2009-iesiems skaičiuojant paskutines akimirkas, siūlome su šypsena pažvelgti į tai, kaip šiemet keitėsi Lietuvos kultūros peizažas, kas džiugino, o kartais ir liūdino, kuo gyvenome ir ką išgyvenome, kuo didžiavomės ir dėl ko aimanavome. O metai, net ir krizinių nuotaikų paženklinti, buvo turtingi ir tikrai nenuobodūs.

Metų simbolis

Vlado Urbanavičiaus skulptūrą “Krantinės arka”, tautos pakrikštytą “Vamzdžiu”, nominuojame 2009-ųjų simboliu, geriausiai atspindinčiu tai, ką šiemet išgyveno Lietuvos kultūra ir jos kūrėjai.

Metų pradžioje iš po žemių į Neries pakrantę išlindęs “Vamzdis” įprasmino ne tik upės vingį, bet ir jį užsakiusios “Vilniaus - Europos kultūros sostinės 2009” įvaizdį. Šį stulbinantį tapatumą pastebėjęs poetas Juozas Erlickas stebėjosi: “Ir kodėl aš, kvailys, taip įmantrų vaizdavaus tą aparatą, kur pinigus plauna?”

Pats skulptūros autorius visus metus tylėjo it vandens į burną prisisėmęs, tik prasitarė neuždirbęs nė lito iš 100 tūkst., Kultūros ministerijos atseikėtų skulptūrai.

Sulig paskutiniu metų dūžiu “Krantinės arka” taps nelegaliu statiniu (tai neseniai išpažino Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius). Jos likimas, žadama, bus sprendžiamas artimiausiu metu. Jį nulems keli miesto savivaldybės atstovai. Nors metų pradžioje buvo kalbama, kad spręs miestiečiai...

Metų utopija

Šios nominacijos nugalėtoju skelbiame Ermitažo-Gugenheimo muziejų Vilniuje. Kol kas tai vis dar utopija, tačiau sparčiai artėjanti prie išsipildymo. Architektės Zahos Hadid suprojektuoto laivo vedlys Artūras Zuokas net pasitraukė iš Seimo - turės daugiau laiko utopiją paversti realybe. Kad projektas judėtų į priekį, kitų metų valstybės biudžete jam jau numatyta parama. Žinoma, prisidės ir miesto savivaldybė, juk prisidėjo ir šiemet, ir pernai.

Metų verslo planas

Nacionalinei programai “Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009” ruoštasi rimtai - net nuo 2003-iųjų. Kad Vilnius virstų kultūringiausia Europos sostine nepagailėta net 300 mln. litų. Ir dar apytiksliai 1,5 mln. litų numatyta ateinantiems metams. Tačiau iš didžiojo verslo plano išėjo šnipštas - kultūros metams dirigavusi VšĮ “Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009” savo pasirodymą baigia su milijoną siekiančiomis skolomis ir atsidūrusi prokurorų taikiklyje dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo ir pasisavinimo.

Metų nusivylimas

Režisieriaus Raimundo Banionio istorinis filmas “Žalgiris - geležies diena”, turėjęs tapti kitų metų Žalgirio mūšio paminėjimo benefisu, greičiausiai iki jubiliejinės datos taip ir nebus sukurtas. “Sprendimus, regis, sunkmetis jau padiktavo. Bet mes vis tiek projektą vykdysime. Tik dabar neaišku, koprodukcija kokia bus, kas dalyvaus, nes mums vieniems įvykdyti šitą projektą jau ne pagal jėgas”, - konstatavo kultūros ministras Remigijus Vilkaitis. Filmui sukurti iš viso reikėtų 12 mln. litų.

Metų darboholikas

Šį titulą suteikiame dainininkei Jurgai Šeduikytei, per metus spėjusiai ne tik išleisti naują albumą “+37º Goal of Science”, bet ir susituokti su savo mylimuoju, aktoriumi Vidu Bareikiu, ir toje pačioje Juodkrantės bažnyčioje pakrikštyti savo pirmagimį Adą. Be to, dainininkė spėja nuolat eksperimentuoti savo įvaizdžiu: tai pralinksmina gerbėjus šviesiomis kasytėmis, tai “ežiuko” šukuosena.

Metų virsmas

Aktorius Rolandas Kazlas, virtęs režisieriumi Rolandu Kazlu ir už šį virsmą bei kitus pastarųjų metų nuopelnus apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. Režisūrinis R.Kazlo debiutas - monospektaklis pagal Vlado Šimkaus eiles “Geležis ir sidabras”, ne vienam iš naujo priminė kiek primišto poeto kūrybą.

Metams einant į pabaigą, aktorius pristatė dar vieną savo režisūros vaisių - spektaklį “Palata”, sukurtą rusų rašytojo Antono Čechovo kūrinių “Palata Nr. 6” ir “Juodasis vienuolis” motyvais.

Metų titanas

Šios nominacijos nugalėtoju skelbiame režisierių Eimuntą Nekrošių, kurio penkias ar net šešias valandas trunkančius spektaklius Italijos, Prancūzijos, Meksikos ar Rusijos žiūrovai žiūri beveik iki aušros, o po to dar laukia prie teatro durų, norėdami paspausti ranką režisieriui iš Lietuvos.

Retai Lietuvoje matomas E.Nekrošius šiemet pakvietė į premjerą čia, Vilniuje. Pirmą kartą ėmęsis rusų klasiko Fiodoro Dostojevskio ir jo “Idioto”, režisierius dirbo su nuolatine savo komanda: scenografu Mariumi Nekrošiumi ir kostiumų dailininke Nadežda Gultiajeva bei kompozitoriumi Faustu Latėnu. Spektaklyje vaidmenis kūrė aktoriai Salvijus Trepulis, Elžbieta Latėnaitė, Vidas Petkevičius, Diana Gancevskaitė ir kt.

Beje, kitąmet E.Nekrošiaus darbą galės įvertinti ir Milano operos teatro “La Scala” žiūrovai. Vasarą čia įvyks jo režisuotos Šarlio Guno (Charles Gounod) operos “Faustas” premjera.

Metų namai

Dešimtmetį atšventęs ir iki šiol benamiu buvęs Oskaro Koršunovo teatras pavasarį pagaliau atrado vietą, kurią šiandien vadina savo namais - Ūkio banko teatro areną. “Mes dešimt metų svajojome būtent apie tokią erdvę ir teatro dešimtmečio, o mano keturiasdešimtmečio proga ji nukrito tarsi iš dangaus ir tapo geriausia dovana”, - džiaugėsi O.Koršunovas.

Šiuose namuose apsilankę teatro gerbėjai galėjo išvysti ir naujausią režisieriaus darbą - spektaklį “Hamletas”, spėjusį sudalyvauti ne viename teatro festivalyje užsienyje.

Metų iššūkis

Gintaras, širdis, Lietuvos kontūrai. Fotografas, keliautojas, reklamos specialistas Marius Jovaiša metė iššūkį mūsų “sesutėms” Latvijai ir Estijai, paskelbdamas Lietuvą Baltijos širdimi. M.Jovaišos sukurtas ir Lietuvai padovanotas prekės ženklas vieniems patinka, kitiems - ne. Tačiau neseniai atlikta rinkodaros specialistų apklausa atskleidė, kad M.Jovaišos pasirinktas šūkis “Lietuva - Baltijos širdis” vertinamas geriau nei oficialus Lietuvos prekės ženklas “Lietuva - drąsi šalis”.

Metų susibūrimas

Nugalėtoju nominuojame pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos istoriją gegužę prie Seimo rūmų įvykusią menininkų protesto akciją “Sudie, kultūra?”. Čia skambėjo ne tik gedulinga muzika, bet ir daug nevilties, skaudulio, pasipiktinimo žodžių.

“Lietuvos kultūros žmonės, jei esate dar gyvi ir norite apie tai pranešti kitiems, jeigu jaučiatės neišgirsti, nepastebėti ir neįvertinti, jeigu matote pavojus, kultūrai ir menams kylančius sunkmečiu, ateikite prie Lietuvos Respublikos Seimo į protesto akciją “Sudie, kultūra?” ir tai pasakykite!” - ragino akcijos organizatoriai.

Ir atėjo - ne vienas šimtas. Ir išsakė viską, kas ant širdies - kad dabartinė kultūros padėtis Lietuvoje - tai paskutinis smūgis dešimtmečiais smaugtai tautai. Nors buvo ir tokių, kurie protestą vertino skeptiškai ir prie Seimo nėjo: juk tai vis tiek nieko nepakeis...

Metų paroda

Nors šiemet Lietuvoje viešėjo daug didingų parodų (nuo Pirosmanio iki Viktorijos ir Alberto muziejaus “Šaltojo karo metų modernizmo”) šios nominacijos nugalėtoju skelbiame ne taip plačiai išgarsintą Lietuvos dailės patriarcho Augustino Savicko tapybos darbų parodą Savicko galerijoje.

90-metį šiemet švenčiančio A.Savicko paroda, pradėjusi jubiliejinius metus, surengta kukliai, be griausmingų fanfarų ir ilgų sveikinimo žodžių. Neapsilankė joje nė vienas aukštas pareigas užimantis valdininkas. Gal ir gerai - gal tik būtų šventę sugadinęs.

“Gaila, bet gal laikai pasikeitė, A.Savickas paseno, pasidarė niekam neįdomus. Nepavyko gauti salės jubiliejinei parodai nei Šiuolaikinio meno centre, nei Radvilų rūmuose. Valstybė per nepriklausomybės metus nenupirko nė vieno A.Savicko paveikslo. Ką kalbėti, jei jubiliejaus proga nebuvo galima rasti normalios salės. Sakė, kad šie metai - Tūkstantmečio, Europos kultūros sostinės metai. Bet kai pamačiau, kokie prioritetai, truputį nustebau”, - kalbėjo tapytojo sūnus Raimondas Savickas.

Metų jubiliatai

Du Lietuvos kultūros grandai, 85 m. režisierius Donatas Banionis ir 80-metis dirigentas Saulius Sondeckis, liepos 9-ąją pagerbti Rusijos valstybiniais apdovanojimais - Garbės ordinais.

D.Banionis per savo ilgą karjerą yra sulaukęs ne vieno garbaus apdovanojimo - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiaus, ordino “Už nuopelnus Lietuvai Komandoro didžiojo kryžiaus, Rusijos kino pramonininko Chanžonkovo vardo medalio “Už žymų įnašą į kino meną” ir kt.

S.Sondeckis 1960 m. įkūrė Lietuvos kamerinį orkestrą. 1988 m. ėmė vadovauti Sankt Peterburgo studentų kameriniam orkestrui “Camerata Sankt Peterburg”. Šiuo metu jis - Sankt Peterburgo valstybinio Ermitažo muziejaus orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, taip pat kamerinio orkestro “Maskvos virtuozai” pagrindinis kviestinis dirigentas.

Metų nugalėtojas

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas 34-erių Vytautas Lukočius tik po ilgų dvejonių apsisprendė dalyvauti Meksike vykusiame IV tarptautiniame Eduardo Mata orkestro dirigentų konkurse. Ir... pelnė aukso medalį bei laureato vardą. Nuolat po garsiausias pasaulio koncertų sales keliaujantis dirigentas neslepia supratęs, kad laimės reikia ieškoti kitur. “Lietuvoje viskas labai sustabarėję, tai tiesiog lietuviškas senamadiškumas - nieko nekeisti. Todėl džiaugiuosi, kad išvažiavau, kad dabar dirbu kitur, kad su manimi nori dirbti”, - kalbėjo V.Lukočius.

Metų atidarymas

Šios nominacijos nugalėtojais skelbiame du pretendentus: po ilgus metus trukusios rekonstrukcijos duris pagaliau atvėrusią Nacionalinę dailės galeriją ir pirmiesiems lankytojams vartus trumpam pravėrusius Valdovų rūmus.

Metų talentai

Titulą suteikiame net trims jauniems ir talentingiems kūrėjams: kompozitoriui Titui Petrikiui, apdovanotam už muziką trumpo metro filmui “Noirville” Vokietijoje vykusiame filmų garso ir muzikos konkurse “Soundtrack Cologne 6.0”; prozininkei ir dramaturgei Laurai Sintijai Černiauskaitei, pelniusiai pirmąją Europos Sąjungos literatūros premiją (už knygą “Kvėpavimas į marmurą”); kompozitorei Justei Janulytei, kurios kūrinys chorui “Akvarelė” pripažintas geriausiu Paryžiuje vykusio pasaulinio radijo forumo “Rostrum” jaunųjų kompozitorių kategorijoje.

Metų garsas

Tūkstantmečio dainų šventė “Amžių sutartinė” tapo vienu gražiausių Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo renginių. Keliasdešimt tūkstančių dalyvių iš visų pasaulio kampelių šešias dienas dainavo gražiausias lietuvių liaudies dainas ir šiuolaikinių kompozitorių kūrinius, skambino kanklėmis, pūtė trimitus, sukosi rateliais ir atliko alegorinius šokius-maldas.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"