respublika.lt

Palikę Lietuvą, kad galėtų kurti

(0)
Publikuota: 2010 kovo 25 17:04:53, Algė RAMANAUSKAITĖ, “Respublikos” žurnalistė
×
nuotr. 3 nuotr.
PASIRINKIMAS. Smuikininkė Dalia Kuznecovaitė norėtų grįžti namo, į Lietuvą, tačiau kol kas pasaulis jai siūlo kur kas daugiau galimybių

Lietuvą palieka ne tik viltį praradę darbininkai ar mūsų universitetuose nebeišsitenkantys studentai. Lietuvą palieka ir meno emigrantai. Deja, savo kūryba jie dažniau džiugina ne savas, bet svetimas akis, ausis ir sielas.

Už geležinės uždangos

Šį vakarą Vilniaus Šv.Kotrynos bažnyčioje nuskambės pirmieji festivalio “Sugrįžimai” akordai. Kartu su Šv.Kristoforo orkestru ir pianiste Aleksandra Žvirblyte scenoje grieš prieš 20 metų iš Lietuvos į Vokietiją išvykusi smuikininkė Dalia Stulgytė-Šmalenberg (Schmalenberg).

Kai Daliai tebuvo 11-a, jos tėtis garsus smuikininkas Algirdas Stulgys pasakė, kad dukra privalanti pabėgti į Vokietiją, tikrąjį Europos kultūros centrą. Sulaukusi 18-os, ji taip ir padarė. Trejus metus nuo šeimos ir artimiausių žmonių ją skyrė geležinė uždanga. Jauna, bet jau spėjusi sulaukti pripažinimo Lietuvoje, staiga Dalia liko viena ir privalėjo iš naujo įrodyti, ką sugeba. Tik jau kur kas didesnei auditorijai. Su namiškiais tuos trejus metus retkarčiais pabendraudavo telefonu. Baisu buvo tik per Sausio 13-osios įvykius, kai niekas negalėjo pasakyti, kas ten, toje Lietuvoje, dedasi.

Lietuva - dar viena stotelė


Vis dėlto sunkiausia buvo ne vienatvė - moteris prisipažįsta niekada nesijautusi ir nebuvusi palikta visiškai viena. Sunkiausia buvo įrodyti, ką ji sugebanti. “Visada noriu būti geriausia”, - prisipažįsta D.Stulgytė-Šmalenberg, šiandien pasiekusi turbūt visa, ko tikėjosi.

 

Vokietijoje lietuvei suteiktas “Kammer musiker” titulas, kuriuo nuo karališkųjų laikų apdovanojami šalies muzikinei kultūrai ypač nusipelnę atlikėjai. Šiandien ji - vieno iš penkių žymiausių šalies orkestrų - Drezdeno simfoninio - koncert-meisterė. Į šią vietą pretendavo daugiau nei 300 konkurentų. Tačiau laimėjo lietuvė.

Bet didžiausiu gyvenimo laimėjimu moteris laiko sūnaus Ivo gimimą. “Jis - tikras vunderkindas. Pagal savo žinias dabar turėtų mokytis trečioje klasėje. Beje, jis puikiai kalba lietuviškai”, - pasakoja pirmoko mama.

Ar prieš koncertą, išpildysiantį jos svajonę supažindinti Lietuvos publiką su Johano Sebastiano Bacho muzika, smuikininkė jaučiasi ypatingai? “Ne, man tai dar vienas pasirodymas, nesiskiriantis nuo koncertų bet kuriame pasaulio taške - ar tai būtų Japonija, ar Amerika, ar Lietuva. Esu profesionalė”, - atvirai kalba D.Stulgytė-Šmalenberg.

Nejau per 20 metų neliko jokių sentimentų gimtajai šaliai? Dalia atsako ne iš karto. Vis dėlto pagalvojusi pripažįsta, kad lipant į lėktuvą, skrendantį į Vilnių, apima keistas jausmas. Ko gero, tai sentimentai...

Nereikalingi, nes per daug aktyvūs

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai Gediminas ir Nomeda Urbonai jau antrus metus gyvena JAV. Kvietimo dėstyti prestižiniame Masačusetso technologijos institute G.Urbonas sulaukė iškart po to, kai išgirdo, kad Lietuvoje jiems užsiveria visos durys.

“Po Venecijos bienalės tuometinis kultūros ministras Jonas Jučas pasakė: “Jums visos durys bus uždarytos. Pokalbis vyko Prezidentūroje, kur mums buvo įteiktos Nacionalinės premijos, - pasakoja G.Urbonas. - Tiesiog supratau, kad mūsų aktyvi socialinė ir pilietinė pozicija netinka tam tikroms partijoms. Kitokio paaiškinimo tiesiog nėra”.

Pabodo asmeninių sąskaitų suvedinėjimas

Išvykti menininkus paskatino ir nacionalinės programos “Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009” (VEKS) vadovų akibrokštas. Gedimino ir Nomedos pasiūlytas ambicingas projektas “Elektroninis barokas” padėjo Vilniui pelnyti “Europos kultūros sostinės” titulą ir Europos Komisijos buvo pripažintas pavyzdiniu. Kelerius metus kentę VEKS atstovų pašaipas, nuolatinius reikalavimus perrašinėti projektą ir mažinti biudžetą, menininkai suprato, kad jų projekto siekiama bet kokiu būdu atsisakyti.

“Mes tik prašėme racionalios kritikos. Bet ore visą laiką tvyrojo nuojauta, kad kažkam nepatinka mūsų aktyvi pozicija tiek dėl “Lietuvos” kino teatro, tiek dėl prieškario ambasados pastato Romoje “Villa Lituania”. Supratome, kad su mumis siekiama suvesti asmenines sąskaitas, - ironiškai šypsosi G.Urbonas. - Politikai bando menininkams parodyti jų vietą: jūs turite užsiimti menu, o ne politika. O mes nerodėme pagarbos “autoritetui”. Juk nešant kyšį svarbiausia ne jo fiskalinė vertė, bet pagarbos, tradicijos tęsimas...”

Užsidaryti arba išvykti


Toli nuo Lietuvos atsidūrusiems menininkams iki šiol skauda širdį, kad jų gimtinėje susidarė pigaus, save ir kitus žeminančio, kriminalinio mentaliteto konglomeratas. “Galiu džiaugtis nedidelio miestelio biblioteka, kuri gaudama visiškus grašius sugeba išlaikyti knygas ir skaitytojus. Bet kaip galiu džiaugtis, kai šimtai milijonų investuojami į visišką šnipštą?” - stebisi G.Urbonas lietuviška tradicija dažniau kalbėti ne apie idėjas, bet apie pinigus.

Nors kritikuoti jis sugeba, iš karto skuba užbėgti už akių ir sako nenorįs pasirodyti visiškas pesimistas. Ypač kai aplink tiek nuostabių žmonių. Tik gaila - jie nustumti į antrą planą. Jų nuomonė ignoruojama. “Šie žmonės arba užsidaro nedideliuose rateliuose ir ten kuria reikšmingus dalykus, arba išvažiuoja”, - konstatuoja Masačusetso technologijos universiteto docentas.

Retrospektyviai žvelgdamas į praeitį, G.Urbonas tiki, kad jį su žmona svetur nubloškęs likimas padėjo jiems išvengti farso, vykusio su VEKS ženklu. “Šiandien daug kas pradėjo kilti į paviršių. Bet 2005-aisiais į šį reikalą žiūrėjome labai rimtai, - šypteli Gediminas. - Tai, kas vyksta dabar, pavadinčiau noru užtildyti, neprileisti. Jei tokiose institucijose, kaip Kultūros ministerija, Lietuvos televizija, savivaldybės, Parlamentas, Vyriausybė, dirbtų brandūs žmonės, jie leistų egzistuoti ir kitokiai nuomonei. Kol kas Lietuvoje klesti nekritikuojama kultūra, nesavikritiška politika ir ekonomika. O tai ir palaiko krizę”.

Svetimi kviečia likti

21-erių Dalia Kuznecovaitė - jauna smuikininkė, savo talentą beskleidžianti Vokietijoje, Rostoko aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje. Trečius metus svetur smuiko stygas virpinančiai keliolikos tarptautinių konkursų laureatei mokytis liko dar tiek pat laiko. Tik vargu ar Lietuva ją spės susigrąžinti. Jau dabar Dalia kviečiama griežti daugelyje Europos šalių, viliojama ilgėliau likti saulėtoje Meksikoje, jai siūlomas koncertinis turas po pasaulį - nuo Japonijos iki Jungtinių Valstijų.

Prieš dvejus metus ji laimėjo aukso medalį tarptautiniame Henriko Šeringo konkurse Tolukoje, Meksikoje. Čia buvo tik viena amžiaus grupė - iki 36-erių. Jauniausiai konkurso dalyvei iš Lietuvos ką tik buvo suėję 20 metų.

“Atsivežiau ne tik daugybę įspūdžių, bet ir kontraktų. Po to dar keturis kartus skridau į Meksiką koncertuoti. Susipažinau su garsiu meksikiečių dirigentu Enrike Batizu, jis vis kviečia mane likti”, - pasakoja D.Kuznecovaitė, pasiryžusi pirmiausia baigti mokslus Vokietijoje, prof. Petru Muntianu klasėje.

Koncertai Lietuvoje - kaip šventė

Gal Lietuvoje ji patirtų mažiau spaudimo, gal taip pat galėtų važinėti po tarptautinius konkursus, gal ir mama ramiau miegotų žinodama, kad dukrai viskas gerai. Bet tik atsidūręs vienas priešais savo baimes ir visą pasaulį gali išmatuoti savo galimybių ribas. “Taip, būna sunku. Bet viskas tik į naudą, - optimistiškai kalba D.Kuznecovaitė. - Štai į Meksiką, tolimą ir nesaugią šalį, skridau visai viena. Mama tikrai nenorėjo manęs išleisti. Atsimenu, atskridau vėlai vakare. Lietuvoje tuo metu buvo 4 val. ryto. Bet mama nemiegojo, laukė, kol parašysiu žinutę”.

Pernai beveik visus metus smuikininkė praleido kraudama lagaminus. Prancūzija, Meksika, Vokietija, Šveicarija, Austrija... Kartais grįžusi namo tik spėdavo pasikeisti drabužius ir skrisdavo toliau. Per tuos metus labai pasiilgo namų - į Lietuvą neužsuko gal aštuonis mėnesius. “Esu iš tų žmonių, kurie visada nori grįžti į Lietuvą. Bet kai daug darbo, stengiesi į tai nesigilinti. Nuolat keliaujant kartais norisi, kad kas nors būtų šalia, juk didžiąją dalį laiko būnu viena. Bet muzikanto, ypač solisto, gyvenimas ir yra kelionės. Tad sunku pasakyti, kur aš būsiu po kelerių metų”.

Vis dažnesni kvietimai groti Lietuvoje D.Kuznecovaitei glosto širdį. Groti namie savai publikai jai vis dar daug maloniau, nei 3 tūkst. klausytojų auditorijai kur nors tolimoje Meksikoje.

D.Stulgytė-Šmalenberg apie paramą menui
:

Vokietijoje valstybė labai remia meną. Sulaukiama ir privačių rėmėjų paramos. Bet didžiausią dalį sudaro valstybės dotacijos. Lietuvoje trūksta valdžios dėmesio, jos paramos menininkams.

G.Urbonas apie provincialumą:

Mums vis atrodo: prasuksime čia kokį savo bizniuką ir praplauks, niekas nepastebės. O juk turėtume suvokti, kad tai, ką darome, matyti žymiai platesniame kontekste. Kai pradėsime apie tai galvoti, iš karto susidėlios visi atskaitos taškai. Pradėsime dirbti atsakingai.

D.Kuznecovaitė apie skirtumus:


Tikrai norėčiau grįžti į Lietuvą. Bet Lietuvoje muzikantui sunku įsitvirtinti. Kiek Lietuvoje yra koncertų salių? Konkurencija? Tikrai ne tokia, kaip Europoje... Lietuvoje solistui mokama keliasdešimt kartų mažiau nei užsienyje.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s