respublika.lt

Mistinė prietarų galia mūsų galvosenuotraukos

2019 vasario mėn. 08 d. 08:13:00
Dalia BYČIENĖ

Kai kurie prietarai yra labai baugūs. Ne veltui sakoma, - džiaukis, kol negirdėjai, išgirsi - ramybės nebeturėsi. Ar visų prietarų reikia baimintis? Kaip sako gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka, prietarų nereikia bijoti, bet suprasti jų kilmę ir prasmę - būtina.

 

Iš kur kyla prietarai? Pasak L.Klimkos, prietarai yra kilę arba iš senosios baltų mitologijos, arba iš tam tikrų praktiškai naudingų paprotinių draudimų. Nemažai atneštinių iš kitų kraštų kartu su jų objektais arba sugalvoti būrėjų, iš to darančių sau uždarbį. Kai kurie prietarai turi labai gilias šaknis, vedančias į baltų pagonybės laikus.

Netiesk rankos per slenkstį

Yra toks prietaras, kad negalima spausti rankos per slenkstį. Daugelis tą žino ir primena per slenkstį tiesiančiam ranką, bet negali paaiškinti šio prietaro mitologinės prasmės. Sako, susipyksime per slenkstį sveikindamiesi. Anot L.Klimkos, iš tikrųjų šio prietaro prasmė ateina iš gilios senovės. Slenkstis buvo riba tarp savo ir svetimo pasaulio. Savos ir priešiškos erdvės sandūra. O jei už slenksčio stovi kažkas kitas, ne žmogus, ir tiesia ranką? Gal vėlė, gal demonas, kuris nuves į kitą pasaulį. Ypač pavojinga, jei saulė jau nusileidusi. Šiukšlių negalima pilti po saulės laidos už slenksčio, nes mirusiems artimiesiems akis prikrėsi. Saulei nusileidus už slenksčio karaliauja dvasios. Ištiesi ranką, išsives tave.

Sveikatą saugojo baugindami

Kai kuriuos prietarus protėviai sugalvojo sveikatai apsaugoti. Sakydavo, tarpušvenčiu negalima lopyti kailinių, dirbti kitų smulkių darbų. Kodėl? Tamsu gi. Įtikinėjo per papročius. Ir pagąsdindavo. Jeigu lopysi, tavo avelės ves nesveikus avinukus.

Nėščiai moteriai primindavo, būgštu neiti iš namų. Pamatys ką negera, išsigąs. Ypatingai gaisrą. Su motinyste susiję „blogos akies prietarai“. Jei motina nutraukdavo kūdikio žindymą, o paskui, pasigailėjusi rėkiančiojo vėl prie krūties glausdavo, buvo sakoma, kad užaugęs vaikas turės blogą akį. Kartais tuos žmones jie pažinodavo, iš esmės jie nebuvo blogi žmonės, bet jų akis buvo laikoma bloga. Todėl jiems nerodydavo mažų kumeliukų, avinėlių, kūdikių.

Kas už veidrodžio slypi


Sakydavo, jei veidrodį sudaužei, šukes reikia išnešti iš namų ir užkasti. Žmonės iki šiol tiki, kad jeigu ką pamiršti išeidamas ir tenka grįžti - skaudžiai nesiseks. Tiesa, esanti priemonė, ginanti nuo nesėkmės - reikia pasižiūrėti į veidrodį. Kodėl tokia galia jam priskiriama? „Veidrodžiai kaime atsirado labai vėlai, bet su vandeniu, ypač šuliniu, kuriame taip pat galima matyti savo atvaizdą, yra labai daug prietarų ir tikėjimų. Šulinys yra tarsi langas į anapusinį pasaulį. Buvo tikima, kad anapusinis pasaulis yra dvasių pasaulis. Vėlės gali išpranašauti ateitį, nes mirusiųjų pasaulyje laikas neteka“, - aiškina L.Klimka.

Atgailos druska


Jeigu paukštis atsimuša į langą, išsigąstama, tikima, jog atnešė blogą žinią arba dar blogiau - įspėjo apie mirtį. Duonos kepalo negalima ant stalo dėti padu į viršų - mirtį prišauksi. Negalima užmušti voro - nelaimė nutiks. Jei netyčia vorui gyvybę atėmei  - permesk žiupsnį druskos per petį. Negalima numesti nei batų prie durų, šlepečių prie lovos bet kaip. Jie nosimis turi žiūrėti į duris. Esą taip suklaidinama giltinė. Virtinė prietarų pranašauja nelaimes ir mirtį į namus. Baugu...

Anot L.Klimkos, batų pasidėjimas nėra lietuviškas paprotys, jis atėjęs iš kitų kraštų. Nes lietuviai senovėje neturėjo šlepečių, asla buvo plūktinė, o batai turėjo savo vietą prieangyje. Ir dėl paukščių nesą taip, kai sakoma. „Anksčiau namai, ypač kaime, buvo be stiklinių langų, tad nebuvo paukščiams į ką atsitrenkti. Bet kai kurių paukščių apsilankymas namuose buvo blogas ženklas. Tarkime, pelėdos, nes pelėda yra mirties paukštis. Atskridusi dieną prie namų pelėda esą tikrai pranašauja mirtį. Matyt, iš to buvo perkeltas prietaras apie paukščių atsimušimą į langą. Lietuvių religijoje paukščiai buvo tarpininkai tarp Dievo ir žmogaus. Gyvūnų elgesys rodo būsimas orų permainas, o tai labai aktualu žemdirbiui. Nereta, kad tos galimybės išplečiamos ir į socialines sferas“, - teigia etnologas. Pasak lietuvių mitologijos tyrinėtojo, aukštyn apverstas duonos kepaliukas senovėje nebuvo blogiausio pranašas. Duonos kepaliukas simbolizuoja pasaulio modelį, o apvertus kepaliuką, sutriktų pasaulio tvarka. Žiupsnis druskos - atsiprašymo auka už pražudytą paukštelio ar voro gyvybę.

Turtai ir duona


Sakoma, jei niežti kairį delną - gausi pinigų. Jei pavasarį išgirsti gegutę kukuojant, o kišenėje nė cento - pinigų trūksi visus metus. Pagal lietuvių mitologiją, gegutė atsako ir į kitus klausimus, ne tik apie pinigus. Tačiau tik išgirdus ją pirmą kartą pavasarį. Gegutės balsu likimo deivė Laima bylojanti... Kaip elgtis, norint būti turtingam, ne vienas lietuvių prietaras moko. Niekada nedėti rankinės ant grindų, žemės, nes esą pinigai pabėgs. Negalima ranka nuo stalo trupinių braukti, pinigų amžinas stygius bus. Pasak etnologo, piniginės padėjimas turi ne paprotinį, o tiesiog didaktinį paaiškinimą: padėti piniginę ant žemės yra tas pats, kas ją pamesti. Gąsdinimas, kad reikia surinkti kiekvieną duonos trupinį yra iš pagarbos duonai. Lietuviui duona - šventa.

Studentams ir ne tik


Nemažai prietarų skirta mokiniams, studentams. Dažniausiai juos prisimena prieš egzaminus. Esą jei prieš egzaminą išsiplausi galvą, išplausi ir žinias iš galvos. Jei per egzaminų sesiją nekirpsi, nedildysi nagų - pažymiai būsią puikūs. Jei į kiekvieną egzaminą nešies vis kitokį rašiklį, nesėkmė garantuota. Jei pirmą egzaminą išlaikei puikiai ir į kitus egzaminus eik apsirengęs tais pačiais drabužiais. Anot etnologo, teigiantys, kad jaunimo prietarai naujoviški, klysta. „Priešingai. Iš senovės tai atėję, tik mes nežinome. Riteriai nekeisdavo ginklų, jei jie jiems sėkmę nešė. Sėjėjas neskusdavo barzdos ir marškinių nekeisdavo neapsėjęs viso lauko. Sėja trukdavo kelias dienas, tiek laiko ir būdavo nesiskutęs ir murzinas. Tai iš senų senovės ateinantys, savaip pritaikyti tikėjimai. Jeigu sekasi - nieko keisti negalima“, - teigia L.Klimka.

Prietaro galios atšaukimas

Skaičius „trylika“ senovės lietuviams neturėjo didelės reikšmės. Pasak L.Klimkos, trylikos baimė atėjo su krikščionybe. Sakoma, kad Judas buvo tryliktas prie apaštalų stalo. Tryliktas ir išdavikas. O prieš tai tryliktas trumpas mėnuo kalendorinėje sistemoje buvo vadinamas išlyginamuoju, kuris išlygina Saulės ir Mėnulio ciklus. Mūsų laikais trylikai esą uždėta nepelnyta našta... Kaip atšaukti prietaro užkeikimą? Pabelsk tris kartus į medį ar tris kartus nusispjauk per kairį petį - prietaras išsisklaidys kaip dūmas... Anot L.Klimkos, esąs dar stipresnis užkeikimas. Reikia tik pasakyti „akmuo tau į dantis, druska - į akis“.

Prietarai užsienyje ir jų kilmė


Linkėti sveikatos čiaudinčiam

Tradicija čiaudinčiam žmogui linkėti sveikatos kilo iš senovinio prietaro, kad čiaudint siela gali išlėkti iš kūno. Senovėje buvo gana daug prietarų, susijusių su sielos atsiskyrimu nuo kūno. Pavyzdžiui, buvo tikima, kad siela palieka savo nuodėmingą apvalkalą miegant, ir negali grįžti, jeigu žmogus nusičiaudi. Nerimaudami dėl tokio pavojaus, gera linkintys aplinkiniai nusičiaudėjusiam žmogui sakydavo „Būk sveikas“, kad jo siela kur nors nenuklystų.

Skėčio metamas šešėlis - šventas


Senovės egiptiečiai skėčius laikė faraonų atributu, o jų metamą šešėlį - šventu. Senovės Egipte skėčiai buvo gaminami iš papirusų ir povo plunksnų ir buvo laikomi pasaulį apglėbusios dangaus deivės Nut įsikūnijimu. Taigi skėčio šešėlis buvo šventas, o slėptis jame nuo saulės turėjo teisę tik faraonas. Be to, pagal kai kuriuos istorinius šaltinius, patalpose išskleistas skėtis prieštaravo savo prigimtinei esmei, taigi galėjo būti vertinamas kaip Saulės dievo įžeidimas.

Juoda katė - velnio įsikūnijimas


Viduramžiais juodos katės asocijavosi su velniu ir buvo naikinamos. XIV a. įsitikinimas, kad juodos katės yra susijusios su piktąja dvasia, taip įsigalėjo, kad būtent katės buvo laikomos mirtinų pandemijų priežastimi, todėl jas buvo stengiamasi naikinti. Vėliau, XVI a., raganų medžioklės laikais, juodos katės tapo „tarnybinėmis“ raganų ir raganių dvasiomis, ir taip pat buvo persekiojamos.

Pereiti po kopėčiomis - pranašauja nelaimę

Šis prietaras gali būti susijęs su forma, kurią sudaro atremtos į sieną kopėčios. Įsitikinimas, kad praėjus po kopėčiomis gresia nemalonumai, yra susijęs su sakraline skaičiaus 3 reikšme daugelyje religijų. Atremtos į sieną kopėčios sudaro trikampį, ir įžengę į jį, pažeidžiate trejybę. O tai yra šventvagystė, dėl kurios jus ištiks Dievo bausmė.

Paberti druską - blogas ženklas


Įsižiūrėkite į garsųjį Leonardo da Vinčio paveikslą „Paskutinė vakarienė“. Judas vaizduojamas su apversta druskine. Kadangi Judas išdavė Kristų, išberta druska pradėjo kelti asociacijas su jo piktadarybe. Laimė, bėdos galima išvengti, žiupsnelį druskos metant per kairį petį - tai apakins nelabąjį ir sutrukdys jam įgyvendinti savo klastą.

Keturlapis dobilas neša laimę


Tikimybė rasti dobilą su keturiais lapeliais yra lygi maždaug 1/10000, tai yra - labai menka. Pasak legendos, iš rojaus išvaroma Ieva nusiskynė būtent tokį augalą, kad niekada nepamirštų Edeno augalijos grožio. Dabar toks dobilas tapo sėkmės ir klestėjimo simboliu.

Krentančios žvaigždės - dievų dėmesys

Graikų astronomo Ptolemėjo įsitikinimu krentančios žvaigždės yra dievų dėmesio žmonėms ženklas. Pasak jo, norintiems pažiūrėti į žmones dievams reikia praverti dangaus skliautą, o tada žvaigždės, kurios anksčiau negalėjo pro jį praslysti, ima kristi į žemę. Taigi, jei pamatėte krentančią žvaigždę, tai reiškia, kad dangus yra atvertas, o dievai jus mato ir girdi.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NAUJAS STARTAS: nuo sekmadienio Palangos oro uoste pradedami skrydžiai į Vokietijos miestą Dortmundą; keleivius į šį miestą skraidins skrydžių kompanija „Wizz Air."
  • PRASTI REIKALAI: Lietuvoje reikalai krypsta į blogąją pusę - taip manančių kovo mėnesį padaugėjo 4 procentais; atitinkamai demokratijos veikimu nepatenkinti apie pusė Lietuvos gyventojų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
baneris Big Daddy Wilson

Ar kelia grėsmes užsieniečių antplūdis Lietuvos darbo rinkoje?

balsuoti rezultatai

Ar dirbsite per Velykas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +3  +5 C

   +2   +3 C

 

 +2   +4 C

+8 +10C

 +14  +16 C

 

+12   +14 C

2-4 m/s

 2 m/s

 

 4 m/s

 

USD - 1.1250 PLN - 4.2786
RUB - 71.9719 CHF - 1.1383
GBP - 0.8647 NOK - 9.5978
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis