sunaikino Brenero malūną Ukmergės gatvėje. Gaisre žuvo keturi arkliai ir trys karvės. Gaisrai buvo gesinami vandenį imant iš Nevėžio upės. Siekiant geriau gesinti gaisrus 1923 m. Panevėžyje įrengti du vandens rezervuarai. Pirmasis įrengtas Vytauto aikštėje prie komendantūros, o antrasis - Ramygalos gatvės gale, prie Laisvės aikštės. Jis buvo penkių metrų gilumo, plotis - 3 metrų. Rezervuaro sienos buvo cementinės. 1924 m. vandens rezervuarai įrengti Sodų, Plūkių, Marijos, Kranto, Pušaloto, Stoties gatvių kampuose.

1924 m. Panevėžio miesto ugniagesiai gavo iš savivaldybės patalpas Ramygalos g. 22. Miestas tuo metu išlaikė profesionalią ugniagesių komandą, kurią sudarė devyni žmonės. Miesto ugniagesiams vadovavo brandmajoras P.Kalis. Miesto ugniagesių viršininkui buvo pavaldžios visos miesto ugniagesių komandos. Savanorių ugniagesių draugijai vadovavo M.Stanevičius. Miesto profesionalūs ugniagesiai turėjo 6 arklius, 8 siurblius, automatinę signalizaciją, 20 statinių vandeniui, elektros sireną. 1924 m. miesto savivaldybė ugniagesiams išlaikyti skyrė 86 465 litus. 1924 m. birželio 15 d. vyko metinė ugniagesių šventė su paradu. Ji vyko Vytauto aikštėje. Parade dalyvavo ugniagesiai su 26 arkliais ir 8 siurbliais. Buvo vežama ir 15 statinių vandens. Parade dalyvavo ir skautai, taip pat lenkų ir žydų moksleiviai. 1924 m. Panevėžio ugniagesiams miesto savivaldybės buvo nupirktos mechaniškos kopėčios. Gaisrų likvidavimo atveju ugniagesiams privalėjo padėti ir miestiečiai, kurie turėjo savo arklius. Už atsivežtą į gaisrą statinę vandens buvo mokama 3 litai. Prie gaisrų gesinimo turėjo prisidėti ir miesto vežikai. Ypač gaisre privaloma buvo dalyvauti vadinamiesiems sunkiesiems miesto vežikams. Jie užsiimdavo krovinių gabenimu.

1925 m. Lietuvoje įvyko 1122 gaisrai. Jų nuostoliai sudarė 13 mln. 145 tūkst. litų. 1926 m. Lietuvoje buvo 1013 gaisrų, o jų nuostoliai sudarė 10 mln. 53 tūkst. litų. Pagrindinė gaisrų priežastis buvo netvarkingi dūmtraukiai. Visgi dauguma atvejų nurodoma, kad gaisras kilo dėl nenustatytų priežasčių. Tai rodė, kad reikėjo kelti kvalifikaciją tų ugniagesių, kurie užsiėmė gaisrų aplinkybių tyrimu.

1927 m. matoma gaisrų mažėjimo tendencija - buvo 988 gaisrai, jų nuostoliai sudarė 10 mln. 111 tūkst. litų. 1921-1927 m. duomenimis, Lietuvoje per gaisrus žuvo 119 žmonių ir 268 buvo sužeisti. Panevėžio apskrities statistiniai duomenys buvo tokie: 1927 m. - 54 gaisrai, 1926 m. - 60, 1925 m. - 51 gaisras, Panevėžio mieste atitinkamai 1927 m. - 29 gaisrai, 1926 m. - 61, o 1925 m. - 29 gaisrai. Daugiausiai gaisrų kildavo birželio mėnesį, o mažiausiai balandį. 1927 m. Panevėžyje uždrausta naujai statomų namų stogus dengti šiaudais. Tai vėliau prisidėjo prie gaisrų skaičiaus mažinimo.

1928 m. lapkritį sukurta ugniagesių komanda ir Lietuvos kariuomenėje. Ji įsikūrė ir Pajuostėje dislokuotame 4-ajame pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulke. Jų pareiga buvo gesinti gaisrus kariuomenės dislokacijos vietoje. Taip pat jie turėjo padėti likviduoti stambesnius gaisrus ir kitose vietovėse. 1929 m. 4-ojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo ugniagesiai padėjo likviduoti gaisrą ir Panevėžio apskrities viename iš vienkiemių. 1929 m. liepos 21 d. didelis gaisras kilo Ramygalos miestelyje. Sudegė 23 gyvenamieji namai, žydų sinagoga ir daug ūkinių trobesių. Jį gesino didelės ugniagesių pajėgos.

1924 m. gegužės mėnesį išrinkta pirma visos Lietuvos ugniagesių organizacija. Ji veikė nuo 1924 m. gegužės 13 d. iki 1925 m. gegužės 7 d. Į ją nuo Panevėžio išrinktas D.Šulmanas. Antrojoje taryboje, kuri veikė nuo 1925 m. gegužės 8 d. iki 1926 m. liepos 4 d., Panevėžiui atstovavo R.Lopertas. Jis atstovavo Panevėžiui ir trečiojoje taryboje.

Ugniagesiai savanoriai kūrėsi ir Šaulių organizacijoje. Panevėžio šauliai ugniagesiai susiorganizavo 1930 m. liepos mėnesį. Panevėžio šaulių rinktinės ugniagesiams nuo įkūrimo vadovavo Pranas Aižinas. Ugniagesiai kūrėsi ir atskiruose šaulių būriuose. 1932 m. sausio 21 d. patvirtintas šaulių ugniagesių ženklas. 1933 m. nustatyta šaulių ugniagesių uniforma. Šauliams ugniagesiams kūrimosi pradžioje ypač trūko įvairių įrankių. 1933 m. Panevėžio miesto šauliams ugniagesiams priklausė 32 asmenys.

1931 m. spauda rašė, kad Panevėžyje buvo 10 profesionalių ugniagesių, savanorių - apie 50. Taip pat buvo „Makabi“ komanda iš 30 žmonių, šaulių komanda iš 25 narių ir Plūkių kaimo šaulių komanda, Pajuostės 4-ojo pėstininkų karaliaus Mindaugo komanda - 46 žmonės. Geležinkelio stotyje buvo apie 50 ugniagesių. Panevėžio miesto profesionalūs ugniagesiai per mėnesį gaudavo 250 litų. Tuo metu tai buvo geras atlyginimas. Kaune gaudavo tik 210 litų per mėnesį.

1932 m. Panevėžio miesto savivaldybė nupirko ugniagesiams automobilį už 18 tūkst. litų. Padėta įsigyti 4 mašinas ir gaisrams gesinti laikyti arkliai buvo nebenaudojami. 1934 m. Panevėžio mieste kilo 28 gaisrai. Nuostoliai sudarė apie 16 tūkst. litų. 15 gaisrų prasidėjo dėl suodžių užsidegimo dūmtraukiuose. 1935 m. Panevėžyje buvo apie 20 savanorių gaisrininkų. Dar 1932 m. patvirtintas savanorių gaisrininkų uniformos projektas. Uniformoje vyravo juoda spalva. Naujos uniformos projektas buvo parengtas 1940 m. sausio mėnesį. 1935 m. Panevėžio ugniagesių draugijos pirmininkas buvo miesto burmistras Tadas Chodakauskas.

1936 m. Kaune pirmąkart ugniagesių komanda sudaryta iš moterų. 1937 m. duomenys rodė, kad gaisrų nuostoliai Panevėžio apskrityje sudarė 504 100 litų. Panevėžio mieste - 5800 litų. Panevėžio apskrities miesteliuose nemažai gaisrų kilo dėl žaibo. Tokių gaisrų buvo 200. Nemažai gaisrų kilo dėl nenustatytų priežasčių. Tokių buvo 638. 1938 m. duomenimis, Panevėžio ugniagesiai turėjo 5 mašinas ir 3 motorinius siurblius. Jų turto vertė buvo 100 tūkst. litų. Jie buvo tarp geriausiai aprūpintų Lietuvos ugniagesių.

Ypač didelis gaisras kilo Panevėžio apskrities Troškūnų valsčiaus Troškūnų dvare. Jo savininkas - Montvilas. Užsidegė medinis gyvenamasis namas, spirito varykla, garo malūnas ir kiti pastatai. Nuostoliai sudarė 200 tūkst. litų. Gaisro gesinimo darbams vadovavo Panevėžio miesto brandmajoras L.Paulauskas. Turtas buvo apdraustas 120 tūkst. litų.

1939 m. didelis gaisras kilo Panevėžyje Tilvyčio gatvėje. Sudegė L.Jankelio trys mediniai gyvenamieji namai ir daržinė, žuvo vienas žmogus. Turtas nebuvo apdraustas. Gesinant liepsnas įvyko nemalonus incidentas. Vieno namo savininkė užrakino savo šulinį ir gaisrininkams neleido naudoti vandens. Nuostoliai sudarė daugiau kaip 6 tūkst. litų.

1940 m. Panevėžio apskrities ligoninę ištiko didelis gaisras. Jis prasidėjo vasario 19 d. ligoninės senojo pastato pastogėje. Jis kilo nuo elektros arba šildymo sistemos. Užsidegusiame pastate buvo chirurgijos, gimdymo ir ausų bei nosies ligų skyriai, taip pat ambulatorija ir raštinė. Gaisrui gesinti buvo iškviesti kariuomenės daliniai, taip pat visi civiliai ir kariuomenės ugniagesiai. Ligoninėje tuo metu buvo apie 200 ligonių. Nuostoliai siekė apie 100 tūkst. litų. Visa brangi aparatūra buvo išgelbėta.

Panevėžio ugniagesiai mieste turėjo didelį autoritetą. Jų veiklą rėmė ir Panevėžio burmistras Tadas Chodakauskas, Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas, Panevėžio apskrities viršininkai. Nemažai įvairių priemonių ir miesto savivaldybės dėmesys padėjo gana sėkmingai kovoti su gaisrais Panevėžio mieste.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (2)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KREPŠINIS: Turkijos vyrų krepšinio čempionato antrosiose ketvirtfinalio rungtynėse penktadienį Bandirmos „Banvit“ komanda, kuriai atstovauja Gediminas Orelikas, namuose 70:74 nusileido Stambulo „Darussafaka Dogus“ ekipai.
  • SUSITIKIMAS: penktadienį Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Latvijos Saeimos Pirmininke Inara Murniece aptarti aktualių dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo stiprinimo klausimų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Ar policija piktnaudžiauja viešaisiais pirkimais?

balsuoti rezultatai

Ar skaitmenizuojamos paslaugos didina socialinę atskirtį?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +8    +10 C

   +5   +7 C

 

   +10   +13 C

   +16   +18 C

  +17  +20 C

 

   +19  +26 C

    7-12 m/s

     1-5 m/s

 

      2-7 m/s

USD - 1.1196 PLN - 4.1830
RUB - 63.7967 CHF - 1.0888
GBP - 0.8719 NOK - 9.4018
reklama
pirtis