Martynui Levickiui dar tik 22-eji, bet jo virtuoziškumas grojant akordeonu sulaukė pripažinimo ne tik Lietuvoje, Londone, kur ketverius metus mokėsi Karališkojoje muzikos akademijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Nuo vis didesnį pagreitį įgaunančio populiarumo ir koncertų gausos galva, dėkui Dievui, vaikinui neapsisuko. Martynas, po studijų įsikūręs Vilniuje, tvirtina: „Man gera Lietuvoje, nors čia matau daug minusų ir daug ką norėtųsi keisti. Kad ir kaip būtų, esu patriotas“.
Muzikiniai nuotykiai
Martynas tapo publikos numylėtiniu iš karto, kai tik 2010 metais laimėjo Lietuvos talentų konkursą. Ir tai nenuostabu, nes jis demonstruoja ne tik virtuozišką grojimą, beribes instrumento galimybes, bet ir linksmą bei žaismingą būdą, koks ir dera charizmatiškam jaunam atlikėjui. Tai rodo ir paskiausia popmuzikos hitų programa, kurią su bičiuliais jis įrašė į kompaktinę „iAccordion“ plokštelę ir prieš savaitę pristatė koncerte Šv.Kotrynos bažnyčioje.
Įdomu, kaip jam pavyksta būti tokiu įvairiaplaniu atlikėju? Juk jis groja ir klasiką, ir sudėtingus nūdienos moderniosios muzikos kūrinius, o štai dabar ir Lady Gagos, Maiklo Džeksono (Michael Jackson) dainų melodijas, tarp kurių, atrodytų, yra praraja. „Šiaip jau tokia muzikėlė, kurią pristatėme Šv.Kotrynos bažnyčioje, neturi ir niekada neturės nieko bendra su akademinės muzikos atlikimu. O man tai suteikia daug žavesio, - prisipažįsta M.Levickis. - Džiaugiuosi, kad būdamas jaunas atlikėjas galiu išnaudoti savo lengvabūdiškumą ir pasileisti į muzikinius nuotykius, kurie taip reikalingi sustabarėjusiame kultūriniame gyvenime, o galiausiai tie nuotykiai reikalingi žmonėms. Man gera ir aš didžiuojuosi, kad sugebu tinkamai perteikti ir akademinės muzikos žanrus. Todėl man ta praraja neegzistuoja, nepaisant visų sunkumų ir skirtumų. Muzika, kad ir kokia ji būtų, neturėtų būti izoliuojama viena nuo kitos. O jei tai įvyksta, visada verta pagalvoti, ar turime teisę nuspręsti ir diktuoti kitiems, kokia muzika yra gera, o kokia bloga“.
M.Levickiui labai svarbi ir jo paties bei organizuojamų kitų atlikėjų koncertų vaizdo estetika, apšvietimas, kurie priklauso nuo atliekamos muzikos žanro. Nors buvo laikas, kai jis su kolegomis eidavo į sceną apsirengę džinsais ir jiems, jauniems, tai buvo smagu. „Šią vasarą mane „nuskalpavo“ viena moteris pareiškusi, kad nedera lipti ant scenos suplėšytais džinsais. Ta pastaba, tiesą pasakius, kiek sunervino, bet išvadas pasidarėme“, - prisipažino pašnekovas.
Akordeono populiarinimo misija pildosi
„Kaip tik šiuo metu, atrodo, viskas tik įgauna didesnį pagreitį mano gyvenime. Birželio mėnesį baigiau studijas Londono karališkojoje muzikos akademijoje. Tai buvo bene patys vertingiausi mano gyvenimo metai. Dabar didžiąją laiko dalį praleidžiu Vilniuje, kuris man tampa savotišku pasaulio centru. Iš jo važinėsiu groti po Lietuvą ir svetur. Bet taip paprastai išsižadėti Londono galimybių nežadu“, - kalba akordeonistas.
Martyno laukia labai dideli projektai užsienyje su galingomis įrašų ir koncertų organizavimo kompanijomis. Jau kraudamas lagaminą po studijų atgalios į Lietuvą vaikinas žinojo, kad greitai jam teks čia sugrįžti. Štai jau lapkričio 5 d. prestižinėje Londono koncertų salėje „Wigmore Hall“, kurioje jis svajojo pagroti visus tuos studijų metus, vyks jo koncertas. Vaikinas jaučia didelę atsakomybę atstovaudamas Lietuvai svetur. Juk tai pati tikriausia akordeono ambasadorystės misija.
O štai jau sausį prasidės įrašai Londone, juos iki pavasario ketina išleisti įrašų kompanija „Decca Records“, kuri yra „Universal Music Group“ padalinys.
„Atrodo, mano siekis populiarinti akordeoną visame pasaulyje pildosi, - šypsosi muzikantas. - Taigi artimiausiu metu akordeonas mano rankose nuskambės labai įvairiomis ir kontrastingomis melodijomis“.
Visiems tapo reikalingas
Iki metų pabaigos M.Levickio laukia 26 koncertai, jie bus įvairiaplaniai, skirtingų koncepcijų ir žanrų. Atėjo metas, kai jaunąjį muzikantą kviečia kartu koncertuoti žymiausi šalies kolektyvai. Lapkritį ir gruodį jis koncertuos kartu su M.K.Čiurlionio styginių kvartetu, su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, pasirodys kartu su „Žuvėdros“ sportinių šokių kolektyvu ir „Trimito“ pučiamųjų orkestru, diriguos Šiaulių kameriniam orkestrui akordeono festivalio „Linksmasis akordeonas“ uždarymo koncerte. Ir tai dar ne viskas... Kur dar filmavimasis tautinės tematikos filme, televiziniai pasirodymai ir kt.
Tačiau ne mažiau svarbiu dalyku populiarusis atlikėjas laiko muzikos pamokas mažiesiems ir visiems, kurie nori išmokti gerai groti akordeonu. Baigęs studijas Londone jis įgijo du diplomus - vieną atlikimo meno, kitą mokytojo, tad sėkmingai įgytas žinias studijuojant vaikinas taiko ir praktikoje. Martynas tvirtina, kad jo muzikos mokymo metodai efektingi ir siekiantys tikslo: „Nemėgstu formalumo ir to paviršinio akademinio dėstymo, einu prie esmės. O kokia ji? Pirmiausia siekti, kad muzikos atlikimas asocijuotųsi su malonumu, su gėrio kūrimu, su pozityvia energija. Kodėl didžioji dalis mokinių bijo sceninio atlikimo? Gal todėl, kad muzikos mokyklose jiems grūmojama piršu: nedaryk to ir ano.... viskas vyksta per „ne“. O kodėl nedrąsiname jaunųjų talentų diegdami jiems pasitikėjimą savimi, ugdydami jų pačių asmeninį muzikinį skonį, kodėl nemokome jų klausyti ir girdėti ir kodėl dažniausiai viskas apsiriboja tik mechaniniais sprendimais ir formalių reikalavimų įgyvendinimu?“
Jaunasis akordeonistas publikos dėmesiu nesiskundžia. Kartais jo būna netgi per daug, bet vaikinas po koncertų nevengia pabendrauti su savo gebėjais, mielai dalija autografus. Ypač daug komplimentų jis sulaukė, kai organizavo Kristupo festivalio programoje akordeono savaitę, pasikvietęs jaunuosius talentus iš įvairių pasaulio šalių. Tai buvo tik pirma kregždė ir pagrindinis vasaros įvykis pačiam M.Levickiui. „Akordeono savaitė tikrai sugrįš kitą rugpjūtį ir tikiuosi, kad ji bus dar įdomesnė“, - pažadėjo vaikinas.
Jaudulys, prie kurio priprantama
Kas Martyną labiausiai įkvepia naujoms programoms, iš kur jis semiasi fizinės ir dvasinės ištvermės, ar jaudinasi prieš koncertus? Į šiuos klausimus pašnekovas atsako ne iš karto, o kiek pamąstęs: „Taip jau nutinka, kad idėjos tiesiog ateina, kada joms yra laikas. Kartais jos ilgokai dūzgia galvoje, kol pribręsta laikas jas įgyvendinti... O tos fizinės ir dvasinės energijos turiu turėti, nes vien talentu toli nenuvažiuosi. Mane piktina, kai kas nors teigia, kad talentas yra „grynuolis be įdirbio“.
Kadangi dabar yra toks laikotarpis, kai muzikantas daug koncertuoja, jaudulys jam tapo kasdieniu jausmu. „Prie jo priprantu. Svarbiausia, kad nebūtų nereikalingo streso ir baimių. Be to, reikia mokėti ir atsipalaiduoti nuo įtampos. Kartais tai darau ramiai, o kartais norisi trumpai „išsitaškyti“ su draugais. Bet po koncerto dažniausiai iškart pasineriu į mintis ir pasiruošimą kitam koncertui. Bet nesiskundžiu, laisvo laiko pakanka tiek, kiek yra“, - sakė pašnekovas ir dar prisipažino, kad negali apsieiti be „Facebook“. „Man jis, kaip ir daugumai žmonių, tapo ne tik bendravimo, bet ir profesionalia veiklos viešinimo, informacijos sklaidos ir žmonių traukos priemone. Būtent taip jį ir išnaudoju. Kalbant atvirai, kaskart sau sakau: nieko nėra geriau už gyvą bendravimą“, - pridūrė Martynas.
Keli faktai iš Martyno Levickio biografijos
Gimė 1990 m. birželio 11 d. Tauragėje.
Mokėsi Šiaulių Sauliaus Sondeckio konservatorijoje, šiemet baigė Londono karališkąją muzikos akademiją.
Laurai: 2003 m. pirmoji vieta akordeonistų varžytuvėse „Premio di Montese“ Italijoje; 2004 m. Karalienės Mortos premija; 2008 m. pirmoji vieta jaunųjų talentų konkurse Lione (Prancūzija); 2010 m. pasaulio čempiono vardas klavišinio akordeono kategorijoje, konkurse „Coupe Mondiale 2010“ (Kroatija); „Lietuvos talentų 2010“ nugalėtojas ir kt.
Pomėgiai: kelionės, gamta, „kabojimas“ internete.
Martynui Levickiui dar tik 22-eji, bet jo virtuoziškumas grojant akordeonu sulaukė pripažinimo ne tik Lietuvoje, Londone, kur ketverius metus mokėsi Karališkojoje muzikos akademijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Nuo vis didesnį pagreitį įgaunančio populiarumo ir koncertų gausos galva, dėkui Dievui, vaikinui neapsisuko. Martynas, po studijų įsikūręs Vilniuje, tvirtina: „Man gera Lietuvoje, nors čia matau daug minusų ir daug ką norėtųsi keisti. Kad ir kaip būtų, esu patriotas“.
Muzikiniai nuotykiai
Martynas tapo publikos numylėtiniu iš karto, kai tik 2010 metais laimėjo Lietuvos talentų konkursą. Ir tai nenuostabu, nes jis demonstruoja ne tik virtuozišką grojimą, beribes instrumento galimybes, bet ir linksmą bei žaismingą būdą, koks ir dera charizmatiškam jaunam atlikėjui. Tai rodo ir paskiausia popmuzikos hitų programa, kurią su bičiuliais jis įrašė į kompaktinę „iAccordion“ plokštelę ir prieš savaitę pristatė koncerte Šv.Kotrynos bažnyčioje.
Įdomu, kaip jam pavyksta būti tokiu įvairiaplaniu atlikėju? Juk jis groja ir klasiką, ir sudėtingus nūdienos moderniosios muzikos kūrinius, o štai dabar ir Lady Gagos, Maiklo Džeksono (Michael Jackson) dainų melodijas, tarp kurių, atrodytų, yra praraja. „Šiaip jau tokia muzikėlė, kurią pristatėme Šv.Kotrynos bažnyčioje, neturi ir niekada neturės nieko bendra su akademinės muzikos atlikimu. O man tai suteikia daug žavesio, - prisipažįsta M.Levickis. - Džiaugiuosi, kad būdamas jaunas atlikėjas galiu išnaudoti savo lengvabūdiškumą ir pasileisti į muzikinius nuotykius, kurie taip reikalingi sustabarėjusiame kultūriniame gyvenime, o galiausiai tie nuotykiai reikalingi žmonėms. Man gera ir aš didžiuojuosi, kad sugebu tinkamai perteikti ir akademinės muzikos žanrus. Todėl man ta praraja neegzistuoja, nepaisant visų sunkumų ir skirtumų. Muzika, kad ir kokia ji būtų, neturėtų būti izoliuojama viena nuo kitos. O jei tai įvyksta, visada verta pagalvoti, ar turime teisę nuspręsti ir diktuoti kitiems, kokia muzika yra gera, o kokia bloga“.
M.Levickiui labai svarbi ir jo paties bei organizuojamų kitų atlikėjų koncertų vaizdo estetika, apšvietimas, kurie priklauso nuo atliekamos muzikos žanro. Nors buvo laikas, kai jis su kolegomis eidavo į sceną apsirengę džinsais ir jiems, jauniems, tai buvo smagu. „Šią vasarą mane „nuskalpavo“ viena moteris pareiškusi, kad nedera lipti ant scenos suplėšytais džinsais. Ta pastaba, tiesą pasakius, kiek sunervino, bet išvadas pasidarėme“, - prisipažino pašnekovas.
Akordeono populiarinimo misija pildosi
„Kaip tik šiuo metu, atrodo, viskas tik įgauna didesnį pagreitį mano gyvenime. Birželio mėnesį baigiau studijas Londono karališkojoje muzikos akademijoje. Tai buvo bene patys vertingiausi mano gyvenimo metai. Dabar didžiąją laiko dalį praleidžiu Vilniuje, kuris man tampa savotišku pasaulio centru. Iš jo važinėsiu groti po Lietuvą ir svetur. Bet taip paprastai išsižadėti Londono galimybių nežadu“, - kalba akordeonistas.
Martyno laukia labai dideli projektai užsienyje su galingomis įrašų ir koncertų organizavimo kompanijomis. Jau kraudamas lagaminą po studijų atgalios į Lietuvą vaikinas žinojo, kad greitai jam teks čia sugrįžti. Štai jau lapkričio 5 d. prestižinėje Londono koncertų salėje „Wigmore Hall“, kurioje jis svajojo pagroti visus tuos studijų metus, vyks jo koncertas. Vaikinas jaučia didelę atsakomybę atstovaudamas Lietuvai svetur. Juk tai pati tikriausia akordeono ambasadorystės misija.
O štai jau sausį prasidės įrašai Londone, juos iki pavasario ketina išleisti įrašų kompanija „Decca Records“, kuri yra „Universal Music Group“ padalinys.
„Atrodo, mano siekis populiarinti akordeoną visame pasaulyje pildosi, - šypsosi muzikantas. - Taigi artimiausiu metu akordeonas mano rankose nuskambės labai įvairiomis ir kontrastingomis melodijomis“.
Visiems tapo reikalingas
Iki metų pabaigos M.Levickio laukia 26 koncertai, jie bus įvairiaplaniai, skirtingų koncepcijų ir žanrų. Atėjo metas, kai jaunąjį muzikantą kviečia kartu koncertuoti žymiausi šalies kolektyvai. Lapkritį ir gruodį jis koncertuos kartu su M.K.Čiurlionio styginių kvartetu, su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, pasirodys kartu su „Žuvėdros“ sportinių šokių kolektyvu ir „Trimito“ pučiamųjų orkestru, diriguos Šiaulių kameriniam orkestrui akordeono festivalio „Linksmasis akordeonas“ uždarymo koncerte. Ir tai dar ne viskas... Kur dar filmavimasis tautinės tematikos filme, televiziniai pasirodymai ir kt.
Tačiau ne mažiau svarbiu dalyku populiarusis atlikėjas laiko muzikos pamokas mažiesiems ir visiems, kurie nori išmokti gerai groti akordeonu. Baigęs studijas Londone jis įgijo du diplomus - vieną atlikimo meno, kitą mokytojo, tad sėkmingai įgytas žinias studijuojant vaikinas taiko ir praktikoje. Martynas tvirtina, kad jo muzikos mokymo metodai efektingi ir siekiantys tikslo: „Nemėgstu formalumo ir to paviršinio akademinio dėstymo, einu prie esmės. O kokia ji? Pirmiausia siekti, kad muzikos atlikimas asocijuotųsi su malonumu, su gėrio kūrimu, su pozityvia energija. Kodėl didžioji dalis mokinių bijo sceninio atlikimo? Gal todėl, kad muzikos mokyklose jiems grūmojama piršu: nedaryk to ir ano.... viskas vyksta per „ne“. O kodėl nedrąsiname jaunųjų talentų diegdami jiems pasitikėjimą savimi, ugdydami jų pačių asmeninį muzikinį skonį, kodėl nemokome jų klausyti ir girdėti ir kodėl dažniausiai viskas apsiriboja tik mechaniniais sprendimais ir formalių reikalavimų įgyvendinimu?“
Jaunasis akordeonistas publikos dėmesiu nesiskundžia. Kartais jo būna netgi per daug, bet vaikinas po koncertų nevengia pabendrauti su savo gebėjais, mielai dalija autografus. Ypač daug komplimentų jis sulaukė, kai organizavo Kristupo festivalio programoje akordeono savaitę, pasikvietęs jaunuosius talentus iš įvairių pasaulio šalių. Tai buvo tik pirma kregždė ir pagrindinis vasaros įvykis pačiam M.Levickiui. „Akordeono savaitė tikrai sugrįš kitą rugpjūtį ir tikiuosi, kad ji bus dar įdomesnė“, - pažadėjo vaikinas.
Jaudulys, prie kurio priprantama
Kas Martyną labiausiai įkvepia naujoms programoms, iš kur jis semiasi fizinės ir dvasinės ištvermės, ar jaudinasi prieš koncertus? Į šiuos klausimus pašnekovas atsako ne iš karto, o kiek pamąstęs: „Taip jau nutinka, kad idėjos tiesiog ateina, kada joms yra laikas. Kartais jos ilgokai dūzgia galvoje, kol pribręsta laikas jas įgyvendinti... O tos fizinės ir dvasinės energijos turiu turėti, nes vien talentu toli nenuvažiuosi. Mane piktina, kai kas nors teigia, kad talentas yra „grynuolis be įdirbio“.
Kadangi dabar yra toks laikotarpis, kai muzikantas daug koncertuoja, jaudulys jam tapo kasdieniu jausmu. „Prie jo priprantu. Svarbiausia, kad nebūtų nereikalingo streso ir baimių. Be to, reikia mokėti ir atsipalaiduoti nuo įtampos. Kartais tai darau ramiai, o kartais norisi trumpai „išsitaškyti“ su draugais. Bet po koncerto dažniausiai iškart pasineriu į mintis ir pasiruošimą kitam koncertui. Bet nesiskundžiu, laisvo laiko pakanka tiek, kiek yra“, - sakė pašnekovas ir dar prisipažino, kad negali apsieiti be „Facebook“. „Man jis, kaip ir daugumai žmonių, tapo ne tik bendravimo, bet ir profesionalia veiklos viešinimo, informacijos sklaidos ir žmonių traukos priemone. Būtent taip jį ir išnaudoju. Kalbant atvirai, kaskart sau sakau: nieko nėra geriau už gyvą bendravimą“, - pridūrė Martynas.
Keli faktai iš Martyno Levickio biografijos
Gimė 1990 m. birželio 11 d. Tauragėje.
Mokėsi Šiaulių Sauliaus Sondeckio konservatorijoje, šiemet baigė Londono karališkąją muzikos akademiją.
Laurai: 2003 m. pirmoji vieta akordeonistų varžytuvėse „Premio di Montese“ Italijoje; 2004 m. Karalienės Mortos premija; 2008 m. pirmoji vieta jaunųjų talentų konkurse Lione (Prancūzija); 2010 m. pasaulio čempiono vardas klavišinio akordeono kategorijoje, konkurse „Coupe Mondiale 2010“ (Kroatija); „Lietuvos talentų 2010“ nugalėtojas ir kt.
Pomėgiai: kelionės, gamta, „kabojimas“ internete.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
