respublika.lt

2017 liepos 28, penktadienis

Panevėžio šaulių riktinės kultūrinė veiklanuotraukos

2016 rugsėjo mėn. 11 d. 08:25:22
Elena MARKUCKYTĖ, Donatas PILKAUSKAS

Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms, Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pradėjo aktyviau reikštis kultūrinėje srityje. Pats jos įkūrėjas V.Putvinskis visuomeninei veiklai skyrė daug dėmesio. Šauliai siekė skiepyti visuomenei pilietinį sąmoningumą, tautos vienybės idėją.

 

Šaulių kultūrinė veikla pasireiškė chorų organizavimu, vakarinių kursų ir liaudies universitetų steigimu. 1920 m. rugsėjo 11 d. instrukcijoje kaip vienas svarbiausių kultūrinės veiklos barų minimas knygynų steigimas. Visi Lietuvos šaulių sąjungos knygynai nuo 1922 m. nemokamai gaudavo LŠS žurnalą „Trimitas“. XII rinktinės 29 būriai turėjo knygynėlius, juose buvo sukaupta 4917 knygų.

Panevėžyje šauliai veikė keliomis pagrindinėmis kryptimis. Minint Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį, išleistuose leidiniuose kaip aktyvios kultūrinės veiklos pavyzdys minimas Panevėžyje įsteigtas Liaudies universitetas. Iškilmingas Liaudies universiteto atidarymas vyko 1925 m. gegužės 3 d., atidarymo proga sveikinimo žodį tarė visuomenės veikėja, rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Liaudies universitete buvo skaitomos paskaitos medicinos, gamtos, astronomijos, Lietuvos istorijos, chemijos, agronomijos temomis. Panevėžyje liaudies universitete pranešimus skaitė žymiausi Panevėžio inteligentai ir kviečiami lektoriai iš kitų miestų. Jų skaitomos paskaitos sulaukdavo nemažai dėmesio.

Labai aktyviai į kultūrinę veiklą įsitraukė Panevėžio šaulių rinktinės būriai ir kitose srityse. Kultūrinė veikla buvo laikoma vienodai svarbia, kaip ir karinis rengimas ir sportinė veikla. 1924 m. Panevėžio šaulių iniciatyva Smilgių gatvė Panevėžyje pavadinta Klaipėdos gatve, taip paminint Klaipėdos sukilimo 1 metų sukaktį. 1926 m. sausio 17 d. Klaipėdos sukilimo trejų metų sukaktį Panevėžio šauliai paminėjo pamaldomis ir bendru su skautais paradu. Šešiems šauliams Klaipėdos sukilimo dalyviams įteikti ženklai.

Panevėžio šaulių choras buvo seniausias choras Panevėžio mieste, savo istoriją vedęs nuo 1900 m. Choro ištakomis laikytas Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios choras, šioje bažnyčioje vargonininku ilgus metus dirbo Vladas Paulauskas. 1924 m., prisijungus Panevėžio šauliams, choras tapo Panevėžio šaulių choru.

1924 m. birželio 21 d. Panevėžyje vyko pirmoji Dainų šventė. Joje dalyvavo trys miesto chorai - Panevėžio gimnazijos, Mokytojų seminarijos ir Panevėžio šaulių. Panevėžio šaulių chorui vadovavo dirigentas Vladas Paulauskas. Buvo sudainuota 16 dainų. Vienas iš šventės organizatorių - V.Paulauskas. 1924 m. rugpjūčio 23-26 d. Kaune vykusioje pirmoje Lietuvoje respublikinėje dainų šventėje dalyvavo Panevėžio ir Palėvenės šaulių chorai. 1924 m. rugpjūčio 9 d. Panevėžio šaulių choras dalyvavo Rusnėje, šventėje nukentėjusiems nuo potvynio šelpti. Čia Panevėžio choro pasirodymas tarp vietos gyventojų turėjo didelį pasisekimą. Panevėžio šauliai choristai taip pat lankėsi Palangoje, Klaipėdoje. Žinomas Panevėžio pedagogas, literatas Matas Grigonis 1927 m. sukūrė „Šaulio dainą“.

1928 m. liepos 1-2 d. Kaune vykusioje antrojoje respublikinėje Dainų šventėje dalyvavo Panevėžio šaulių choras. 1929 m. birželio 23-24 d. Panevėžio šaulių choras dalyvavo Kaune vykusiame Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo dešimtmečio minėjime. 1930 m. birželio 9 d. Panevėžio valstybinės gimnazijos kieme vyko Dainų diena, joje dalyvavo keturi chorai. Vienas pagrindinių šventės dalyvių buvo Panevėžio šaulių choras, vadovaujamas Vlado Paulausko. Kaip rašė to meto spauda, „kad ne šauliai, suvažiavę iš plačios Panevėžio apylinkės, publikos būtų visai maža buvę“. Tą pačią dieną vyko ir XII rinktinės įkūrimo 11-ųjų metinių minėjimas, jame dalyvavo ir Lietuvos šaulių sąjungos pirmininkas dailininkas A.Žmuidzinavičius. Grojant XII rinktinės šaulių orkestrui, pražygiavo paradas: 12 šaulių būrių vėliavų, šauliai pėstininkai, šauliai dviratininkai ir šauliai raitininkai. 1931 m. Panevėžio šaulių choras „su dideliu pasisekimu koncertavo Tilžėje, dabar rengiasi gastroliuoti į Rygą ir Taliną“.

1934 m. gegužės 19 d. vakare buvo suorganizuota kariuomenės, savanorių, šaulių, mokyklų, miesto organizacijų ir visuomenės eisena į kapines už Nepriklausomybę žuvusiems kariams pagerbti. 1934 m. gegužės 21 d. minėta Panevėžio išvadavimo 15 metų sukaktis. Iškilmės vyko Vytauto parke. Sudarytame organizaciniame komitete šaulys Vladas Paulauskas paskirtas dainų ir muzikos sekcijos pirmininku. Dėl lietingo oro šventėje numatyta sporto programa neįvyko, tačiau Dainų dienoje dalyvavo Panevėžio, Ramygalos ir Smilgių šaulių chorai.

1925 m. rugpjūčio 14 d. įvyko pirmas šaulių teatro steigimo iniciatorių susirinkimas, vienas iš iniciatorių - XII Panevėžio šaulių rinktinės vadas Adolfas Klibas. 1925 m. rugpjūčio 19 d. įkurtas mėgėjų teatras, kurio tikslas - tenkinti kultūrinius miesto bendruomenės poreikius. 1925 m. rugsėjo 20 d. „prie Šaulių teatro susidariusioji dramos sekcija vaidino A.Strazdo 4 veiksmų dramą „Sugrįžo“.

Šauliai tradiciškai kiekvienais metais švęsdavo Jonines. 1926 m. „Panevėžio balsas“ aprašo, kaip Panevėžio rinktinės šauliai ruošiasi švęsti birželio 23 d.: „Programoje numatyta: kupoliavimas, deginimas laužų, vainikų plukdymas Nevėžiu, eisena su žibintuvais ir kitos naujos pramogos. Sekmadienį, 27 birželio, apvaikščiojant tradicinę šaulių šventę, Įgulos bažnyčioje bus pamaldos už žuvusius dėl Nepriklausomybės, o po pietų - Joninių tąsa, kur, tarp kita ko, atvirame ore bus pastatyta tautiniais motyvais misterija su dainomis. Girdėtis, kad toms iškilmėms rimtai ruošiasi tiek vaidilos, tiek choras.“

Panevėžio šauliai aktyviai dalyvavo ir propaguodami savo veiklą. Tam ypač buvo reikalinga spauda. Panevėžio šauliai leido laikraštį „Mūsų šauklys“ (red. P.Plevokas). Laikraštis ėjo 1934 metais. Didelį dėmesį skyrė Panevėžio šaulių veiklos aprašymui. Nemažai straipsnių buvo skiriama ir nušviečiant giminingų šauliams organizacijų veiklą. Panevėžio šauliai palaikė gerus santykius su Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariais.

Panevėžio šauliai buvo vieni aktyviausių Panevėžio mieste. Jų kultūrinė veikla ypač patiko miestiečiams ir pagyvino miesto gyvenimą.


Parengta pagal savaitraštį „Respublika"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ČEMPIONATAS: šį šeštadienį Klaipėdoje esančiame Smiltynės paplūdimyje prie Gelbėjimo stoties vyks 19-asis atviras Lietuvos paplūdimio regbio čempionatas; turnyre planuoja dalyvauti apie 12 komandų iš Lietuvos, Latvijos ir Kaliningrado.
  • PASKYRĖ: Kremlius ketvirtadienį paskelbė naujuoju šalies ambasadoriumi Jungtinėse Tautose skiriantis Vasilijų Nebenziją; šiame poste jis pakeis vasario mėnesį mirusį ilgametį Rusijos pasiuntinį JT Vitalijų Čiurkiną.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Kaip vertinate, jog valstybės pinigai skiriami renginiams, kurie propaguoja smurtą ir savižudybes?

balsuoti rezultatai

Kur dažniausiai vasarą perkate vaisius ir daržoves?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +13  +16 C

   +14  +16 C

 

   +14  +17 C

   +22   +24 C

  +20  +23 C

 

   +19  +21 C

    5-12 m/s

     1-5 m/s

 

      2-6 m/s

 

USD - 1.1694 PLN - 4.2541
RUB - 69.6779 CHF - 1.1232
GBP - 0.8898 NOK - 9.2978
reklama
Velyke2017
reklama
Rokiškio pienas 2017.06