respublika.lt

2018 birželio 19, antradienis

N.Sadūnaitė: „laukiau, kad po mano tos kalbos - antrankiukai ir į cypę“nuotraukos (38)

2018 sausio mėn. 13 d. 13:37:02
Jadvyga Bieliavska, Elta

Atsiėmusi 2017-ųjų metų Laisvės premiją disidentė Nijolė Sadūnaitė praktiškai visą savo pasisakymą iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime skyrė buvusiam Garliavos skandalui.

 

Ji prisiminė ne tik skandalingų įvykių ir bylų aplinkybes, bet taip pat pareikalavo iš valstybės vadovų iki Vasario 16-osios - Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo - jai ir visuomenei pateikti neginčijamus įrodymus, ar skandalo epicentre buvusi mergaitė „yra gyva ir sveika“.

Nors po šios istorijos praėjo nemažai laiko, N. Sadūnaitė reiškė susirūpinimą dėl mergaitės pagrobimo Garliavoje. Jos teigimu, per šį „brutalų neteisybės aktą dalyvavo dešimt kartų daugiau ginkluotų pareigūnų, nei neutralizuojant teroristą Bin Ladeną“.

Iškilmingo posėdžio dalyvius nustebino tokia laureatės kalba.

Po minėjimo paklausta žurnalistų, kaip ji jaučiasi gavus premiją, N. Sadūnaitė sakė, kad po savo tokios kalbos tikėjosi ir antrankių, ir cypės.

„Aš laukiau, kad po mano tos kalbos man antrankiukus ir į cypę, labai gerai maitina, valgai ir nemokamai gyveni, nemoki nei už būstą, nei už maistą“, - pajuokavo N. Sadūnaitė.

Žurnalistų apie laureatės kalbą paklaustas Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad „žmogus turi tą savo nuomonę, ji ją tvirtai turėjo nuo pat istorijos pradžios“, bet čia nėra tiesos.

„Nė viename žodyje nėra tiesos“, - trumpai pakomentavo S. Skvernelis.


N.Sadūnaitei įteikta 2017-ųjų metų Laisvės premija

2017-ųjų metų Laisvės premija įteikta laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei.

Seimo narė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė savo kalboje pabrėžė neabejojanti, kad N. Sadūnaitės veikla priartino Lietuvą prie nepriklausomybės. „Jūsų susitikimai su tuomečiu JAV Prezidentu Ronaldu Reaganu ar Popiežiumi Jonu Pauliumi II pagarsino mūsų Valstybės vardą, istoriją ir kovą. Jums rūpėjo ne tik Lietuva, bet ir kitos pavergtosios tautos, iš kurių buvo atimta teisė išpažinti savo tikėjimą, kur buvo užgniaužta laisvė. Jums visada rūpėjo silpnesnis, stokojantis, nuskriaustas. Jūs dalinotės geru kalėdama lageryje, Jūs kvietėte žmones dalintis su kitais Atgimimo metais, atkuriant organizaciją „Caritas“, - teigė Laisvės premijų komisijos pirmininkė.

Sveikindama 2017-ųjų Laisvės premijos laureatę R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė: „Laisvės premija Jums už tai, kad nebijojote, už drąsą ir Lietuvos meilę. Už tai, kokią Lietuvą turime ir kuriame kasdien. Už tai, kad tikėjote ir tikite, kad Lietuva gražės, ir už tai, kad Jūs už tokią Lietuvą kovojote. Gal kol kas ne visai netobulą, bet savą ir Nepriklausomą. Ačiū, kad tikėjote ir tikite, kad Lietuva gražės“.

2017 m. Laisvės premijos laureatė N. Sadūnaitė nuoširdžiai padėkojo visiems susirinkusiems už parodytą dėmesį ir už labai brangų įvertinimą. „Buvau tiesos pusėje slogiais sovietmečio okupacijos metais. Ir dabar stengiuosi laisvoje Lietuvoje išlikti tiesos pusėje. Siekdama tiesos ir teisingumo, taip kovoju už Laisvę: laisvę nuo melo, baimės, nuo kitaminčių persekiojimo, nuo prisitaikėliškumo ir veidmainystės“, - tvirtino laureatė.

N. Sadūnaitė gimė 1938 m. liepos 22 d. Kaune, Jono Sadūno ir Veronikos Sadūnienės (Rimkutės) šeimoje. N. Sadūnaitė mokėsi Anykščių Jono Biliūno vidurinėje mokykloje. Mokslus baigė 1955 m. Po metų įstojo į Šv. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregaciją Panevėžyje. Amžinuosius įžadus davė 1963 m. Persikėlusi į Vilnių, mokėsi medicinos seserų kursuose, dirbo Vilniaus kūdikių namuose sekretore mašininke, skalbėja, gaisrininke, slaugė Vilniaus našlaičių namų globotinius.

Į sovietinio saugumo akiratį N. Sadūnaitė pateko 1970 metais, kai ėmėsi ginti valdžios persekiojamus kunigus. 1971 m. ji slapčia nugabeno į Maskvą ir perdavė užsienio šalių diplomatams Lietuvos žmonių memorandumą dėl sąžinės laisvės suvaržymų sovietinėje Lietuvoje. Jos dėka šis dokumentas, pasirašytas daugiau nei 17 tūkst. tikinčiųjų, tapo žinomas visame pasaulyje.

Nuo 1974 m. N. Sadūnaitė pradėjo dauginti ir platinti Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką - žymiausią sovietmečiu leistą pogrindinį žurnalą, fiksavusį sovietų valdžios pažeidimus tikinčiųjų teisių ir laisvių srityje. Už tai 1974 m. suimta ir nuteista laisvės atėmimu trejiems metams sunkiųjų darbų kalėjime ir trejiems metams tremties. Šešerius metus kalėjo Mordovijoje ir kitose vietose Sibire. 1980 m. grįžusi į Lietuvą ir toliau dalyvavo leidžiant Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką. Nuo 1982 m. ji Lietuvoje gyveno nelegaliai, slapta susitikdavo su disidentais Maskvoje. 1987-1988 m. buvo saugumo suimta ir tardoma, kankinama, nuodijama narkotikais ir radiacija, tačiau nepalūžo. N. Sadūnaitė aktyviai dalyvavo Lietuvos Atgimimo įvykiuose. 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo ji kalbėjo pirmajame viešame protesto prieš sovietinę santvarką mitinge. Po to vėl buvo KGB tardoma bei persekiojama. Lietuvos ypatingajame archyve išlikusi N. Sadūnaitės baudžiamoji byla liudija laisvės gynėjos ištvermę, išmonę ir drąsą.

Laisvės premija, įsteigta 2011 m. rugsėjo 15 d., siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

2011 m. Laisvės premija skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, 2012 m. - Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, 2013 m. - kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, 2014 m. - Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui, 2016 m. - Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir Prezidentui Valdui Adamkui.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (38)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NUOTEKOS: Europos Komisijai Lietuvai grasinant baudomis dėl prie nuotekų tinklų neprijungtų šalies gyventojų, Vyriausybė trečiadienį imasi šio klausimo; Lietuvai gresia baudos, nes 58 aglomeracijose gyventojai nėra prijungti prie centralizuotų nuotekų sistemų.
  • NUKELIAMOS: Lietuvos futbolo federacija informuoja, kad nukeliamos A lygos rungtynės tarp Klaipėdos „Atlanto“ ir „Kauno „Žalgirio“, kurios turėjo vykti birželio 19 dieną 20 val. Klaipėdos miesto centriniame stadione.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar Lietuva patirtų didelių nuostolių, jei užsidarytų „Achema“?

balsuoti rezultatai

Ar kada buvote apgauti, kai nuomojotės būstą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +12   +14 C

   +11  +14 C

 

   +11  +15 C

  +19   +26 C

   +19  +24 C

 

   +23   +29 C

    7-12 m/s

   2-7 m/s

 

     2-7 m/s

 

reklama
Prenumerat 2018