Menotyrininkė E.Mikalajūnė atsiliepė apie naują Reformatų sodo projektąnuotraukos (1)

2018 rugpjūčio mėn. 09 d. 15:54:46 Perskaitė 1241

Menotyrininkė, akcijos „Re:formatų festivalio“ rengėja, visuomeninės apklausos apie Reformatų skvero atnaujinimą iniciatorių Eglė Mikalajūnė sako, kad skvero atnaujinimo projekte nebuvo atsižvelgta į vietos istorines aplinkybes.

 

„Tarp mūsų yra nemažai profesionalų, paminklosaugininkų, kraštovaizdžio specialistų, kurie gali pasakyti dar daugiau negu mes esame pasakę apklausoje. Nors ir sakoma, kad atkuriamas Reformatų sodas, iš tiesų nebuvo atlikti rimti tyrimai ir projektas nėra paremtas istorine medžiaga. Pats projektas atskleidžia, kad nebuvo profesionaliai pasiremta istoriniais duomenimis“, - Eltai sakė E. Mikalajūnė.

Apklaustiems labiausiai rūpi, kad nebūtų naikinamos 9 dešimtmetį atsiradusios laiptuotos struktūros, iškertama trečdalis dabartinių medžių ir naujasis skveras nebūtų aptvertas tvora. Tačiau, pasak menotyrininkės, niekaip nesusikalbama su projekto architekte Jurga Silvija Večerskyte-Šimeliūniene, kuri nėra pasiruošusi atsižvelgti į visuomenės norus.

Birželį Vilniaus savivaldybė paviešino be konkurso parengtą Reformatų skvero atnaujinimo projektą, pagal kurį jau 2018 m. vasarą ketinta pradėti atnaujinimo darbus. Visuomenei ir architektūros specialistams išreiškus nepritarimą projektui, Vilniaus savivaldybė sutiko surengti viešą susitikimą su visuomene, kuriame bus aptariamas parengtas projektas ir galimi jo keitimai, atsižvelgiant į išsakytus komentarus. Ketvirtadienį sostinės Reformatų skvere vyksta vienos dienos Reformatų festivalis, skirtas Reformatų skverui ir siekiui reformuoti vilniečių dalyvavimą priimant sprendimus dėl viešųjų erdvių.

„Vilniaus meras Remigijus Šimašius mums sakė ketinąs atsižvelgti į vilniečių nuomonę. Mes labai tuo apsidžiaugėme ir paprašėme galimybės susitikti su projekto rengėjais. Susitikimas įvyks šeštą valandą, bet vyks ir festivalis, kurio tikslas - atkreipti dėmesį į problemą, kad prieš tai nebuvo atlikta jokia sociologinė apklausa, žmonės nebuvo pakankamai informuoti, nesitarta su bendruomene. Pagrindinis tikslas - susitarti su Vilniaus savivaldybe, kokie žmonių norimi pokyčiai projekte yra įmanomi“, - Eltai sakė E. Mikalajūnė.

Menotyrininkė apgailestauja, kad projekto architektė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnienė nesirengia atsižvelgti į visuomenės norus, nors sostinės miesto meras R. Šimašius pažadėjo, kad atsižvelgs į miestiečių nuomonę.

„Susiklostė keista situacija - Vilniaus miesto savivaldybė mums yra pasakiusi, kad tie norimi visuomenės pokyčiai bus. Mes padarėme apklausą, kurioje dalyvavo 800 žmonių ir išreiškė savo nuomonę bei norimus pokyčius. Bet problema yra ta, kad architektė jau keletą kartų yra pasakiusi, kad nėra pasiruošusi keisti plano. Taigi pagrindinis konfliktas yra tarp mero teiginio, kad bus atsižvelgta į gyventojų nuomonę ir tarp to, ką mes girdime iš projekto rengėjo, kuris nė vieno visuomenės norimo pokyčio neįtraukė į planą. Mums iš tiesų labai įdomu, kaip čia bus iš tikrųjų. Viliamės, kad kažkas gali pakisti“, - sakė menotyrininkė.

Visuomenės apklausoje paaiškėjo trys opiausios projekto vietos. Pirmiausia naikinamos 9 dešimtmetį atsiradusios laiptuotos struktūros. Pasak menotyrininkės, inicijuojant tvarkymą kaskart siekiama radikaliai ištrinti prieš tai buvusios architektūrinės epochos bruožus, užuot suteikiant jiems naujų interpretacijų ir pritaikant dabartinių gyventojų poreikiams. Tiek reformatų, tiek sovietmečio palikimai turi išlikti ir integruotis. Taip pat tai, kad iškertama trečdalis dabartinių medžių (70 proc. apklaustųjų tam nepritaria) bei norima visą skverą apsukti tvora (79 proc. nepritaria). Vis dar neaišku dėl paminklo reformatams vietos.

„Pritariame principinei idėjai, kad reformatų kapinės turi būti pažymėtos. Ir ten kur laiptinės struktūros uždengia kapines, jos turi būti išgriautos. Bet kapines dengia apie 20 proc. ar 10 proc. laiptinių struktūrų. Šie dalykai gali koegzistuoti šalia, tai bus dar geriau matoma ta istorija, kas buvo sunaikinta, bus gyva istorija, matoma žmonėms, o ne iš vadovėlio“, - sakė E. Mikalajūnė.

84 proc. apklaustųjų rūpi reformatų istorija. Dėl paminklo reformatams 70 proc. apklaustųjų pritarė, kad paminklas, kapinės ir koplyčia turi būti pažymėti. Daugiau nei pusė apklaustųjų pritaria, kad dabartinė projekto versija yra tinkama arba kad reformatai turi teisę patys spręsti, kaip turi būti įamžinta jų istorija.

Pasak E. Mikalajūnės, jie turi ne tik visuomenės, bet ir reformatų bendruomenės palaikymą.

„Reformatų kunigas Tomas Šernas apsidžiaugė ir palygino šią mūsų iniciatyvą su Sąjūdžiu. Tai mes jaučiame ir tam tikrą reformatų palaikymą“, - teigė menotyrininkė.

XVII a. I p. priemiestyje įsikūrę evangelikai reformatai šiaurinėje sodo dalyje įrengė kapines. Anuomet parko sklypai buvo naudojami miestiečių ir vienuolynų, religinių bendruomenių daržams ir sodams, o kalnas buvo mėgstama miestiečių pasivaikščiojimų vieta. „Nuo šio kalno matyti nuostabus miesto ir jo apylinkių vaizdas, aiškiai lyg ant delno regėti kiekvienos bažnyčios bokštas...“, - taip aprašė šią vietą 1859 m. istorikas A. H. Kirkoras. XIX a. nugriovus miesto gynybinę sieną, priemiestis ėmė sparčiau plėstis, pradėjo formuotis Pylimo gatvė. Reformatų sodo želdynas buvo suformuotas buvusiose Reformatų bendruomenės žemės valdose po Antrojo pasaulinio karo. Dabartinis teritorijos išplanavimas ir želdynas sukurtas XX a. 9 dešimtmetyje pagal komunarų skulptūroms skirtą kompoziciją. Reformatų sodas iš esmės nebuvo atnaujinamas apie 35 metus. 2013-2015 metais buvo atliktas tik želdyno estetinis formavimas.

Šiuo metu projekte planuojama, kad bus panaikintas sovietinis betoninių apkasų imitavimas, atnaujinti takai, sutvarkyti želdiniai, atsiras apyniais, vijoklinėmis rožėmis, raganėmis apželdinta pavėsinė (pergolė), vandens takas, vaikų žaidimo aikštelė, kurioje be laipynių ir čiuožyklų bus ir batutas, bus galima išbandyti požeminių pokalbių atrakciją, vandens pompas, prigulti tinkle įrengtame virš augalų. Atkūrus sodą, jame atsiras sezoninė lauko kavinė. Sode bus įrengti dviračių stovai, apšvietimas, suoliukai, šiukšliadėžės, gertuvės ir tualetai Sodo tvarkymo darbai vyks dviem etapais. Pirmojo etapo metu apie 28 tūkst. kv. m ploto sodo teritorijoje pirmiausiai bus įrengti inžineriniai, vandentiekio ir nuotekų tinklai, sodo laistymo sistema. Statybos darbų metu sodas laikinai bus aptvertas.

Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Šiam projektui skirta 1 722 211,03 Eur struktūrinių fondų lėšų, 202 613,06 Eur - valstybės biudžeto lėšų, savivaldybės lėšų dalis sudaro 101 306 54 Eur. Bendra projekto vertė - 2 026 130,63 Eur.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net