respublika.lt

Mažosios kultūros sostinės kviečia

2019 sausio mėn. 05 d. 09:50:25
Dalia BYČIENĖ

Praėjusių metų rudenį paaiškėjo dešimt mažųjų kultūros sostinių. Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė, pirmininkavusi atrankos komisijai, sakė, kad Mažųjų kultūros sostinių atrankos dalyviai didelį dėmesį skyrė renginių pristatymui, naujų kultūros tradicijų kūrimui bei senų atgaivinimui ir puoselėjimui, bendruomenių jubiliejinių datų minėjimui.

 

Skatina ne pinigai

Daug rinktis komisijai neteko. Tarpusavyje konkuravo tik du miesteliai iš vienos apskrities. Dėl pripratimo, kad iš apskrities teikia paraiškas tik vienas, kiti susilaikė. Pasak V.Šetkienės, visi dešimt paraiškas teikusių miestelių verti Kultūros sostinės vardo. Ta teisė jiems suteikta ne už tai, ką jie padarys, bet už tai, ką jau padarė.

Jokiomis privilegijomis laimėtojai nebus apdovanojami. Lėšų savo renginiams turės prasimanyti patys. Bendruomenėms ir visuomeninėms organizacijoms tai ne naujiena. Daugelio savo švenčių rengimui jie paprastai užsidirba įrodinėdami įvairiems fondams savo renginių svarbą kaimui ir jo žmonėms, prašo paramos iš savivaldybių, beldžia į verslininkų duris. „Kultūros ministerija už buvimą kultūros sostine paramos neskiria. Pirmumą laimėtojams prieš tiek pat balų pelniusius pretendentus į paramą teikia tik kai kurie fondai. Savo rajone jie yra žinomi, tik kai kurie savo darbų neįvertina, o girtis nemoka“, - pastebėjo V.Šetkienė. Anot Kaimo bendruomenių sąjungos vadovės, kaimas šiuo laiku gyvas tik dėka bendruomenių.

Veisiejai, (Alytaus apskr.)

Šiemet Dzūkija atstovauti savo kraštui delegavo Veisiejus. Kuo žymūs Veisiejai? „Veisiejai - esperanto kalbos gimtinė, po medicinos studijų Varšuvoje čia Lazaras Zamenhofas baigė kurti esperanto kalbos vadovėlį. Veisiejų miesto parke dabar jam stovi paminklas. Turime daug gražių žmonių, kurie dirba savo kraštui ir moka gražiai švęsti“, - sakė Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas. Tapę kultūros sostine, veisiejiškiai numatę tęsti tradicijas. Šiemet 19-tą kartą vyks tarptautinis menininkų festivalis „Veisiejų pavasaris“. Pernai jame dalyvavo 25 menininkai, dailininkai, drožėjai, kalviai ir skulptoriai. Birželį Veisiejų bažnyčioje vėl aidės visos Lietuvos akordeonistų festivalis „Su meile akordeonui“. Meno ir sporto švenčių apstu visą vasarą. Lapkričio pabaigoje vyksta skambios rudens palydėtuvės, padėkojimas visiems darbščiausiems ir gabiausiems. Pavasariop ratas užsisuka iš naujo. Pirmoji didžiausia šventė Veisiejuose - Jurginės. Tą dieną vyksta pirmosios vagos šventė, kurioje varžosi artojai arkliais. Anot miestelio vadovo, visiems susirinkus, per Jurgines būtų gera proga paskelbti Kultūros sostinės pradžią.

Žiežmariai (Kauno apskr.)

Žiežmariai turi seną kultūros ir prekybos istoriją. Miestelis yra viena iš Šv. Jokūbo kelio piligrimų stotelių. Kasmet čia vyksta Šv. Jokūbo atlaidai, prie kurių prisiderinę miestelėnai rengia miestelio šventę. Planuose tą dieną surengti dar ir Kultūros sostinės atidarymą. „Pas mus susikerta keliai iš Kauno į Vilnių. Daug žmonių pralekia stabtelėdami tik prie „Žiežmarių sodų“ arba „Žiežmarių gėlių“. Norėtųsi, kad šiemet kuo daugiau jų užsuktų ir į centrą. Bendruomenė nuo seno organizuoja sunkiosios muzikos festivalius. Iš tradicijos neturėtų iškristi ir šie metai. Seni šaltiniai byloja, kad kryžkelėje Napoleonas yra net lobį užkasęs. Jo ieškojimo atrakcijų kontūrai brėžiami organizatorių planuose“, - juokiasi Kaišiadorių rajono vietos veiklos grupės vadovė Janina Augustinavičienė. Sudominti svečius planuojama tradiciniais ir netradiciniais renginiais.

Mosėdis (Klaipėdos apskr.)

Mosėdį garsina akmenys bei jų respublikinis Juozo Into akmenų muziejus. Šiems metams skirti renginiai suplanuoti, tik neaišku, iš kur jiems surengti reikės paimti lėšų. Mosėdžio moterų asociacijos „Ognelė“ prezidentė, Skuodo rajono kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Bronislava Gadeikienė sakė, kad žinia apie pripažinimą kultūros sostine jiems ir patiems yra staigmena. Visi renginiai vyksta arba J.Into akmenų muziejuje, arba akmenų slėnyje prie muziejaus. „Planuojame 2019 m. vesti edukacinius užsiėmimus, kad kiekvienas atvykęs į kultūros-akmenų sostinę atminčiai pasidarytų ir išsivežtų po akmenuką su užrašu „Mosėdis“, - sakė B.Gadeikienė.

Liudvinavas (Marijampolės apskr.)

Pastaraisiais metais labai išgražėjusiame Liudvinavo miestelyje kultūrinė veikla labai turtinga. Miestelis turi gražų parką, sutvarkytas Šešupės pakrantes, net ir grojantį fontaną. Miestelyje rengiamos labai gražios Jorės, Joninių šventės, plenerai. Daug buvusių ir esamų miestelėnų sutraukia kasmetiniai Liudviko atlaidai.

Adomynė (Panevėžio apskr.)

Kupiškio r. esantis Adomynės kaimas išsiskiria savo jaukumu ir ramybe ir primena kurortą. Seno medinio dvaro rūmai, medžių alėjos palei tvenkinį, smėlėtas paplūdimys, gėlynai ir nušienautos pievos. Važiuojantiems pro šalį visa tai perša mintį, jog čia yra brangi, galbūt mokama poilsio zona. Taip nėra. Kaimą išpuoselėjo patys gyventojai. Gaila, bet kaimas pamažu tuštėja jaunų žmonių. Pernai po beveik 80 metų gyvavimo teko uždaryti mokyklą. Pasak Adomynės kaimo bendruomenės pirmininkės pavaduotojos Danguolės Mašauskienės, pagrindinis kultūros traukos centras yra Adomo Vilėniškio dvaras. Aplink jį kuriasi visa kultūrinė veikla. Dvare rengiamos edukacinės programos suaugusiems ir vaikams, kurias aplanko nemažai turistų. Bendruomenė rengia nemažai jau tradiciniais tapusių renginių. Vyksta netradicinio sūrio šventė, Antaninių pakermošys, poezijos pavasarėlis.

Baisogala (Šiaulių apskr.)

Baisogalą iki šiol daugelis žino dėl jos įspūdingo dvaro, kuriame įsikūręs Gyvulininkystės institutas, puoselėjantis saugomų lietuviškų gyvulių veislininkystę. Pasak Baisogalos kultūros centro vadovės Justės Juškaitės, čia apstu kultūrinių renginių. Vienas iš pagrindinių Kultūros sostine tapusios Baisogalos įvykių bus renginiai, skirti miestelio įkūrimo 480-osioms metinėms. Jo metu vyks metalo apdirbėjų bei medžio drožėjų pleneras, kurio metu bus siekiama pagaminti lentą, skirtą miesteliui.

Vadžgirys (Tauragės apskr.)

Vadžgirys - nedidelis miestelis, turintis įspūdingą Šv.Juozapo bažnyčią, kurioje rengiami įvairūs koncertai. Miestelis išaugęs iš dvaro, kurio jau nebėra. Miestelyje tebėra ir biblioteka, ir kultūros namai, kurių remontui pinigų skyrė verslininkai. Pasak Vadžgirio kultūros skyriaus meno vadovės Linos Lukošienės, dvaro ištakos ir sukūrė miestelio kultūros tradicijas. Anksčiau vykdavo sakralinės muzikos festivalis, dabar daugiau dirbama su folkloru. Stengiamasi įtraukti jaunimą. Iš čia kilę daug žymių knygnešių. Tapus Kultūros sostine, miestelyje vienu pagrindinių renginių numatoma rugpjūčio pradžioje įvyksianti miestelio šventė, skirta 225-osioms miestelio įkūrimo metinėms. Ji būdavo švenčiama kartu su Kristaus Atsimainymo atlaidais tris dienas, o šiemet gal net išsiplės.

Kuliai (Telšių apskr.)

Plungės r. esantis gražus Kulių miestelis žinomas Sofijos festivaliais, kuriuose dalyvauja tik moterų ansambliai. Festivaliai skiriami čia keletą metų vaikystėje gyvenusios Sofijos Čiurlionienės atminimui. Šiais metais numatomas renginių ciklas, skirtas Juozui Tumui-Vaižgantui, kuris čia yra keletą metų kunigavęs. Bendruomenės planai nemaži, tik dar nesukonkretinti. Turėtų vykti Jonkelio festivalis, į kurį suvažiuoja ansambliai iš visos šalies. Vyks miestelio šventė per Švč.Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidus. „Kasmet stengiamės kažką netradicinio sugalvoti. Praėjusią Kovo 11-ąją bendruomenė šventė ne salėje, o ant ledo susirinkę“, - sakė Kulių krašto bendruomenės „Alantas“ pirmininkė Agnė Alčauskienė.

Nemėžis (Vilniaus apskr.)

Nemėžis - viena seniausių totorių gyvenviečių Lietuvoje. Teigiama, jog totoriai Vytauto Didžiojo leidimu čia įsikūrė XIV a. Šiuo metu bendruomenę sudaro beveik pusė tūkstančio narių. Dalis gyvena Vilniuje ar kitur, visi kilę iš Nemėžio. Nemėžio totorių bendruomenės vadovas Tairas Kuznecovas įsitikinęs, kad iš kitų Nemėžyje gyvenančių tautų menkutę dalį sudarantys totoriai savo veikla pelnė Nemėžiui Mažosios kultūros sostinės titulą. Nemėžyje nėra kultūros centrų. Tik - totorių.

Dusetos (Utenos apskr.)

Dusetos turi labai daug tradicinių švenčių, o išskirtinė ir svarbi visai Lietuvai - Sartų žirgų lenktynės žiemą. Pasak Dusetų seniūnijos ir parapijos bendruomenės santalka pirmininkės Aldonos Žiliukienės, Dusetos yra labai gražus miestelis, prie kurio sutvarkymo daug prisideda bendruomenė. Svarbiausias vasaros renginys - dvi dienas trunkanti kraštiečių šventė, kuri sutampa su Šv.apaštalų Petro ir Povilo atlaidais. Na, o šių metų didžiausias įvykis - miestelio 500 metų sukaktis bei kraštiečių mylimo poeto Pauliaus Širvio šimtmetis.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • FUTBOLAS: atsakomosiose Europos futbolo lygos pirmojo atrankos etapo rungtynėse ketvirtadienį „Kauno Žalgirio“ komanda svečiuose 0:4 (0:2) pralaimėjo Limasolio „Apollon“ (Kipras) ekipai ir pasitraukė iš tolimesnės kovos.
  • NUSMUKDĖ: ketvirtadienį geresni, nei tikėtasi, JAV duomenys nusmukdė aukso kainą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip vertinate, jog už Sosnovskio barščius gresia baudos?

balsuoti rezultatai

Ar džiaugiatės atvėsusia vasara?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+11 +13 C

 +11 +13 C

 

 +13 +15 C

+23 +25 C

 +25 +27 C

 

 +26 +27 C

 0-3 m/s

 0-2 m/s

 

 0-3 m/s

 

USD - 1.1216 PLN - 4.2596
RUB - 70.6478 CHF - 1.1064
GBP - 0.8985 NOK - 9.6438
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis