respublika.lt

2018 rugsėjo 21, penktadienis

Nešventiškos šventadienio mintys. Japonija - šalis, sauganti savo tradicijasnuotraukos (1)

2018 liepos mėn. 22 d. 09:58:11
Gediminas JAKAVONIS

Japonijoje lankėmės antrą kartą. Jei pirmą kartą į IML (tarptautinės žygių federacijos) renginį atlėkėm ir išlėkėm, kaip sako Lietuvoje, „druskos pasiskolinti“, tai dabar turėjom pakankamai laiko susipažinti su šios šalies papročiais ir kultūra.

 

Tada šiaurinėje Japonijoje vykusiame renginyje, kuriame dalyvavo daugiau kaip 50 tūkst. dalyvių, tarp teisėjų buvo tik keletas, su kuriais galėjom susikalbėti angliškai. Taip per tris dienas įveikę 150 km pėsčiomis ir prisižiūrėję įvairiausių įdomybių, dažnai net nežinodavome, ką mes čia matėme. Kita vertus, šie labai tvarkingi ir darbštūs žmonės, žiūrėdami ir fotografuodami ant mūsų marškinėlių Vytį ir žodį „Lietuva“, su savo išmaniaisiais telefonais išsiaiškindavo, kad mes europiečiai ir esam iš „Baltic states“, kur dar yra Latvija ir Estija. Japonai šiaip jau nekalba angliškai, bet pamatęs mūsų „teletabių“ komandą, žiūrinčią į jų hieroglifus kaip „ožys į naujus vartus“, visada atsirasdavo „gerietis“ mums pagelbėti.

Šį kartą į senąją Japonijos sostinę Kiotą atvykę kelias dienas prieš IML renginį Jotašine (pietų Japonijoje), turėjom puikius gidus - ukrainietį, čia gyvenantį Maksimą su jo žmona japone Rina.

Japonijoje vyrauja šuntoistų bei budistų religijos, todėl senojoje šios šalies sostinėje Kiote daugiausiai jų šventyklų. Tik čia jos nėra konkuruojančios. Gali tuoktis pagal vienos religijos taisykles, o laidotis pagal kitos kanonus. Stebėdamas apeigas jų šventyklose, mintimis grįžau į Lietuvą, kur Seime vyko diskusijos dėl senojo baltų tikėjimo - Romuvos - pripažinimo tradicine religija. Buvęs premjeras A.Kubilius net pareikalavo vyskupų konfederacijos ir Vyriausybės išvadų. Jei jau negerbi savo tautos tradicijų, tai nesitikėk, kad tavo tautą ir valstybę gerbs kiti.

Vaikštome po Kiotą, esame garsiausiame Japonijos akmenų parke. Jų tradicijoje 15 - absoliutus, idealus ir magiškas skaičius, tačiau jį įkūręs vienuolis akmenis sustatė taip, kad iš kur bežiūrėtum, matysi tik keturiolika. Filosofija tokia: žmogus ne Dievas, kad ir kiek daug bežinotum, visko niekuomet nesuvoksi ir nepamatysi. Visada kažkas liks už tavo pažinimo ir sugebėjimų ribos.

Vaikštom po Kioto senamiestį, pilną įvairių skulptūrų ir mus supančios rytiečių mistikos. Seniai pastebėjome keistas akmenines skulptūrėles, kažkuo panašias į mūsų koplytėles, perrištas spalvotomis juostelėmis.

- Pagal mūsų tikėjimą mirę kūdikiai keliauja į pragarą, nes tėvams gimdami būtų suteikę daug skausmo. Tėvai, norėdami palengvinti savo vaikų kančias, puošia tokius altorėlius, - pasakoja Rina.

Penkių stogų, simbolizuojančių žemę, ugnį, vandenį, orą ir dangų, šventovė. Aplink - daugybė žmonių. Vyrai, moterys ir vaikai apsivilkę tautiškais rūbais. Vaikščioti Kioto senamiesčiu su japonų tautiniais rūbais - gero tono ženklas. Jei jų neturi, pilna juos nuomojančių ar pardavinėjančių įstaigėlių ir parduotuvių. Nepaliaujamai stebėdamasis senamiesčio mažąja architektūra, švara, tvarka, kur net saldainio popieriukui numesti nėra vietos, prie vieno simpatiško mažo pastatėlio klausiame savo gidės Rinos, kiek toks namelis kainuoja.

- Pagal mūsų įstatymus jūs, net būdami milijardieriais, čia gyventi negalit. Tai mūsų iš kartos į kartą gyvenami namai, kurių joks užsienietis užimti neturi teisės, - neslėpdama nustebimo aiškina gidė.

Šie tvirtai, bet ramiai pasakyti žodžiai buvo labai aiškiai suprantami. Pamėginęs taip pakalbėti Lietuvoje, įvairių Seimo juknevičienių tuoj būčiau įvardintas rusų Putino ranka. O Rina, pasakodama apie senamiestyje stovinčius paminklus, stebino ir vėliau:

- Na, šis herojus nėra mėgstamas Japonijos istorijos ir žmonių.

- Tai kodėl jam čia stovi paminklas?

- Bet juk tai mūsų istorijos dalis.

2005 m. japonai, praėjus 100 metų po Rusijos-Japonijos karo, pastatė paminklą abiejose pusėse kariavusiems ir žuvusiems rusų ir japonų kariams. Suprasdamas savo ekskursijų vadę, vis mintimis grįždavau į Lietuvą. Vos ne trisdešimt metų esame nepriklausomi, bet vis dar kovojam su jau seniai neegzistuojančios valdžios šešėliais, nematydami savo pačių klaidų. Iki šiol nesuprantu, kam maišė skulptūros ant Žaliojo tilto. Negi valdžios atstovai mano, kad lietuvaičiai, pažvelgę į jas, puls atkūrinėti sovietų valdžią?

Švęsdami savo valstybės dešimtmetį, 1928 m. Senojoje Varėnoje mūsų kraštiečiai, nebūdami labai turtingi, pastatė paminklą Vyčiui. Sąjūdžio laikais jį atstatėme. Savo lėšomis perlojiškiai tarpukariu pastatė Vytauto Didžiojo paminklą, Kriokšlyje, Randamonyse kaimų jaunimo pastangomis iškilo paminklai S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio atminimui.

Mūsų nepriklausomas valstybės šimtmetis. Vis galvoju, ką būtų 100-mečio proga minėję mūsų valdantieji, jei ne Liudo Mažylio surastas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas. Turbūt į orą būtų paleidę daugiau fejerverkų. Štai mano gimtojoje Varėnoje profesionalus skulptorius valkininkietis Nerijus Kavaliauskas, atkūręs Užutrakio parko skulptūras, pasiūlė merui Algiui Kašėtai savo lėšomis mieste, prie „Ąžuolo“ gimnazijos, pastatyti paminklą Jonui Basanavičiui. Tačiau meras, tikriausiai pasitaręs su Liberalų sąjūdžio vadovu, Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi, nusprendė, kad to varėniškiams nereikia. Liberalas R.Šimašius su kultūros ministre buvo tie, kurie A.Sakalausko Laisvės karį išvadinę „militarizuotu balvonu“, neleido valstybės šimtmečio proga jam atsirasti Lietuvos sostinėje. Šiems šiuolaikinio meno centro apologetams užtenka ir metalinio vamzdžio Neries krantinėje.

Vis galvoju, kodėl Vilnių ir Varėną valdantiems liberalams tokie baisūs ir nereikalingi valstybės šimtmečio proga dovanojami tautiniai simboliai. Globalizacijos ideologija ar paprasčiausiai ne biudžeto lėšomis statomas objektas atima tokio nelietuviško, bet visiems suprantamo žodžio „otkatas“ galimybę. Ačiū Dievui, kad vieta mūsų valstybės simboliui Vyčiui atsirado Kaune.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

  • Mums toli 2018 liepos mėn. 22 d. 11:42:37

    Mums toli iki tokios kultūros,kaip pas japonus. toli ir iki tokio
    protingumo, tokio suvokimo savęs ir savo istorijos.Toli. kaip iki
    amžinybės.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • DOVANOS: šalies vadovė Dalia Grybauskaitė Lietuvoje viešėsiančiam popiežiui Pranciškui dovanos nepriklausomybės simbolį - Laisvės varpą ir kūrinio „Gloria Lietuvai“ įrašą.
  • UŽPUOLIMAS: penktadienį smogikai Indijos šiaurėje esančios Džamu ir Kašmyro valstijos teritorijoje pagrobė ir nužudė tris policininkus.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +13 +16 C

   +12  +14 C

 

   +8  +11 C

  +24  +27 C

   +15  +17 C

 

   +14  +15 C

  8-12 m/s

 2-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

USD - 1.1769 PLN - 4.2925
RUB - 78.0670 CHF - 1.1312
GBP - 0.8859 NOK - 9.5885
reklama
Sveikata Grožis