1 Vladas Drėma

Dienraštis „Respublika“ kartu su „Zonta International“ jau penkerius metus organizuoja „Respublikos nacionalinių vertybių rinkimus“. Kiekvieną savaitę dienraštyje spausdinamos žmonių aprašytos vertybės. Redakcija laikosi nuostatos, kad kiekviena istorija, patekusi į laikraščio puslapius, jau yra vertybė. Kiekvienas žmogus, ieškojęs, rašęs ir siuntęs mums aprašytas istorijas, nusipelno didžiausios pagarbos.

Kompetentinga komisija, sudaryta iš įvairių sričių specialistų, kultūros pasaulio atstovų, iš penkių kategorijų nominantų atrenka geriausiuosius - jie ir tampa metų nugalėtojais. Tarp jų - ir didžiausio skaitytojų palaikymo sulaukusi nominacija.

Metams pasibaigus Vilniaus miesto rotušėje nugalėtojams įteikiamos specialiai šiam projektui skulptoriaus Viktoro Tunkevičiaus sukurtos statulėlės „Šakelė“.

„Nacionalinių vertybių„ apdovanojimų vakarą paskelbiami šešių nominacijų nugalėtojai:

„Žmogus amžininkas“;

„Žmogus istorinė asmenybė“;

„Istorinis faktas“;

„Reiškinys, garsinantis Lietuvą“;

„Daiktas, objektas, garsinantis Lietuvą“;

„Respublikos“ skaitytojų balsas“.

Kiekvienam nominantui įteikiamas Garbės raštas ir dienraščio „Respublika“ prenumerata, o kiekvienam rašiusiajam - Padėkos raštas ir dienraščio „Respublika“ prenumerata. Renginyje apibendrinamas metus trukęs projektas, kuriame galėjo dalyvauti kiekvienas Lietuvos žmogus.

1 Lietuvos dailės istoriko, muziejininko, tapytojo, grafiko Vlado Drėmos (1910-1995) 100-ąsias gimimo metines Lietuva minėjo parodomis, prisiminimų vakarais. Jis Vilniaus dailės akademijos garbės daktaras, Nacionalinės premijos laureatas, pirmasis Vilniaus garbės pilietis.

2  Pedagogas, Lietuvos nusipelnęs šachmatų treneris, amžinas „Karalienės belaisvis“ Vitalijus Andriušaitis, 50 metų ugdęs vaikų žinių troškimą, protą, ne tik paliko „kibirkštėlę savęs“, bet ir daugeliui jų pasuko gyvenimo kelią visai kita linkme.

3 Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, tautosakininkas, poetas, teologas Liudvikas Gediminas Rėza (1776 -1840) - vienas ryškiausių XIX a. pradžios lietuvininkų, apibendrinusių lietuvininkų kultūros pasiekimus iki XIX a. ir padėjusių pagrindus XIX a. lietuvių kultūrai.

4 Medicinos profesorė dr. Aldona Balčytė (L.Baltch, g. 1926 m.) savo mokslo tiriamąją veiklą apibūdina kaip darbą „su baltaisiais kraujo kūneliais ir bakterijomis, norint sužinoti, kaip antibiotikai padeda nugalėti infekcijas“.  Ji yra 200 mokslinių publikacijų autorė arba bendraautorė.

5 2000-ųjų gegužę popiežius Jonas Paulius II melsdamasis už įvairių konfesijų XX a. tikėjimo kankinius meldėsi ir už dr.  Stanislovą Mačiulį. „Gelbėjo kitus, žuvo patys“ - šie žodžiai iškalti granito paminkle trijų Panevėžio chirurgų - dr. S.Mačiulio, dr.Juozo Žemgulio ir Antano Gudonio - atminimui.

6 Pranas Jodelė (1871-1955) - cheminių statybinių technologijų Lietuvoje pradininkas, cemento gamybos pionierius, inžinierius, Lietuvos universiteto (Vytauto Didžiojo universitetas nuo 1930 m.) rektorius, prorektorius, universiteto statybų komisijų pirmininkas, Technologijos fakulteto profesorius.

7 Į gobelenų audimo meno subtilybes Aldona Žaromskienė atėjo per auksinę savo kantrybę. Bet užtat jie žavėjo, kiekvienas kažką bylojo žmogaus širdžiai. Ypač daug šviesių kūrybinių polėkių į jos sielą atplūdo po šalies Nepriklausomybės atkūrimo. Ji audė skubėdama, netausodama silpstančių jėgų. Visus jos kūrinius būtų sunku beišvardyti!

8 1801 m. vasario 16 d. Nasrėnų kaime, Salantų parapijoje, Telšių paviete, gimė Motiejus Valančius, Žemaičių vyskupas, tautos dvasios puoselėtojas ir palaikytojas. Šiandien jis mums vėl tampa nacionaline vertybe, kuria galime didžiuotis.

9 Dailininko Antano Krištopaičio spalvingų darbų albumai („Lietuvos medžiai“ - per 150, „Lietuvos bažnyčios“ - apie 700, „Lietuvos malūnai“ - per 200 piešinių) nesiliauja stebinę, kiek daug gali padaryti vienas (net ir dvasiškai bei fiziškai ilgus metus kankintas!) žmogus, atkakliai eidamas paskui savo talento kelrodę žvaigždę!

10 Lietuvos karo akademijos profesorius Algirdas Ažubalis, habl. socialinių mokslų daktaras, monografijų, šimtų mokslinių ir mokslo, populiarinimo straipsnių autorius, pirmiausia save laiko mokytoju. Iš 54 metų bendro pedagoginio stažo 25 atidavęs mokyklai nė vienos dienos nėra suabejojęs dėl savo pasirinkimo.

11 Nuo 2006 metų Plungėje, M.Oginskio dvare, vyksta Tarptautiniai Mykolo Oginskio festivaliai, kurių tikslas - pagyvinti Žemaitijos regiono kultūrinį gyvenimą, supažindinti su Europos šalių muzikine kultūra, iškiliausiais šalies ir užsienio atlikėjais, taip kompensuojant muzikos stygių periferijoje.

12 Koplyčios, nedideli, vieno dviejų aukštų katalikų kulto pastatai, mūsų krašte buvo statomi nuo seno prie vienuolynų, pilių, dvarų, rūmų, mokslo įstaigų, ligoninių, bažnyčių, kapinių teritorijose. Daug jų - griautų, atstatytų, naujai išgražintų - ir šiandien lyg mirusiųjų karalystės sargybiniai tebestovi kapinėse.

13 G.Petkevičaitė-Bitė asmeniniu pavyzdžiu ir veikla parodė, ką galima nuveikti kitų labui. Suvokdama, kad tik apsišvietęs žmogus gali kokybiškai ir prasmingai gyventi, ji su J.Juškyte, V. Kudirka ir J.Jablonskiu 1884 m. įkūrė Lietuvoje visuomeniniais pagrindais veikusią „ŽIBURĖLIO“ draugiją.

14  Petro, Antano ir Jono Vileišių žygis prasidėjo XIX a. pabaigoje, bet tęsiasi iki šiol. Istorinis brolių gyvenimo ir veiklos laikotarpis, jų modernios Lietuvos kūrimo darbų aidai pasiekia ir mus, primena ir moko, kaip galima pasitarnauti Lietuvai, gyventi visos tautos gyvenimu.

15 Lietuvos medicinos pažanga XX amžiuje neįsivaizduojama be Lietuvos širdies chirurgijos patriarcho prof. Algimanto Marcinkevičiaus atliktų darbų. Šis gydytojas pirmas Lietuvoje atliko: inkstų ir širdies persodinimų, modernios kraujagyslių chirurgijos operacijas.

16 2011 metai į šalies istoriją įrašyti kaip Laisvės gynimo ir Didžiųjų netekčių atminimo metai. Kraupūs prieš 70 metų birželio mėn. (1941) įvykiai neaplenkė ir Panevėžio. Tais metais žiauriai nužudyti 3 chirurgai: Juozas Žemgulys,  Stanislovas Mačiulis ir Antanas Gudonis.

17 Kunigas, kompozitorius Teodoras Brazys gimė 1870 m. Vargonauti mokėsi pas Pabiržės vargonininką, vėliau Rokiškyje, Vilniaus kunigų seminarijoje. 1900 m. šventintas kunigu. 1905 m. jis įstojo į bažnytinės muzikos mokyklą Regensburge. Parašęs konkursines „Mišias“ ir „Fugą“ keturiems balsams, gavo atestatą su „cum laude“.

18 Zinaida Emilija Kanevičienė gimė1893 m . Trakų apskrityje, anksti tapo našlaite ir buvo įdukrinta. Baigusi gailestingųjų seserų kursus Zinaida 1919 m. dirbo Lentvaryje, vėliau Vilniaus apskrities Raudonajame Kryžiuje gailestingąja seserimi, 1922-1924 m. - Kauno karo ligoninėje.

19 Kiek skausmo jos širdy sutilpo, kaip nė vienoj kitoj. Partizanų Motinos. Kažkur toli visa tai pasilikę. Kažkaip per toli.

20 Visą savo gyvenimą žmonėms ir Lietuvai paskyrusio Juozo Žemgulio darbo vaisius skiname ligi šiol. O tragiška neteisingai apkaltinto daktaro mirtis neleidžia pamiršti, kokiais idealais vadovaudamasis šis žmogus gyveno.

21 Steponas Darius gimė 1896 m.  Su Stepono Dariaus vardu susijusios gražiausios Lietuvos sporto tradicijos, nes jis buvo vienas iš sporto organizatorių ir pradininkų Lietuvoje. Jam patiko krepšinis. 1922 m. jis žaidė pirmose oficialiose Lietuvos vyrų krepšinio rungtynėse. Vėliau tapo krepšinio teisėju.

22 Jono Biržiskio gyvenimo epopėja gali nustebinti savo nenuspėjamais vingiais Lietuvoje ar kitoje šalyje gyvenantį žmogų. Tokią arba kitokią, bet taip pat realią ir tikrą istoriją gali papasakoti kiekvienas žmogus, kuris visą savo likusį gyvenimą praleis su neištrinamu ženklu širdyje. Ženklu, kuriame ryškiai įspaustas žodis TREMTINYS.

23 Miškingame Varėnos krašte, įsisiautę į žaliausius pušynus, įsikūrę Žiūrai. Jame gyvenantys žmonės tarsi suaugę su gražia gamta ir senovine buitimi. Jie saugo savo tradicijas, amatus ir dainuoja nuostabias dainas. Prieš 40 metų įsikūręs etnografinis ansamblis šiandien garsus visoje Lietuvoje, o jo atliekamos dainos pasklido po atokiausius kampelius.

24  Pranas Lubinas gimė 1910 m.  JAV. Jo tėvai - išeiviai iš Lietuvos. Amerikoje baigė mokslus, pradėjo žaisti krepšinį. 1936 m. su JAV komanda tapo pirmuoju lietuviu, iškovojusiu olimpinį aukso medalį.  Vėliau atvykęs į Lietuvą ne tik žaidė krepšinį, bet ir treniravo Lietuvos rinktinę. 1939 m. Europos pirmenybėse Lietuvos komanda tapo čempione.

Visi pretendentai

1.     Vladas DRĖMA - ištikimas paminklosaugos riteris
2.     Vitalijus ANDRIUŠAITIS. Gyvenimas - šachmatai
3.     Lietuvių kultūros puoselėtojas Liudvikas Gediminas RĖZA
4.     Aldonos BALČYTĖS gyvenimo siekis - tarnauti žmonėms
5.     Gydytojas Stanislovas MAČIULIS
6.     Profesorius Pranas JODELĖ
7.     Audėja Aldona ŽAROMSKIENĖ
8.     Tautos dvasios puoselėtojas Motiejus VALANČIUS
9.     Dailininkas Antanas Krištopaitis
10.     Mokytojas Algirdas AŽUBALIS
11.     Mykolo OGINSKIO festivaliai
12.     Lietuvos koplyčios.
13.     „ŽIBURĖLIO“ draugija
14.     Broliai VILEIŠIAI
15.     Akademiko prof. Algimanto MARCINKEVIČIAUS talentai
16.     Gydytojas Antanas GUDONIS
17.     Teodoras BRAZYS - atsidavęs Tėvynei ir Bažnyčiai
18.     Medicinos sesuo Zinaida Emilija KANEVIČIENĖ
19.     Partizanų MOTINA
20.     Gydytojas Juozas ŽEMGULYS
21.     Krepšinio pradininkas Lietuvoje Steponas Darius
22.     Didžioji Jono BIRŽIŠKIO kelionė
23.     ŽIŪRŲ kaimas
24.     Krepšininkas Pranas LUBINAS
25.     Šimtmetį žaliuojanti Šiaulių „RŪTA“
26.     Didi MAŽOJI Lietuva
27.     Jonas PETRONIS - apsvaigęs leidyklos rūpesčiais
28.     Generolas Silvestras ŽUKAUSKAS
29.     Dievdirbys Lionginas ŠEPKA
30.     Lietuvos krepšininkai
31.     Krepšininkas Feliksas KRIAUČIŪNAS
32.     Sportininkas Stasys ŠACKUS
33.     Gediminas AKSTINAS - lietuvių alpinizmo pionierius
34.     Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bačnyčia
35.     Kunigas Ambraziejus JAKAVONIS
36.     Tautodailininkas Feliksas VARGONAS
37.     Kultūros ir politikos veikėjas Stasys ŠILINGAS
38.     PERLOJOS Respublika
39.     „LAISVĖS“ paminklas
40.     Dailininkas Vytautas PEČIUKONIS
41.     Dailininkas Kazys ŠIMONIS
42.     MARGIONIŲ kaimas
43.     Adomo PETRAUSKO etnografiniai turtai
44.     Etnokultūros klubas KUKUMBALIS
45.     Mokytojas Vidas ABROMAITIS
46.     Vilniaus medicinos draugija
47.     Lietuvos jūrų muziejus
48.     Visuomenės šviesulys Stanislovas MORAVSKIS
49.     Poetas Marcelijus MARTINAITIS

Parengta pagal dienraštį "Respublika"